Dokumentą archyve radęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis tokį atradimą pavadino pergale. Tiesa, gali būti, kad tokios pergalės „MG Baltic“ milijonu neapdovanos.
Pažadėta įspūdinga suma
Šių metų vasario 15-ąją koncerno internetiniame puslapyje buvo paskelbta, kad asmuo gražinęs Lietuvai šio vieno svarbiausių Lietuvos istorijoje dokumento originalą gaus įspūdingą sumą pinigų. Tačiau tam, kad tas milijonas būtų sumokėtas, nurodytos gana griežtos sąlygos.
Pirmiausia, asmuo dokumentą turėtų savanoriškai pateikti „MG Baltic“ atstovui ne vėliau, kaip iki 2018-ųjų vasario 16-osios. Koncernas tada pasirūpintų, kad būtų nustatytas dokumento autentiškumas.
Jei būtų nustatyta, kad pateiktas dokumentas yra tikras, „MG Baltic“ atstovas Akto originalą perduotų Lietuvos valstybei, pasirašydamas perdavimo-priėmimo aktą su atitinkama valstybės institucija.
Vien rasti neužtenka
Tačiau sąlygose aiškiai nurodyta ir kokiais atvejais pinigai nebus išmokami. Atlyginimas nebus mokamas tik už asmens suteiktą informaciją apie Akto originalo buvimo vietą, tokiam asmeniui neturint ir neperduodant paties Akto originalo.
Be abejo, ekspertai turi patvirtinti, kad pateiktas dokumentas yra tikras. Kitu atveju – milijonas taip pat nebus išmokamas. Asmuo liks be atlyginimo ir jei paaiškės, kad jis dokumentą gavo neteisėtai arba pareikalaus originalą atsiimti.
„MG Baltic“ pateiktose sąlygose nurodoma, kad dokumentą privaloma pateikti iki 2018-ųjų vasario 16-osios. Tų pačių metų vasario 18-ąją viešos ceremonijos metu jam būtų įteiktas milijonas eurų. Tiesa, nuo gauto milijono gavėjas dar turėtų susimokėti mokesčius. Dėl dalies sumos galėtų pakovoti
Advokatė Aušra Ižickienė teigė, kad jei dokumentą radęs L.Mažylis įvykdytų visas „MG Baltic“ numatytas sąlygas, koncernas privalėtų jam sumokėti pažadėtą sumą. Tai numatyta Civilinio kodekso 6.945 str.
Jame numatyta, kad asmuo, viešai pažadėjęs sumokėti atlyginimą tam, kas atliks skelbime nurodytą teisėtą veiksmą per skelbime nurodytą terminą (surasti prarastą daiktą ir kt.), privalo sumokėti pažadėtą atlyginimą bet kuriam asmeniui, kuris tą veiksmą atliko.
Tačiau kiek yra žinoma šiuo metu, L.Mažylis negali įvykdyti pagrindinės „MG Baltic“ sąlygos – pargabenti dokumento į Lietuvą. Tačiau A.Ižičkienė mano, kad teisiniu keliu jis galėtų išsireikalauti bent dalies žadėtojo milijono.
„Jeigu ieškai pamesto laikrodžio, tai jis gali gulėti kažkur po lova, bet šiuo atveju ieškomas daiktas – specifinis, tai savaime suprantama, kad jis bus kažkur saugomas, tu jo negali pavogti, o turi veikti kitais būdais, pvz., kreiptis į Lietuvos ar užsienio valstybės įgaliotas institucijas, gal į Vokietis teismus dėl dokumento grąžinimo Lietuvai.
Juk iš tiesų kitas veiksmas (dokumento pargabenimas) nuo radėjo nepriklauso, jis negali to tiesiog dokumento paimti, jis yra kito subjekto valdyme“, – sakė A.Ižičkienė.
Kyla dar viena problema: net jei radėjas ir kreiptųsi į atitinkamas institucijas ar teismus, jam likę mažai laiko reikalingiems sprendimams gauti. Tiek valstybinės institucijose, tiek teismuose sprendimų priėmimo procesai paprastai užtrunka tam tikrą laiką. O jo, kaip minėta, sąlyginai liko labai nedaug.
„Aš manau, kad jei radėjas negautų žadėto atlyginimo vien dėl to, kad jis neturėjo pakankamai įgalinimų užtikrinti, kad dokumentas būtų parvežtas į Lietuvą, tas žmogus galėtų kreiptis į teismą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam būtų priteista bent jau dalis pažadėto atlygio“, – kalbėjo A.Ižičkienė.
