Kalbėdama apie planuojamus pokyčius švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė dėstė, kad daugelį metų švietimo sistemai kliuvo dėl ruošiamų specialistų pasiūlos neatitikimo darbo rinkai, fragmentiškumo ir nekonkurencingumo. Žadama, kad naujoji reforma tai pakeis.
Konkretūs veiksmai neaiškūs
Vyriausybė žada daug – numatoma, kad 2019 metais į švietimo gerinimą bus investuota 169 mln. eurų. Žadama keisti ugdymo ir dėstymo turinį, įvesti kokybės garantus, didinti mokytojų ir dėstytojų atlyginimus, gerinti mokinių bendravimą, mažinti patyčias – pavesti 85 proc. mokyklų vykdyti daugiau nei vieną patyčių prevencijos programą.
Plane nurodoma, kad mokinių pasiekimų skirtumai tarp didmiesčių ir regionų bus sumažinti per pusę, o moksleiviai į aukštąsias mokyklas ateis geriau pasiruošę. Planuojama plėsti ir neformalųjį švietimą.
Vis dar garsiai trimituojama apie pedagogų etatinį darbo apmokėjimo modelį, įvedamą nuo šių metų rugsėjo. Žadama, kad jau kitais metais vidutinis mokytojų atlyginimas kils 14 proc. sieks 1000 eurų.
Geresnio gyvenimo pažadai žarstomi ir aukštojo mokslo atstovams. Plane nurodoma, kad dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai augs vidutiniškai 16 proc. arba 165 eurais „ant popieriaus“. Numatomas doktorantų stipendijų augimas – apie 370 eurų.
Taip pat žadama, kad 3000 didės valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius, daugiausia gamtos, technologijų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse.
Ir nors viskas, ką žada Vyriausybė, suteikia vilčių, plane nėra nurodomi konkretūs veiksmai, kaip to bus pasiekta. O kritiškai į pažadus žiūri ir švietimo srities darbuotojai – atlyginimai ir toliau neprilygs kaimyninėms šalims, o kiti pažadai kelia klausimą „kaip“.
Siūlo sprendimą dėl jaunų mokytojų
Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas kalbėjo, kad 14 proc. kylantis mokytojų darbo atlygis nėra tai, ko nori šalies pedagogai. Anot jo, švietimo profsąjungos siūlė spartesnį atlyginimo augimą, kuris prasidėtų nuo 20 proc. ir kiltų kasmet. Taip, pasak E.Jesino, pavyktų greičiau pasiekti kitų Europos šalių lygį.
„Praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijoje svarstėme tokią galimybę, kad kiekvienais metais pedagogų atlyginimas būtų indeksuojamas atsižvelgus į vidutinės algos didinimą, biudžeto galimybes ir kitus faktorius.
Kažkaip taip yra, kad mūsų atlyginimai niekada nėra surišti su šalies finansinės galimybėmis ir visą laiką laukiama kažkokių sprendimų, nors tai turėtų būti atliekama nuolat. Kaip žinia, Lietuvos mokytojų atlyginimai yra mažiausi Europoje“, – kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkas, pridurdamas, kad tai būtų sąžiningiausias žingsnis. Anot jo, ministerija pažadėjo tokį pasiūlymą teikti Vyriausybei.
Tiesa, Vyriausybės siūlomas vidutinis 1 tūkst. eurų atlyginimas nepaliestų pradedantiesiems mokytojams. Pasak E.Jesino, etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis ir įvedamas tam, kad pradedantieji mokytojai neturėtų kovoti su seniau dirbančiais mokytojais dėl darbo valandų.
Profesinės sąjungos pirmininkas pasakojo pateikęs pasiūlymą, kad jauni pedagogai turėtų galimybę mokytis panašiu principu, kaip ir jauni medikai. E.Jesinas siūlė, kad pirmaisiais universiteto baigimo metais jaunieji pedagogai dirbtų mokyklose, gaudami stipendijas. Taip jie netik įgytų reikalingų žinių, bet ir pamatytų ar mokytojo kelias iš tikro yra tai, kas jį traukia. Pasiūlymas jau pasiekė ne tik ministeriją, bet ir Švietimo ir mokslo komitetą Seime.
Paklaustas apie planuojamus ugdymo turinio ir metodų pokyčius, pašnekovas sakė, kad apie tokius pokyčius reikėjo galvoti prieš dešimtimi dienų pailginant mokslo metus.
„Mes iš karto prakalbome apie ugdymo turinio keitimą, kai buvo kalbama apie mokslo metų ilginimą. Iš tikro, jei nekeisime ugdymo turinio, koks tikslas ilginti mokslo metus? Jei lieka tie patys ugdymo planai, tos pačios valandos? Su praktikais turėtų būti diskutuojama ir derinama“, – sakė E.Jesinas.
Neprilygsta kitoms valstybėms
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė sakė, kad kol kas komentuoti Vyriausybės pažadus sunku, tačiau akivaizdu, kad siūlomi dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimai Lietuvos neprilygina kitoms Europos šalims.
„Lenkijoje atlyginimai didesni dukart, Latvijoje apie 1,5 karto didesni. Bet nieko mes nepadarysime. Esame tokia valstybė, kokia esame. Tai jau yra judėjimas į priekį. Mes šakos kolektyvinėje sudėtyje turime dėstytojų atlyginimų didėjimą, tai dėstytojams atlyginimai didės 35,2 proc. Kadangi yra ne vien dėstytojai universitetuose, tai matomai, tą biudžetą padalinus iš visų dirbančiųjų, padidėja 16 proc.“, – kalbėjo A.Lapinskienė.
Vasario mėnesio duomenimis, vidutinis dėstytojo atlyginimas „ant popieriaus“ siekia 675 eurų. Gegužės 24-ąją profesinės sąjungos ketina derėtis dėl atitinkamų procentų kitiems dirbantiesiems. Tačiau kol kas pasakyti, ar pavyks susiderėti, sunku.
Anot A.Lapinskienės, tai, kad studijų vietų skaičius didinamas yra sveikintina. Gerai ir tai, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius didinamas daugiausia gamtos, technologijų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse, nes socialinių ir humanitarinių mokslų specialistų jau yra paruošta pakankamai.
Tačiau, jos teigimu, reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek yra norinčių studijuoti srityse, kuriose daugės vietų. A.Lapinskienė kalbėjo, kad vietų skaičių didinti galima, tačiau reikia pažiūrėti, ar mokyklose vaikai paruošiami taip, kad galėtų studijuoti šiose srityse.
„Reikia derinti per visą sistemą. Jeigu tai yra apgalvota, tai gerai. Valstybiniu mastu žiūrint, šių sričių specialistų reikia daugiau, bet tai negali būti fragmentiškas sprendimas. Reikia žinoti situaciją ir ar galima tai įgyvendinti. Pagerinti galime, bet niekas nestoja, nes nėra pasiruošę. Vaikai nepasiruošę ir chemijos ar fizikos per dieną neišmoks“, – sakė Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė.
Vyriausybės siūlomiems pokyčiams dar turi pritarti Seimas.
