Savo viziją, kaip turėtų atrodyti aukštųjų mokyklų tinklas, studentai ir su aukštuoju mokslu susijusios institucijos išsakė Lietuvos studentų sąjungos surengtoje konferencijoje „Aukštųjų mokyklų konsolidacija: grėsmės ir galimybės Lietuvai“.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) nupieštame 2020-2025 metų vizijos žemėlapyje matyti keturi miestai, kuriuose turėtų būti aukštosios mokyklos.
Vilniuje – du universitetai, 1-2 menų akademijos, 1 karo akademija prie Krašto apsaugos ministerijos. Kaune – 1-2 universitetai, 1 policijos mokykla prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdoje – 1 universitetas arba padalinys, Šiauliuose – universiteto padalinys ir viena kolegija.
- Studentų nuomone, reikia jungti aukštąsias mokyklas taip mažinant jų skaičių? – lrytas.lt Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko.
– Didžioji dalis studentų sako, kad jungti reikia. Įvertinus kai kurias studentų baimes, atsižvelgus į jas reikia pradėti jungimo procesą. Taip, kaip yra dabar, tęstis nebegali.
Pamėginkite įsivaizduoti tam tikros aukštosios mokyklos studentą, kuris įstojęs ketverius metus girdi, kaip jam aiškina, kad jis įstojo į blogą mokyklą, kad jai nebeduos pinigų, kad ją reikia uždaryti. Apie kokią studijų kokybę, pasitikėjimą galime kalbėti?
Reikia tai baigti. Arba duoti finansavimą, kad ten viskas būtų gerai. Arba viską baigti ir nepalikti visų nei paleistų, nei pririštų.
- Per kiek laiko tinklas turėtų būti pertvarkytas? Turime kelis susijungimo pavyzdžius, tačiau tai nutiko seniai ir paskui viskas sustojo.
– Pasaulinė patirtis rodo, kad tokie procesai nebūna greiti. Per metus viso tinklo tikrai nesutvarkysi. Tačiau esmines, labiausiai degančias problemas derėtų pradėti spręsti jau ateinančiais metais. Tai turbūt būtų pedagogų rengimo ir tam tikrų paskirų universitetų klausimai. Ar mes su jais dirbame kaip su normaliais universitetais, ar mes juos darome tam tikrais padaliniais.
- Sukonkretinkite. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tampa Vilniaus universiteto Pedagogikos fakultetu, apie ką jau ne kartą kalbėta?
– Ar tai VU Pedagogikos fakultetu, ar Vytauto Didžiojo universiteto Pedagogikos akademija, turbūt didelio skirtumo nėra. Tai galėtų būti vienas iš šių variantų. Svarstomas ir trečias. Tai galėtų visų aukštųjų mokyklų konglomeratas, kai patys geriausi dėstytojai suvažiuoja mokyti būsimųjų pedagogų. LEU išliktų, tačiau pakistų valdymas.
Tačiau problema yra kita. Kaip rodo skaičiai, LEU nerengia pakankamai fizikų, matematikų, chemikų, kurių reikia. Tad tai reikia spręsti, nes prestižas turi kilti.
LEU turi studijų programų, į kurias nesurenka studentų. Tai nėra gerai. Tai simbolizuoja didelę pedagogų rengimo krizę.
- Minėjote, kad yra dar keli itin probleminiai universitetai.
– Daug diskusijų kyla dėl Šiaulių, dėl Klaipėdos universitetų. Atsakymus dėl jų visuomenei, studentams, akademinei bendruomenei reikia pateikti kaip įmanoma greičiau ir aiškiau, reikia, kad tai būtų atsakymai dėl studentų baimių. Manau, kad panašios ir dėstytojų baimės.
Kaip rodo studentų apklausos, aukštasis mokslas iš ten neturėtų dingti. Tad turime surasti formą, kaip užtikrinti kokybę. Tačiau regionuose negali būti antrojo Vilniaus universiteto.
Tiesa, kelios svarbios studijų sritys ten turėtų išlikti. O tada Vyriausybė negalėtų sakyti: jūs prasti, mes neskirsime jums pinigų.
- Konferencijoje kalbėta, kad aukštasis mokslas turėtų būti labiau elitinis, nei kad prieinamas. Dabar kasmet pirmakursiais pretenduoja tapti dvidešimt keli tūkstančiai abiturientų. Kokiai jų daliai, jūsų akimis, turėtų būti pasiekiamas aukštasis mokslas?
– Nepasakysiu skaičiaus, tačiau mūsų priėmimo sistema yra visiškai nejautri socialiniu aspektu. Kol kas ji remiasi tik akademiniais rezultatais. Ar augi šeimoje, kuri turi geras sąlygas samdyti korepetitorius, vežioti į įvairiais mokyklas, ar gyveni iš valstybės paramos, nėra atsižvelgiama. Daugelis valstybių siūlo socialines pagalves.
