Siūlys naujas studijas
Diskusijos „Profesija – mokytojas. Būti ar nebūti?“ metu aptartos naujos pedagoginių studijų galimybės, kurias ketina siūlyti Vilniaus universitetas (VU), o jaunieji mokytojai pasidalino pamąstymais, kodėl pasirinko šią specialybę.
Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) Seimo nutarimu prijungus prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), nauji studentai į pedagogų kalvę Vilniuje nuo šių metų nebebus priimami, o visos šios aukštosios mokyklos pedagogikos studijos perkeliamos į Kauną.
Mokytojų ruošimo estafetę Vilniuje ketina perima VU. Jau dabar šiame universitete galima rinktis gretutines dalyko pedagogikos studijas. Į gretutines studijas stoja studentai, kurie jau yra pasirinkę specializaciją. Nesvarbu, ką studijuoja, antrame kurse jie gali pasirinkti gretutines pedagogikos studijas ir taip įgyti papildomą išsilavinimą. Šioje aukštojoje mokykloje taip pat siūlomos profesinės pedagoginės studijos „Mokyklos pedagogika“.
Tačiau jau artimoje ateityje planuojama stojantiesiems pasiūlyti ir bakalauro laipsnį suteikiančias studijas. Numatoma, kad bus galima stoti į vaikystės pedagogikos bei gamtamokslinio ugdymo bakalauro studijas.
Be to, planuojama, kad norintieji mokytis toliau galės stoti į edukologijos magistro studijas. Bus siūlomos ir tos pačios krypties doktorantūros studijos. Taip pat galima baigti vienerius metus trunkančius kvalifikacijos kėlimo kursus. Jie nesuteikia mokslinio laipsnio, tačiau padeda įgyti mokytojui reikalingas kvalifikacijas.
Skirtingas požiūris į pedagogus
Vienas iš diskusijos dalyvių, mokytojas Ignas pastebėjo, kad pedagogo specialybė kažkada buvo prestižinė. Kalbėdamas apie tai, jis turėjo omenyje sovietų laikus, kai mokytojo įvaizdis buvo tvirto, griežto ir pikto žmogaus.
Tačiau, kaip kalbėjo jaunasis mokytojas, per paskutinius kelerius metus populiariu tapo požiūris, kad pedagogikos studijas renkasi tie, kurių mokslo pasiekimai yra per prasti stoti į kokią nors kitą studijų programą.
„Mokytojo profesija buvo prestižinė, kai mokytojas su rykšte vaikščiojo ir keturias klases iš karto prižiūrėjo. Tada tai buvo prestižinė profesija, bet ar mes norime tokio prestižo Lietuvoje? Ar norime tokioje klasėje mokyti?
Dabar taip pat praėjome tokį laiką, kai buvo populiaru sakyti, kad į mokytojus ateina dirbti, tas kas niekur kitur neįstojo. Manau, esate girdėję tokį posakį. Dabar gyvename labai sunkiame laike, nes keičiasi tiek paties mokytojo atsakomybės, tiek keičiasi mokymo doktrina“, – kalbėjo Ignas.
Jis prisiminė matytą animacinį filmuką, kuriame vienas iš personažų sakė, jog dabartinė mokymo sistema primena darbą gamykloje – vaikai ateina 8 val. ryte, sulaukia skambučio ir pradeda dirbti, po kurio laiko sulaukę dar vieno skambučio darbą baigia.
„Šiuolaikinis pasaulis reikalauja atsiųsti šviežią žmogų, kuris mokėtų kryptingai judėti, priimti sprendimus, savo žinias panaudoti savo ir kitų gyvenimo gerinimui“, – kalbėjo mokytojas.
Dvejonės – normalu
Diskusijoje taip pat dalyvavusi ekonomiką mokykloje dėstanti Gintarė Petkevičienė paklausta apie dvejones sakė, kad jei jos ir kyla, tai pirmiausia – dėl savęs. Ji kalbėjo, kad kartais kyla svarstymų, ar užteks vidinių resursų, kad tikrai galėtų mokyti.
„Kyla dvejonės ar tikrai užteks vidinių resursų mokyti plačiąja prasme, o ne ruošti, kaip fabrike, mokinius. Galvoju, ar aš sugebėsiu su jai susikalbėti ir ar jie kažką pasiims iš to“, – kalbėjo G.Petkevičienė.
Tačiau anot jos, tokias dvejones nuraminti padeda savianalizė ir nuolatinis mokymasis bei savo žinių tobulinimas.
Atlyginimais nesiskundžia
Apie darbą mokyklose kalbėję jaunieji pedagogai sulaukė moksleivės klausimo apie atlyginimus. Mergina klausė, ar tikrai būnant mokytoju uždirbdama taip prastai, kaip kalbama viešojoje erdvėje.
Diskusijos dalyviai patikino, kad specialistai mokytojai dažnai dirba daugiau nei vienoje vietoje, o kartais uždirba net ir daugiau nei aukštųjų mokyklų dėstytojai. „Uždirbti galima“, – konstatavo jie.
