Vasario 6 dieną Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė universitetų integracijos sutartį. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ir Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas pasiūlė LEU integruotis, būti po tuo pačiu skėčiu.
Prabilta net apie tai, kad LEU – gardus kąsnis dėl žemės prestižiniame sostinės mikrorajone, kuriame įsikūrę pagrindiniai universiteto rūmai, bendrabučiai.
Ar naujausios žinios reiškia, kad VDU ir LEU planai žlugs?
„Nenoriu kritikuoti kolegų, nes universitetai yra šventovės. Tačiau reikėtų pasakyti, kad universitetai neišvengia blogąja prasme tokio verslo ar kapitalizmo atėjimo į universitetus. Tai nepuošia akademinės bendruomenės“, – lrytas.lt sakė VDU rektorius Juozas Augutis.
Savo feisbuko paskyroje jis visa tai pavadino juodojo žaidimo taisyklėmis.
Kaip skelbiama, A.Žukauskas siūlo prie VU prisijungti LEU ir Mykolo Romerio (MRU) universitetams. Ateityje planuojama pasiūlymą bendradarbiauti pateikti ir Šiaulių universitetui (ŠU).
Tiesa, akademiniame pasaulyje jau seniai svarstyta, kad išmintingiausia būtų LEU jungti prie VU. Juk ir miestai tie patys, ir VU turi pedagogų rengimo patirties.
Realūs žingsniai atrodė migloti
Kaip lrytas.lt paaiškino VU rektorius A.Žukauskas, Vilniaus universitetas pasiūlymą Lietuvos edukologijos universiteto integracijai pateikė reaguodamas į parodytą valdžios institucijų lyderystę ir atliepiant Vyriausybės kreipimąsi teikti siūlymus dėl šalies aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. „Visų pirma negalime likti abejingi tolesnei aukštojo mokslo ir pedagogų rengimo raidai. Būtina pakelti pedagogų prestižą, užtikrinti aukštą jų kvalifikaciją. Manome, jog galime reikšmingai prisidėti prie šių siekių. Lietuvoje jau dabar trūksta pavienių sričių arba tam tikruose regionuose dirbančių specialistų. Sėkmingai pedagogus rengiame kelerius metus, jie yra itin paklausūs švietimo sistemoje, o esamas ir VU įgyvendinamas pedagogų rengimo modelis vertinamas kaip vertas plėtoti toliau. Be to, laikomės pozicijos, kad Vilniuje turėtų likti vienas klasikinis ir vienas technikos mokslų universitetas“, – aiškino A.Žukauskas.
Pasak jo, nors apie tokią sinergiją anksčiau ir būdavo kalbama, realūs žingsniai atrodydavo migloti.
„Dabar, deklaruojant aiškius tikslus bei jausdami atsakomybę už švietimo sistemos kokybę, pateikėme siūlymą ir tikimės, jog visi sprendimai bus paremti racionaliais argumentais bei kaštų ir naudos analize, laikantis deklaruotų skaidrių ir ambicingų aukštojo mokslo sistemos pertvarkos principų. VU ir toliau sau taikys aukščiausius kokybinius standartus bei kryptingai dirbs įgyvendinant savo viziją – stoti į vieną gretą su pirmaujančiais Europos universitetais. Kartu ir toliau sieksime, kad aukšti, tarptautinio lygio kokybiniai reikalavimai būtų taikomi visai aukštojo mokslo sistemai“, – kalbėjo VU rektorius.
Mėginama suskaldyti tai, kas įvyko
Tiesa, toks VU rektoriaus žingsnis apstulbino su LEU partneriauti pasirengusio VDU rektorių.
– Kaip reagavote į VU rektoriaus pasiūlymą LEU rektoriui Algirdui Gaižučiui jungtis po to, kai su šio universiteto atstovais jau sukirtote rankomis? – lrytas.lt paklausė VDU rektoriaus J.Augučio.
– Įvykus susitarimui, kitas universitetas mėgina suskaldyti ar pakeisti tai, kas įvyko. Tai prasidėjo seniai, kai prieš dvejus metus sukūrėme klasterį su keliais universitetais – Klaipėdos, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos. Tada buvo daug pažerta mums kritikos iš to paties Vilniaus universiteto pusės. Dabar pasirodo labai panašus pasiūlymas, vos ne pažodžiui nurašytas nuo mūsų klasterio memorandumo.
Vilniaus universiteto pozicijos keičiasi.
