Universitetų gerokai sumažės
Darbo grupė siūlo aukštojo mokslo įstaigas pertvarkyti sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universtitetą (VU) ir Kauno universitetą (KU) bei du technologijų universitetus, kurių vienas būtų sostinėje, o kitas – Klaipėdoje.
Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.
Darbo grupė siūlo, kad Lietuvoje liktų trijų tipų aukštosios mokyklos: plačios aprėpties (klasikiniai) universitetai, technologijos universitetai ir specializuotos akademijos. Pasak darbo grupės, plačios aprėpties universitetai turėtų likti tik Kaune ir Vilniuje.
Siūloma, kad Vilniuje liktų Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vilniaus universitetas (VU), prie kurio būtų jungiami Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai. Vilniaus dailės akademija būtų jungiama su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, taip pat liktų Lietuvos karo akademija.
Tuo metu Kaune būtų kuriamas naujas Kauno universitetas (KU), kurio dalimi taptų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetai.
Kaip atskira aukštoji mokykla Kaune liktų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuris, pasak R.Reimerio, yra itin aukštos kokybės. Taip pat Kaune veiktų Policijos akademija.
Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti Vilniaus Gedimino technikos universitete, o Klaipėdos universitetas taptų universitetu, kuris specializuotųsi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.
Kolegijas taip pat siūloma sujungti, pavyzdžiui, Vilniaus kolegijos dalimi taptų Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.
Įvardijo didžiausias problemas
Spaudos konferencijoje darbo grupė ne tik pristatė aukštojo mokslo pertvarkos planą, bet ir įvardijo problemas, kurias būtina spręsti. Nustatyta, kad mažėja baigiančių vidurines mokyklas skaičius, okartu mažėja ir studentų skaičius. Tačiau daugiau nei 80 proc. norinčiųjų patenka studijuoti į aukštąsias mokyklas.
„Tai yra labai didelis skaičius ir tai rodo, kad ne visi pasirengę, kurie stoja į aukštąsias mokyklas“, - sakė E.Butkus.
Itin didelis yra ir studijų programų skaičius. Jų skaičiuojama apie 1800, tačiau, pasak E.Butkaus, bėda ta, kad nemažoje dalyje tų programų yra per mažai studentų. Tai lemia, kad dėstytojai turi nepakankamą darbo krūvį, todėl turi dirbti keliose aukštosiose mokyklose.
„Niekada, kiek buvo susirinkusi ši darbo grupė, nekalbėjome apie skaičius, nebuvo kalbama: vienas, du ar trys universitetai turi likti. Visada buvo aiškiai kalbama apie tikslą, o tikslas yra kokybė“, - sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius, darbo grupės narys Dalius Misiūnas.
Jis sakė, kad viena problemų yra didelis studijų programų pasikartojimas, ir kaip iliustraciją pateikė vadybos studijas, kurių 40 studijų programų šiuo metu siūlo 23 Lietuvos aukštosios mokyklos.
Siūloma studijų programų skaičių sumažinti daugiau nei tūkstančiu – iki 700.
Kaip aukštojo mokslo tinklo problemas darbo grupė taip pat išskyrė prastą finansinę aukštųjų mokyklų būklę, neefektyvų valstybės lėšų naudojimą, Lietuvos mokslo nepajėgumą konkuruoti dėl tarptautinio konkursinio finansavimo.
Siekiant užtikrinti kokybę, ketinama trumpinti bakalauro studijas nuo ketverių iki trejų metų, nes, pasak specialistų, Lietuva yra bene vienintelė ES šalis, kur bakalauro studijos trunka ketverius metus.
Pasakė, kokių tikslų siekia
Siekiama, kad du iš Lietuvos universitetų atsidurtų tarp 500 geriausių pasaulyje, o vienas jų tarp 300 geriausių. Taip pat, kad Lietuva būtų ne žemesnėje nei 10 vietoje ES inovacijų švieslentėje, užsienio studentų skaičius Lietuvos universitetuose būtų ne daugiau nei 10 proc., o dėstytojų ir tyrėjų – bent 5 proc.
Dar vienas tikslas, kad pagal baigtą specialybę įsidarbinusių absolventų skaičius siektų bent 75 proc. Tyrėjų ir dėstytojų atlyginimas turėtų būti trečdaliu didesnis nei vidutinis.
Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metų rugsėjį studentus priimti į naujai suformuotas aukštąsias mokyklas. Pradėjus pokyčius kitais metais, 2022 metais buvusių Šiaulių, Mykolo Romerio universitetų studentai gautų Vilniaus universiteto diplomus, o Kauno aukštųjų mokyklų absolventai – Kauno universiteto.
Kainuos 200 mln. eurų
„Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė pasakė, kiek kainuos aukštojo mokslo tinklo pertvarka. Suma įspūdinga – 200 mln. eurų. Tiesa, 150 mln. bus skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Pasak A.Paliokaitės, iš perteklinio aukštųjų mokyklų turto bus galima reinvestuoti apie 50 mln. eurų, o iš valstybės biudžeto pertvarkai dar bus skiriama apie 70 mln. eurų, kurie bus nukreipti dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams didinti.
