Demografinių problemų slegiamai Lietuvai itin svarbu, kad nemažėtų studentų. Bet, kaip ir buvo prognozuojama, pirmakursių šįmet bus mažiau nei pernai. Guodžia nebent tai, kad jų sumažės nelabai smarkiai, maždaug 2 tūkstančiais, be to, priimtų į valstybės finansuojamas vietas studentų beveik tiek pat kaip ir 2016 metais.
Regis, šių metų studentų skaičiaus mažėjimą lėmė ne tiek demografinės priežastys, kiek aukštųjų mokyklų sprendimas kelti minimalų konkursinį balą, taikomą ir studijuojantiems savo lėšomis. Universitetai šįmet kilstelėjo priėmimo kartelę nuo pernykščių 2 iki 3 balų, o dauguma kolegijų ėmė reikalauti bent 1,6 balo.
Stipresnių universitetų rektoriai mano, kad tai dar labai kuklūs reikalavimai, ir nori, jog kitąmet ši kartelė būtų pakelta iki 4 balų.
Atkreipia dėmesį, kad universitetai susitraukė gerokai labiau nei kolegijos – jos išlaikė panašų kaip ir pernai pirmakursių skaičių. Būtent į universitetus priimta mokytis savo pinigais 2 tūkst. mažiau studentų, o tai 13 proc. pernykščių pirmojo kurso vietų.
Negana to, didžioji dalis praradimų teko penkioms aukštosioms mokykloms – Šiaulių, Lietuvos edukologijos, A.Stulginskio, M.Romerio ir Klaipėdos universitetams, o Vilniaus universitetas (VU) netgi sugebėjo priimti beveik 4 proc. daugiau studentų nei pernai.
Labiausiai tarp valstybinių aukštųjų mokyklų nukraujavo Šiaulių universitetas – čia pirmame kurse studijuos net 56 proc. mažiau studentų. Maždaug perpus sumažėjo pirmakursių Lietuvos edukologijos, A.Stulginskio, M.Romerio ir Šiaulių universitetuose.
Net į Vytauto Didžiojo universitetą, paprastai nelaikomą prasta aukštąja mokykla, įstojo 16 proc. mažiau studentų. Statistinio nuosmukio, tiesa, menkesnio, neišvengė ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, sulaukęs 11,6 proc. mažiau pirmakursių.
Kitų valstybinių universitetų situacija nedaug keisis – Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetų pirmuose kursuose į auditorijas ateis maždaug 4 ir 3 proc. mažiau studentų. Tuo metu VU, abiejų meno universitetinių mokyklų ir ypač Generolo J.Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmieji kursai bus gausesni.
Priėmimo į Karo akademiją didėjimą 15,1 proc. lėmė valstybės sprendimas rengti daugiau karininkų. Be abejo, pritraukti daugiau jaunimo padeda ir visuomenės dėmesys krašto apsaugai, bet tai neatspindi bendrų aukštojo mokslo tendencijų.
Šiųmečio studentų priėmimo pokyčiai rodo: mažėjant bendram stojančiųjų skaičiui, vyksta ir jų srautų persiskirstymas tarp aukštųjų mokyklų. Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė pasidžiaugė, kad Lietuvoje jau nyksta vadinamieji diplomų malūnai.
Iš tiesų turbūt labiausiai šiuos pokyčius lėmė iki 3 konkursinių balų kilstelėta priėmimo į universitetus kartelė, bet jaunimo pasirinkimui neabejotinai įtakos turėjo ir viešojoje erdvėje skambėjusios kalbos, kad kai kurios aukštosios mokyklos pasmerktos išnykti.
Greičiausiai taip ir bus, galima tik spėti, kada tai įvyks. Kitąmet numatoma dar pakelti – iki 4 konkursinių balų – priėmimo į universitetus barjerą, o jei jau šįmet dalyje jų mokysis perpus mažiau pirmakursių, vadinasi, dar metai kiti, ir šios aukštosios mokyklos neįstengs sudaryti daugumos specialybių pirmųjų kursų.
Šiemet teko stabdyti priėmimą net į 176 studijų programas – jos nesulaukė ir minimalaus būtino norinčiųjų studijuoti skaičiaus.
Labai susmulkintos studijų programos – sena konkurencinė kai kurių aukštųjų mokyklų gudrybė: sugalvodavo įmantrų pavadinimą ir vieną kitą jaunuolį suviliodavo įstoti. Net pasitaikydavo programų, turinčių vos po vieną studentą, aišku, apie studijų kokybę tada nėra ir kalbos.
Žinoma, jei universitetai jungsis tik sava valia, vegetavimas truks ilgai, bus nuostolingas valstybei ir žalingas studentams.
Vis dėlto net prastos kokybės studijų naikinimo kardu laikomas minimalaus konkursinio balo kėlimas ilgainiui gali atšipti, nes tėvų spaudžiami mokytojai prisitaikys prie šio reikalavimo ir ims rašyti auklėtiniams aukštesnius pažymius.
Brandos egzaminų barjeras irgi gali susilpnėti, jei, vidurinio mokslo kokybei nekylant, iš vertintojų bus reikalaujama atsižvelgti į bendrą mokinių žinių lygį. Šių metų egzaminai, ypač lietuvių kalbos ir literatūros, jau kėlė pasipiktinimo bangas dėl prastų įvertinimų.
Švietimo specialistai teigia, kad kasmet brandos egzaminus laikyti ateina vis daugiau prasčiau parengtų mokinių. Jei šis smukimas tęsis, ir aukštosios mokyklos bus bejėgės garantuoti studijų kokybę. Todėl nepakanka jų stambinti, telkti jose geresnius dėstytojus – reikia gerinti visos švietimo sistemos darbą.
Vidurinis ir aukštasis mokslas – to paties medalio pusės. Kokybiniai pokyčiai įmanomi tik šias abi švietimo grandis orientavus ne į išlikti leidžiantį auklėtinių skaičių, o į geresnį jų mokymą.
Savaime tokie procesai nevyksta. Reikia aiškios sisteminės pertvarkos programos ir politinės valios ją vykdyti. Valdžia turi tvirtai imti reformų vairą į savo rankas – antraip tai bus tik chaotiškas daugiabalsis pageidavimų koncertas.
