Antradienį Vilniuje surengta atvira diskusija, kurioje dalyvavo tiek aukštųjų mokyklų atstovai, tiek politikai. Diskusijoje dalyvavo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas S.Skvernelis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Siūlė pripažinti realijas
Parlamento vadovas V.Pranckietis teigė, kad antradienio susitikimas ir diskusija turėtų suteikti daugiau aiškumo dėl darbo grupės pasiūlymų ir sumažinti kylantį nerimą.
Jis universitetų atstovams pabrėžė, kad reikia galvoti ne tik apie konkrečiai savo universitetus, bet ir apie visos Lietuvos vaizdą: „Mes nebegalime būti universiteto lobistai, kurios nors mokyklos pasiuntiniai ar atstovai. Visada sakiau ir sakysiu, kad aš esu už savo universitetą, bet negaliu būti tik už savo universitetą, todėl man svarbus yra visos Lietuvos vaizdas paprastais tikslais – kad mes ruoštume Lietuvai tuos žmones, kurių mums reikia.“
Seimo pirmininkas tikino, kad labai svarbu siekti tikslų, numatytų Vyriausybės programoje, tad susitaikyti su šiandieninėmis realijomis ir susitelkti yra būtina.
„Niekas rankų nelaužys“
Seimo valdančiosios frakcijos lyderis R.Karbauskis teigė, kad Lietuvos, Europos ir apskritai pasaulio ekonominė situacija nėra tokia, kad galėtume sau leisti negalvoti apie rytojų. Esą kad ir kaip būtų šiandien, rytoj gali būti blogiau.
„Žiūrint į tuos skaičius, kuriuos mes šiandien matome, tas prognozes ir vaikų skaičių, studentų skaičių, išlaidas universitetų administravimui, toliau taip būti nebegali. Jeigu čia yra manančių, kad taip būti gali, mes nerasime bendros kalbos. Jei sutariame, kad taip būti nebegali, turime ką nors daryti, kad būtų kitaip“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Pasak jo, Vyriausybė darbą pradėjo nuo kalbėjimo apie tai, kad turi būti išspręsta daugybė klausimų įvairiose srityse, tarp jų, žinoma, ir švietimo. Jis pabrėžė, kad turi būti sudarytas aiškus planas, kaip bus tvarkoma švietimo sistema.
„Buvo deklaruota ir pasakyta, kad niekam niekas rankų laužyti nesiruošia, bet mes turime rasti sprendimą, jį patvirtinti Seime, su kuriuo mes galėtume eiti į priekį ir pasiekti, kad turėtume universitetus, kuriuose galėtų studijuoti mūsų vaikai, universitetus, į kuriuos norėtų atvažiuoti kitų valstybių studentai“, – sakė „valstiečių“ pirmininkas.
Ministrė: „Vien didesnio finansavimo nepakanka“
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė aukštųjų mokyklų rektoriams ir taryboms dar kartą pristatė darbo grupės paruoštus siūlymus dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos. Ji priminė, kad Lietuvoje šiuo metu yra per daug ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir studijų programų, kurių šiuo metu skaičiuojama apie 1 800. Pagal darbo grupės siūlymus, jų turėtų likti ne daugiau nei 700, dar kartą paminėtas pavyzdys, kad vien vadybos srityje yra per 40 studijų programų.
„Esame toje situacijoje, kada mus veikia tokie išoriniai veiksniai kaip demografinė situacija. 2020 metais turėsime iš viso tiek studentų, kiek 2010 metais turėjo keturi didžiausi universitetai. Tokie yra faktai“, – sakė ministrė.
Ji taip pat pakartojo, kad šiemet aukštųjų mokyklų prieinamumas yra tikrai didelis ir įstoti į jas gali faktiškai kiekvienas norintis, todėl siekiant gerinti kokybę būtina kelti stojamojo balo kartelę. Šiemet stojamasis balas į kolegijas bus 2, o į universitetus – 3. Tačiau tiek ministrė, tiek premjeras S.Skvernelis sakė, jog siekis yra, kad jau po keleto meto stojamasis balas būtų į kolegijas 3, o į universitetus – 5.
J.Petrauskienės teigimu, svarbu užtikrinti ir absolventų įsidarbinamumą, kuo galėtų būti matuojamas aukštųjų mokyklų ir jų baigusiųjų sėkmė dirbant. Šiandieniniai duomenys rodo, kad kone 60 proc, absolventų pirmasis darbas nereikalauja aukštojo išsilavinimo.
Ministrė teigė, kad daugelio aukštųjų mokyklų tyrėjai, dėstytojai dėl per mažų atlyginimų dirba ne vienoje aukštojoje mokykloje. Ji tikino, kad į švietimą investuoti būtina, tačiau vien padidintas finansavimas problemų neišspręs.
„Jeigu žiūrėti, kiek mes finansuojame švietimą, palyginti su kitomis ES šalimis, tai mes – 5,3 proc., o Švedija, turinti stiprią ekonomiką, – 6 proc. Žmonės sako, kad reikia daugiau investuoti į švietimą, bet svarbu ne tik kiek, bet ir kaip“, – sakė ministrė.
„Aišku, atleisime!“
Po politikų kalbų akademinių bendruomenių atstovai turėjo gausybę klausimų. Vilniaus universiteto (VU) atstovas ministrės J.Petrauskienės klausė, ar yra apskaičiuota, kiek aukštosiose mokyklose dirbančių asmenų po aukštojo mokslo reformos ir universitetų sujungimo neteks darbo.
Atsakyti į šį klausimą ministrė negalėjo, esą tokių skaičiavimų padarytų nėra. Po tokių ministrės teiginių per salę nuvilnijo pasipiktinimo banga.
„Nėra siekio mechaniškai gauti tam tikrą universitetų ir darbuotojų skaičių. Jungimaisi prasmingi tada, kai jie vykdomi kokybės pagrindu, reikia daryti konkursą ir kelti kvalifikacinius reikalavimus“, – sakė ministrė.
Gelbėti J.Petrauskienės suskubo Ramūnas Karbauskis. Jis patikino, kad 20 proc. reikia mažinti valstybės valdymo aparatą.
„Ar atleisime ką nors? Aišku, atleisime! Liks žmonės, kurie nori dirbti sąžiningai, turi kvalifikaciją“, – rėžė R.Karbauskis.
V.Nekrošius piktinosi, kad kol kas nekalbama apie akademikų, profesorių, tyrėjų atlyginimų kėlimą.
„Istorija tokia, kad profesorius uždirba 1 tūkst. eurų į rankas. Ko mes norime? Estijoje, Tartu universitete, uždirba 2,5 tūkst. Nei ten produktas didesnis, nei ką“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, jei ruošiama reforma, ji turi būti visapusiška, žmonės turi žinoti, ko laukti, kiek tai kainuos ir t.t. Dabar esą kalbama tik apie tai, kas su kuo bus jungiama, bet nieko daugiau, o tik sujungus universitetus problemos neišsispręs.
„Aš nežinau, ar jungimas geras. Kad dabar Lietuvoje universitetų yra gerokai daugiau, nei studentai gali jų užpildyti, akivaizdu. Kai kurie universitetai galėtų stambėti ir jungtis, bet turi būti valstybės valia, aiškūs skaičiavimai. Turi būti visa sistema priemonių“, – sakė V.Nekrošius.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad reformai skirta 200 mln. eurų, akademikas juokavo, kad šie pinigai bus skirti ne reformai, o atleistų darbuotojų išeitinėms išmokoms sumokėti.
