Darbo grupė paskelbė, kad Vilniaus universiteto (VU) dalimi turėtų tapti Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai. O Kaune esantys Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetai būtų sujungti ir taptų vienu Kauno universitetu (KU).
Integraciją pasiūlė patys
Mykolo Romerio universiteto (MRU) , kuris, kaip siūloma, turėtų tapti VU dalimi, rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius teigė, kad galimybė integruoti MRU į VU sudėtį buvo pasiūlyta Vyriausybei dar prieš porą mėnesių, kai MRU pateikė savo viziją dėl universitetų tinklo pertvarkos kaip vieną galimų tinklo tvarkymo krypčių.
Konsolidaciją pirmiausia matome socialinių mokslų srityje plėtojant Didlaukio akademinį miestelį, kuriame galėtų būti sutelktas didžiausias šalyje socialinių mokslų potencialas.
Pritariu nuomonei, kad tik sutelkus mokslo ir studijų potencialą įmanoma auginti ir stiprinti jo sukuriamą vertę ir efektyvumą. Tai vienas būdų bent jau pradėti formuoti realias prielaidas didinti dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus, gerinti jų darbo sąlygas. Mes suprantame, kaip svarbu didinti ir akademinio darbo karjeros patrauklumą ir prestižą, be kurių neįmanoma sukurti žinių ir inovacijų visuomenės“, – teigė MRU rektorius.
Paklaustas, ar mano, kad siūlymai bus įgyvendinti, A.Monkevičius atsakė, kad laukia ilgas ir nelengvas kelias, tad ką nors prognozuoti sunku, tačiau sakė tikintis sėkme, o MRU liks aktyvūs pažangių permainų šalininkai.
„Konsolidaciją ir matome kaip galimybę identifikuoti kiekvieno universiteto stipriąsias puses, išgryninti stipriausius mokslo branduolius ir sutelkus mokslo potencialą didinti jo sukuriamą vertę ir efektyvumą, tarnavimą šalies poreikiams, o kartu– ir kelti Lietuvos aukštojo mokslo prestižą“, – teigė A.Monkevičius.
Idėjai pritaria, bet jungtis nenorėtų
Vieno bendro Kauno universiteto dalimi turinčio tapti Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis sakė, kad iniciatyvą keisti sistemą ir spręsti problemas vertina teigiamai.
Tačiau paklaustas, ką mano apie tai, kad jo vadovaujamas universitetas taps kito universiteto dalimi, J.Augutis teigė, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl tai turėtų būti daroma ir kas iš to bus gaunama.
„Lietuvoje tikrai reikia bent jau dviejų klasikinių universitetų, kuriuose būtų visos apimties humanitariniai, socialiniai mokslai. VDU po sovietmečio atkurtas ir užėmė nišą, kuri buvo reikalinga ir Lietuvai, ir Kaunui“, – sakė J.Augutis.
Jis taip pat iškėlė klausimą – ar tikrai reikėtų Kauno technologijos universitetą (KTU) sujungti su kitais universitetais, nes taip esą neliktų sveikos konkurencijos, o kartu ir partnerio Vilniaus Gedimino technikos universitetui.
„Sujungimas tokių skirtingų sistemų kaip VDU ir KTU tikrai brangus. Kažkada KTU labai propagavo, kad jiems reikia jungtis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), ir buvo apskaičiavę 130 mln. eurų tokiai jungčiai. Dabar kažkaip nebematau šitos jungties ir iš viso LSMU yra išskirtas“, – teigė VDU rektorius.
Prisiminė sovietinius laikus
Prakalbęs apie siūlomą steigti Kauno universitetą J.Augutis prisiminė sovietinius laikus: „Ne paslaptis, kad 1950 metais iš VDU buvo atimtas Vytauto Didžiojo vardas ir įkurtas Kauno universitetas, veikęs kurį laiką. Paskui iš jo suformuotas Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas ir kitos aukštosios mokyklos.
Tai vien dėl tokio istorinio požiūrio ar tikrai mes čia turėtume sugrįžti į tuos sovietinius laikus. Tai tada ir kitų universitetų pavadinimus reikėtų grąžinti. Tarkime, Vilniaus universitetą pavadinkime Kapsuko universitetu ir t.t.“
Regione universitetas būtinas
Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis vos prieš porą savaičių, švęsdamas universiteto 20 metų sukaktį, Seime sakė, kad aukštoji mokykla Šiaurės Lietuvoje yra būtina ir yra svarbus veiksnys stiprinant intelektinį regiono potencialą.
Jo teigimu, pastarieji metai rodo, kad Šiaulių universitetas sėkmingai vykdo 2016 metais patvirtintą universitetų 2016–2020 metų strateginį planą.
„Visi procesai kontroliuojami, mes kas ketvirtį skaičiuojame, kaip vykdome strateginį planą, ir turime sukūrę savo 52 kriterijų sistemą, kuri rodo į ką mums reaguoti labiau, kurias sritis paskatinti, kur galima mažiau dėmesio skirti ir pan.“, – teigė Šiaulių universiteto rektorius.
Tada D.Jurgaits sakė tikintis, kad universitetas Šiauliuose liks, nes jis reikalingas ne tik smulkiajam ir vidutiniam verslui, kurio regione gausu, bet ir visuomenei, kuri, pasak jo, universiteto išlikimą Šiauliuose palaiko.
Ramina – sujungimas nenorint neįvyks
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sakė, kad aukštojo mokslo reforma turi daugelį dalių, o pirmosios jų – finansavimo modelio pakeitimai, nemokamas mokslas, tyrėjų ir mokslininkų atlyginimų kėlimas. Žinoma, susijungimui ir laikas turi ateiti.
Jis teigė, kad tiesiog imti ir sujungti universitetų negalima. Jų turima autonomija reikalauja, kad būtų sudaryti dokumentai, jie turi būti pasirašyti asmenų, atstovaujančių aukštosios mokyklos bendruomenei.
„Be diskusijų niekas nepradės jokių mechaninių jungimų. Tai bus ilgas procesas, projektas yra iki 2020 metų. Švietimo reformos negali būti daromos momentiškai, nes tai yra jautrūs dalykai.
Čia reikės pakankamai laiko, kad tai būtų padaryta tinkamai. O ką reikės daryti greitai, tai kokybės užtikrinimą, finansavimo pertvarką, reikės greitai persvarstyti programas. Vien tai yra didžiulis darbas, kils nuomonių ir ginčų“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Premjero darbo grupė teigė, kad jau 2018-aisiais studentai būtų priimami į naujai suformuotas aukštąsias mokyklas, tačiau E.Jovaiša sakė smarkiai abejojantis, ar tinklo pertvarką pavyks įvykdyti taip greitai. Pasak jo, tam reikės bent kelerių metų.