Tai keista. Juk dar neseniai, kai keitėsi Studijų ir mokslo įstatymas, rektorių rinkimas buvo perkeliamas taryboms, susiaurinamas bendruomenės dalyvavimas, VU buvo pagrindinis kovotojas, ėjo iki Konstitucinio Teismo. O dabar, per porą trejetą metų, viskas apsisukę, 180 laipsnių pasikeitę.
– Jūsų sutartis su LEU turi juridinę galią ar tai simbolinis susitarimas?
– Tai normali sutartis tarp universitetų, kaip juridinių asmenų, patvirtinta pačių aukščiausių organų – Senato, Tarybos, rektorių.
– O jūs kalbėjotės su LEU rektoriumi J.Gaižučiu po to, kai jis sulaukė VU pasiūlymo?
– Mes nuolat kalbamės. Tas pasiūlymas pateiktas kiek seniau. Kiek žinau, nieko po to neįvyko ir negali įvykti. Nei aš, nei profesorius A.Gaižutis negalime pakeisti to susitarimo. Mes atsakingi prieš Senatą, Tarybą. Nėra net kalbos apie tai. Man keista, kad šitos situacijos nenori suprasti Vilniaus universitetas.
Pasakė, kuo turėtų tapti M.Romerio universitetas
– Pasigirdo svarstymų, kad universitetus LEU vilioja dėl žemės, juk didžioji jo dalis įsikūrusi prestižiniame Žvėryno mikrorajone.
– Tai neturi nieko bendra su universitetais. Universitetai nevaldo šito turto. Jie turi tik patikėjimo teisę. Tas turtas yra valstybės. Ir tik ji gali nuspręsti – duoti leidimą parduoti tą turtą ar kitaip juo disponuoti. Tai nėra tiesiogiai susiję su universitetais, jie nėra tikrieji šeimininkai. Universitetų steigėjas yra Seimas.
Tačiau šitą klausimą reikėtų spręsti. Ir tai ne vien dėl LEU. Sumažėjus studentų skaičiui, dalis patalpų atlaisvėjo. Reikėtų spręsti, kaip panaudoti tą turtą naudingiau. Žinoma, dalis lėšų turėtų ateiti į universitetus – studijų, mokslo kokybei gerinti, žinoma, dėstytojų varganai padėčiai pataisyti, kai atlyginimai iki 500 eurų nukritę.
Mes VDU pakėlėme atlyginimus keliolika procentų. Bet vis tiek jie be galo žemi. Kai profesorius uždirba 1500-2000 eurų popieriuje, palyginti su Estija, tai labai mažai. Juk kad pasiektum tos pozicijos, reikia įdėti daug pastangų – 15-20 metų labai įtempto darbo. Ir to pasiekia tik patys gabiausi žmonės.
– Klasteryje, kurį sudarėte prieš porą metų, yra ir Klaipėdos bei Šiaulių universitetai. Tai reiškia, kad ir jiems ateityje pasiūlytumėte jungtis?
– Tai galimas variantas. Nors mūsų klasteris numatė ne regioninių universitetų pavertimą VDU ar naujo bendro universiteto dalimis, o bendradarbiavimą, kai kai kurios studijos būtų vykdomos kartu. Tuomet ta idėja gal ir buvo kiek per ankstyva, nes studentų dar nebuvo taip sumažėję.
Pagal mūsų viziją, dalis studentų galėtų mokytis regionuose, o specializuotis kituose miestuose. Todėl VDU siūlymo ateitis yra kur kas palankesnė nei Vilniaus universiteto siūlymo. Vilniaus trauka yra tokia didelė, kad jaunuolis ar jaunuolė baigę studijas vargiai parvyktų į savo regioną, kuriam stinga jaunimo. VDU yra kur kas artimesnis regionų universitetams. Tad, atvykus daliai studijų į Kauną, kur kas didesnė tikimybė, kad jaunimas grįžtų dirbti į Šiaulius ar Klaipėdą.
– O kaip Mykolo Romerio universitetas? Jį irgi kviestumėte jungtis?
– Tai atskiras klausimas. Labai nesinori kištis į kitų universitetų reikalus. Tačiau, žiūrint į struktūrą, jame yra didelė dalis studijuojančių savo lėšomis. Stojančiųjų vargiai užtenka dėl emigracijos, demografijos padėties. Tad išlaikyti MRU universitetu sudėtinga. Kadangi VU turi stiprų Teisės fakultetą, galimas būtų susijungimas su juo. Bet čia tik mano nuomonė, nenurodinėju, kaip kitiems gyventi.
