„Mes už pertvarką, bet pertvarka turi būti demokratiška, pertvarka turi būti atsakinga“, - žurnalistams prie Seimo prasidėjusiose akcijoje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.
BNS paklausta, kas dabar planuojamoje pertvarkoje yra nedemokratiško, ji kritikavo tai, kad pradinį reformos planą rengė darbo grupė be akademinės bendruomenės atstovų. Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytoje darbo grupėje, kuriai vadovavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauuskienė, buvo viceministras Giedrius Viliūnas, Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, premjero patarėja Unė Kaunaitė, bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas, bendrovės „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis vadovas Ramojus Reimeris, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ir kiti.
„Jeigu skaitai apie darbo grupę, joje nėra nė vieno akademinio darbuotojo, kuris supranta, ką tai reiškia daryti mokslą (...). Kada aš 30 ir daugiau metų dirbu universitete ir sako, kad aš nekompetentinga, arba mano kolegos, kurie dirba daugiau aš mažiau metų, nekompetentingi pasakyti, kaip reikia daryti pertvarką, tai yra įžūlus melas“, - sakė A.Lapinskienė.
Darbo grupė, be kita ko, nagrinėjo ir aukštųjų mokyklų pateiktus siūlymus, kaip turėtų atrodyti pertvarka.
Anot A.Lapinskienės, jau studentui aišku, kad rengiant reformą svarbu konkrečiai įvardyti, kokie bus jos padariniai, pavyzdžiui, kiek žmonių bus atleista ir kur jie eis, kaip bus matuojama kokybė, kurios siekiama.
Protesto akcijos dalyviai atsinešė plakatus, kurie skelbė: „Rinkimų programa apie ratus, darbai - apie batus“, „Regionai be universitetų - regionai be ateities“, „Mokslas ir verslas - tai ne tas pats!“ ir kt.
Su protestuotojais atėjęs sutikti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žadėjo, kad akademinės bendruomenės bus išklausyta. Anot jo, dviejų valdančiųjų frakcijų atstovai kitą savaitę susitiks su visų universitetų atstovais.
„Nuo pat pradžių aš tą kalbėjau, kad bendruomenių sprendimai turi būti matomi ir girdimi, o ne iš viršaus nuleidžiam kokį nors planą“, - protestuotojams teigė Seimo pirmininkas.
Protesto akciją prie Seimo pradėjęs LAMPSS ją tęs prie Vyriausybės. Joje dalyvauja apie 100 žmonių.
Seimas šiuo metu svarsto universitetų tinklo pertvarkos planą. Palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu, šis planas parlamente keičiamas, nors tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek J.Petrauskienė tvirtina, kad „valstiečių“ pasiūlymai atitinka pirminį projektą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo. Pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais. Šis siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.
Ankstesniame Vyriausybės plane buvo konkrečiai nurodyta, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.
Atsisakyti aukštojo mokslo struktūrinės reformos būtų kelias į pražūtį
Atsisakyti aukštojo mokslo struktūrinės reformos ir toliau palikti veikti neefektyviai veikiančią sistemą būtų kelias į pražūtį, sako premjeras Saulius Skvernelis prieš Vyriausybės aukštųjų mokyklų profesinėms sąjungos protestuojant dėl reformos.
„Tokie pasisakymai, kad pirma duokite pinigų, o po to galbūt kažką reikia daryti, (niekur neveda), mes jau turime tą situaciją 27 nepriklausomybės metais, nedarant struktūrinių reformų ir bandant užkaišioti vis didėjantį poreikį pinigais, tokiu būdu toliau išlaikant neefektyviai veikiančias sistemas, tai kelias į pražūtį, tolesnę sistemos degradavimą kalbant apie kokybę“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.
Anot jo, vien didesnio finansavimo skyrimas nespręs aukštojo mokslo problemų, o siekiant didesnių dėstytojų atlyginimų lygiagrečiai būtina sisteminė pertvarka. Premjero teigimu, profsąjungos pertvarkai priešinasi, nes dėstytojai baiminasi prarasti darbus, naikinant besidubliuojančias studijų programas.
„Vien pinigų davimas nesprendžia problemų, mes sakome – lygiagrečiai turi būti daromos struktūrinės pertvarkos, tuo pačiu būdu motyvuojami dirbantys žmonės, tiek keliant jų atlyginimus, tiek sudarant galimybes tinkamai vystyti tiriamąjį darbą. Apmokėjimo sistema neteisinga, bet mes į tai ėjome 27 metus. Dabar Vyriausybė sako, mes norime pakeisti, bet kai keičiama, atsiranda didžiulis pasipriešinimas, nes reforma gali paliesti kiekvieną asmeniškai, galbūt kažkas darbo neteks, galbūt reikės mažiau dėstytojų“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„Kaip Kaune yra 23 ekonomikos pakraipos programos. Juk suprantama, jei vienoj grupėj yra dešimt studentų, kitoj aštuoni, trečioj penkiolika, kiekvienai tai grupei mokyti reikalingi dėstytojai, profesoriai, jei mes toliau galvojam, kad davę pinigų toliau šią sistemą palaikom, nedarant struktūrinių pertvarkų, tai neįmanoma“, – pažymėjo premjeras.
Seimas šiuo metu svarsto universitetų tinklo pertvarkos planą. Palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu, šis planas parlamente keičiamas, nors tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtina, kad „valstiečių“ pasiūlymai atitinka pirminį projektą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo. Pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais. Šis siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.
Ankstesniame Vyriausybės plane buvo konkrečiai nurodyta, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.
