Susidaro įspūdis, kad kiekvienas žmogus, lankantis sunegalavusį giminaitį ar draugą, jaučia pareigą nufotografuoti gydymo įstaigoje patiekto maisto porciją ir nuotrauką kuo skubiau paviešinti. Vyksta varžybos, kas pateiks baisesnį vaizdą. Nesvarbu, kad to maisto net neparagavo ir nežino skonio.
Nesvarbu ir tai, kad dauguma pasipiktinusiųjų išvydę prekybos centruose nuolaidas perka dar prastesnės kokybės maisto produktus net netyrinėdami jų etiketės.
Šiek tiek keistoka, kad ligoninėje atsidūrusiems žmonėms ar jų artimiesiems labiau rūpi siūlomo maisto pateikimas, porcijų dydis ir patiekalų pasirinkimo galimybės, o ne gydymo kokybė, atliekamos procedūros.
Kalėjime nuteistieji maitinami geriau ir vis tiek skundžiasi dėl maisto? Štai jie tai tikrai neturi kitų rūpesčių, todėl ir skundžiasi.
Galima pamanyti, kad medikų pagalbos prireikia tik gurmanams, įpratusiems lankytis prašmatniuose restoranuose, kur per pusryčius patiekiamas šampanas ir blyneliai su ikrais porceliano induose. Situacija puikiai tiktų Šveicarijai, bet Lietuvoje tokie įgeidžiai šiek tiek kelia nuostabą.
Niekas dar Lietuvos ligoninėse badu nenumirė, o jeigu jau tikrai kankina baisus alkis, galima maisto nusipirkti kioskuose ir kavinėse, kurios veikia visose didžiosiose Kauno gydymo įstaigose. Jeigu jau medikai pietums renkasi tokį maistą, siūlomi patiekalai turėtų tikti ir pacientams.
O kai kuriems pacientams net sveika šiek tiek prisilaikyti dietos ir numesti porą kilogramų antsvorio.
Dar daugiau aistrų – dėl darželinukų maitinimo, o jas sukėlė Kauno savivaldybės sumanymas centralizuotai pirkti maisto produktus darželius lankantiems vaikams, nes tokiu būdu galima sutaupyti ir išvengti darželių vadovų sąmokslo su tiekėjais.
Supermamytės ir supertėveliai iškart pasišiaušė – savivaldybės paskelbto konkurso sąlygos esą negarantuoja, kad jų atžaloms bus tiekiamas kokybiškas ir sveikatai naudingas maistas. Kliuvo net Kauno merui V.Matijošaičiui, kuris buvo apkaltintas siekiu visus sprendimus stumti buldozeriu, visiškai nesitariant su žmonėmis, kuriems šis klausimas yra labai svarbus.
Sprendžiant iš aktyviai nuomonę reiškiančių kauniečių pareiškimų, dabar jų atžaloms vaikų darželiuose tiekiamas kokybiškas ir sveikatai naudingas maistas. Jeigu tai tiesa, kas atsitinka vaikams peržengus mokyklos slenkstį?
Po pamokų ir net per pertraukas jie lekia į artimiausius kioskus ir parduotuves, kuriuose nuo lentynų šluoja saldintus gazuotus gėrimus, traškučius ir pigiausius saldumynus. Sveikatos apsaugos ministrui A.Verygai toks vaizdas turėtų būti baisesnis, negu rytą besirikiuojanti eilė prie svaigalų parduotuvės durų.
Turbūt supermamytės turėtų pripažinti, kad nei joms pačioms, nei darželio darbuotojoms nepavyko išugdyti mažylių potraukio į sveiką maistą. Išimčių turbūt galima ieškoti tik tuose namuose, kuriuose tėvai veganai neleidžia savo palikuoniams net užsiminti apie mėsos kepsnį.
Tokių šeimų atžalos dažniausiai lanko veganams skirtus darželius ir joms visiškai nerūpi, kokias dešreles pirks Kauno savivaldybė.
Jeigu maitinimas yra toks svarbus dalykas, apie privačius darželius galėtų pagalvoti ir įprastą maistą valgančių vaikų tėvai. Tokių įstaigų vadovams jie galės drąsiai reikšti pageidavimus, reikalauti geresnių patiekalų ir tyrinėti jų sudėtį.
Dar geriau – pasisamdyti auklę, kuri kiekvieną dieną vaikui pasistengs paruošti gardžius pietus iš geriausių produktų. Tereikia už tai sumokėti.
Nupirkti visiems darželinukams patinkančio maisto – neįvykdoma užduotis. Net padidinus pinigų sumą kelis kartus, visada atsiras supermamyčių, kurios aiškins negalinčios vaikui duoti tokio šlamšto.
„Laikinoji sostinė“