Jei mes studijų prieinamumą pažinsime, mums ypač svarbu galvoti apie moksleivius, kuriems dėl tam tikrų objektyvių sunkiau pasiekti tą lygį, kurį pasiekus įstojama.
- Valdžia turi liepti aukštosioms mokykloms jungtis ar tai turi vykti savanoriškai?
– Studentų apklausa parodė, kad griežtos rankos nereikia, tačiau be vieno dalyko mes tikrai neapsieisime: valdžia turi iškelti universitetams tikslus. Tuomet aukštosios mokyklos diskutuodamos pateiktų variantus, kaip tų tikslų pasieks.
Lietuva pribrendo pertvarkai
Apžvalgą apie šalies aukštąsias mokyklas pristatė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovas Ramojus Reimeris. „Malonu, kad studentų bendruomenė vis labiau įsitraukia į diskusijas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Jūs labiausiai pajusite šio proceso pasekmes“, – Lietuvos studentų sąjungos surengtoje konferencijoje kalbėjo R.Reimeris.
Jis mano, kad pasaulyje paplitusi diskusijų banga, ką duoda aukštasis mokslas, pasiekė ir Lietuvą. Prieš kelerius metus tai aptarinėti būtų netgi šventvagiška.
„Tai rodo, kad ir mes pribrendome pokyčiams“, – sakė R.Reimeris.
„Pasaulis, suprasdamas šiuos iššūkius, mėgina optimizuoti tinklą. Kalbu ne tik apie JAV, tą darys ir Japonija. Tas pats vyksta ir Rusijoje. Panašiai mąsto ir Lenkija. O Skandinavija, Prancūzija ar Estija tą kelią jau pradėti.
Estijoje buvo sujungtos aštuonios institucijos“, – kalbėjo R.Reimeris.
Regionuose justi baimė
Sociologas Martynas Kriaučiūnas konferencijos metu pristatė tyrimo, ko studentai tikisi iš tinklo pertvarkos, rezultatus.
Buvo apklausti 1692 įvairių pakopų Lietuvos studentai .
54 proc. studentų mano, kad Lietuvoje per daug aukštųjų mokyklų. 36 proc. įsitikinę, kad jų skaičius atitinka poreikius.
Labiau išsiskyrė bakalaurų ir magistrų nuomonės: 57 proc. bakaraurų ir 71 proc. magistro studijų studentų mano, kad aukštųjų mokyklų per daug. 30 proc. studentų mano, kad aukštosios mokyklos turėtų būti jungiamos, 28 proc. į šį klausimą atsakė: „Greičiau taip“, 21 proc. – „Greičiau ne“.
31 proc. Vilniaus ir Kauno studentų palaiko sujungimą, o regionuose šis rodiklis žemesnis – 24 proc.
Regionų universitetų studentai (35 proc.) mano, kad sujungus aukštąsias mokyklas išaugtų grėsmė regionams. Taip manančių vilniečių ir kauniečių – 17 proc.
59 proc. mano, kad valdžia turėtų finansiškai skatinti aukštųjų mokyklų jungimąsi. 26 mano, kad valdžia turėtų parengti jungimo planą. 72 proc studentų įsitikinę, kad jungimas turėtų būti atsargus, net jei tai užtruktų ilgai.
Tikisi didesnių stipendijų
Kokia universitetų susijungimo nauda? Studentai mano, kad būtų sutelkiamas mokslinis potencialas, didėtų stipendijos ir būtų daugiau valstybės finansuojamų vietų, mat tam būtų skiriami dėl jungimosi sutaupytos lėšos. Respondentų buvo prašoma išvardyti svarbiausius jungimosi uždavinius ir tikslus. Pusė studentų mano, kad svarbiausia jungimo užduotis – pasiekti aukštesnės studijų kokybės. 30 proc. nurodo tikslą siekti mokslinės veiklos kokybės. 45 proc. mano, kad jungimosi tikslas būtų ir siekis, kad kelios Lietuvos aukštosios mokyklos patektų į tarptautinių reitingų 500-tukus.
Jaučia ir baimių
Be tinklo optimizavimo naudos, studentai įžvelgia ir grėsmių.
Mažiau nei pusė studentų mano, kad mažėtų studijų prieinamumas, be to, aukštojo mokslo vertė yra kritusi, jo nauda abejotina. Bet išskiriama ir tai, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas turėtų būti labiau elitinis, nei prieinamas visiems.
Nemažai studentų kalbėjo apie prastą dėstytojų kompetenciją, tačiau dauguma rūpinosi, kad jų žemi atlyginimai.
Dalis abejoja, ar likus mažiau aukštųjų mokyklų pagerėtų kokybė, nes taip mažėtų jų konkurencija ir netgi būtų grįžta prie sovietinio požiūrio aukštosiose mokyklose.
