Dėl šios priežasties planuojama reforma, pasak J.Petrauskienės, orientuota tik į vertės aukštojo mokslo diplomui sugrąžinimą. Ministrė pakvietė nespekuliuoti dėl pateiktos reformos fragmentų, o koncentruotis į jos turinį.
„Nuogąstavimai ir paskubomis kurpiami alternatyvūs planai signalizuoja dalies visuomenės nepasitikėjimą ir baimę. Labai natūralus jausmas, tačiau jis kyla tada, kai suvokiama, kad kelio atgal nėra ir kad aukštojo mokslo sistemos kompleksiniai pokyčiai neišvengiami.
Kokybinių pokyčių tikslas – grąžinti aukštojo mokslo diskursą prie esmės – kokybė svarbiausia“, – kalbėjo ministrė J.Petrauskienė, pridurdama, kad esminis reformos tikslas ne sumažintas aukštųjų mokyklų skaičius, o stipresni universitetai.
Situacija liūdna
Kalbėdama apie dabartinę aukštojo mokslo padėtį, J.Petrauskienė neslėpė, kad situacija – sudėtinga. Ji tikino, kad siekiant kokybės svarbu sutelkti intelektinį potencialą, kuris šiuo metu Lietuvoje yra išskaidytas.
Ministrė kaip pavyzdį pateikė Kauno atvejį. Vien šiame mieste esančiose aukštosiose mokyklose siūlomos 23 ekonomikos srities studijų programos. Tai reiškia, kad įdarbinama itin daug dėstytojų, jų darbo krūvis didelis, tačiau jie negauna darbą atitinkančio atlyginimo.
Vienas iš iššūkių yra ir smarkiai mažėjantis studentų skaičius. Šiuo metu studentų visoje šalyje yra tiek, kiek 2010-aisiais jų turėjo 4 didžiausi Lietuvos universitetai. Pasak ministrės, tam įtaką daro itin sumažėjęs vaikų skaičius. Jos teigimų, nuo 2001-ųjų vaikų skaičius sumažėjo 40 proc.
„Kas trečia, kas ketvirta studijų programa priima iki dešimties studentų. Taip mes neefektyviai panaudojame finansavimą“, – sakė ministrė.
„Pagrindiniai iššūkiai – drastiškai mažėjantis studentų skaičius, nepakankamai konkurencingas mokslinis potencialas, visuomenės nepasitenkinimas studijų kokybe, nepakankamas finansavimas“, – teigė ministrė, pridurdama, kad dar krizės laikotarpiu sumažintas švietimo finansavimas nėra atstatytas iki šiol.
Įvardijo, ko siekia
Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, pagrindiniai aukštojo mokslo reformos siekiai yra visų krypčių tarptautinio lygio aukštasis mokslas, siekiama iki 2030-ųjų Lietuva taptų viena iš 10-ies pažangiausių Europos Sąjungos (ES) šalių.
J.Petrauskienės teigimu, kokybiškam aukštajam mokslui būtini tinkamai pasirengę studentai, aukščiausia mokslininkų ir dėstytojų kompetencija.
„Kokybės pasieksime sutelkdami išskaidytus mokslininkų ir dėstytojų žmogiškuosius ir infrastruktūrinius išteklius, sumažindami besidubliuojančių studijų programų skaičių, regionuose užtikrindami aukštojo mokslo prieinamumą per aukštojo mokslo centrus, asocijuotus su pajėgiais mokslo universitetais, atsisakydami neracionaliai naudojamo ūkio ir administravimo išlaidų, koncentruodami mokslo ir studijų infrastruktūrą. Likusias lėšas turime skirti mokslo kokybei stiprinti“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos vadovė.
Kokybiniai pokyčiai, kuriuos žada artimiausiu metu
Jau šiemet stojančiųjų į aukštąsias mokyklas laukia aukštesnė stojamojo balo kartelė. Stojantiems į universitetus jis sieks 3, į kolegijas 1,6 balo. Taip siekiama, kad tik motyvuoti ir pasiruošę studentai stotų į aukštojo mokslo įstaigas.
Pasak švietimo ir mokslo viceminitro Giedriaus Viliūno, tiek aukštosios mokyklos, tiek studentų bendruomenės pritaria, kad minimalus priėmimo į aukštąsias mokyklas balas turi kilti. Anot viceministro, minimalus stojamasis balas turėtų pasiekti 5 balus stojantiems į universitetus.
Ministrė kalbėjo ir apie tai, kad ateityje numatomas nemokamos bakalauro studijos bei didesnė socialinė parama ir stipendijos studentams. Taip pat jau kitais metais planuojama didinti tyrėjų ir dėstytojų atlyginimus.
„Taip pat artimiausiu metu turėtų mažėti studijų programų skaičius. Šiuo metu 41 proc. studijų programų dubliuojasi. Siekiama, kad jų skaičius būtų sumažintas nuo 1800 iki 700. Planuojama ir trumpinti bakalauro studijų laikotarpį iki 3 metų. Tai taupytų ir valstybės resursus ir suteikti žmonėms galimybę greičiau įsilieti į darbo rinką“, – kalbėjo ministrė J.Petrauskienė.
G.Viliūno teigimu, studijų programų skaičius, pritarus Seimui, turėtų sumažėti jau kitais metais, tad 2018 stojantieji į universitetus jau galėtų rinktis iš mažesnio skaičiaus studijų programų.
Kaip jau kalbėta anksčiau, planuojama mažinti ir universitetų skaičių. Kaune ir Vilniuje liktų po vieną klasikinio tipo universitetą ir po vieną technikos srities mokslų universitetą.
Anot ministrės, matant aukštojo mokslo situaciją platesniame kontekste, visos kalbos apie tai, kaip konkrečiai turi būti optimizuojamas aukštųjų mokyklų tinklas, tėra spekuliacijos.
„Nebūtų per stipru, jei pasakyčiau, kad, mano galva, tikrai nėra didelio skirtumo, kaip konkrečiai vyks tinklo optimizavimas, nors būtent jis viešojoje erdvėje eskaluojamas labiausiai. Vienareikšmiškai esame atviri, pasirengę išklausyti visas nuomones, leisti į dialogą ir ieškoti tokio taktinio sprendimo, kuris būtų efektyviausias ir orientuotas į kokybinius pokyčius“, – teigė J.Petrauskienė.
