Vienoje gražiausių Eišiškių miesto sodybų, kurią supa kruopščiai išpuoselėti rožynai, tyliai raudojo moteris. Mūriniame name tvyrojo slegianti nuotaika – dar buvo juntama liepos 1-ąją įvykusi nelaimė. Tą naktį iš seifo buvo paimtas šaunamasis ginklas, o ant grindų padėtas lapelis su žodžiu „atsiprašau“.
„Mane vis dar aplanko ankstesnės tragedijos vaizdai. Jie vis sugrįžta. Gal aš jau akmeninė, kad mane likimas vis talžo, bet nesudaužo?“ – susimąstė N.Andruškevič.
Prieš dvejus su puse metų, 2015 metų lapkričio 27-ąją, tuometinis Šalčininkų rajono vicemeras Andžejus Andruškevičius į šį namą išsikvietė žmonos vaikystės draugą Darių ir jį nušovė, o po to nusišovė pats.
Tuo metu moters nebuvo namuose, ji buvo išvykusi į darbą draudimo bendrovės biure.
Po to kaimynai vis klausinėjo našlės, kaip ji gali gyventi tame name, ar jai nesivaidena.
Bet stipri moteris papurtydavo galvą: „Ne, man nesivaidena nei Darius, nei Andžejus.“
Po ankstesnės tragedijos Nijolė neketino palikti namo, kurį statė drauge su vyru. Su ta vieta ją siejo ir paskolos, paimtos ūkiui plėsti. Tačiau dabar našlė jau pamąsto apie išvykimą, tik tai daryti žada ateityje.
43 metų elegantiška moteris negailėjo karčių žodžių provincijai, kurios priešiškumą ji nuolat jaučia. Politiko našlę šnabždesiai už nugaros ir smalsūs žvilgsniai lydi ir parduotuvėje, ir gatvėse.
„Kaimas yra tamsus – čia yra žmonių, kurie trokšta reginio su krauju ir laukia momento, kada galės kitam įkąsti.
Galbūt ir mano vyrui, ir sūnui buvo ko nors prikalbėta ir jie neištvėrė? Kas juos išprovokavo?
Nerandu atsakymo į klausimą, kodėl tai vėl nutiko mūsų šeimai? Mano sūnus Kšyštofas viską turėjo, jo gyvenimas klostėsi gerai.
Po šeimą ištikusios ankstesnės tragedijos sūnus atsitiesė, baigė gimnaziją, įstojo į Gedimino technikos universitetą, bendravo su draugais, grojo gitara, sportavo, važinėjo į šokius.
Jis gyveno jo amžiaus jaunuoliui įprastą gyvenimą“, – kalbėjo N.Andruškevič.
Ramybės neduoda klausimas
Krauju aplaistytuose namuose nebuvo jokių ženklų, įspėjančių apie artėjančią dar vieną nelaimę.
Atvirkščiai, buvusio politiko sūnus K.Andruškevičius neseniai buvo tapęs Lietuvos kariuomenės savanoriu, turėjo artimą draugę, planavo su draugais vykti atostogauti.
Tad jo motinai N.Andruškevič labai rūpi išsiaiškinti, kas lemtingąją naktį įvyko arba buvo pasakyta jos sūnui kaimynų namuose, kur buvo susirinkę ir puotavo jauni vyrai.
„Kodėl jų iš karto po tragedijos neapklausė pareigūnai?“ – stebėjosi N.Andruškevič.
Pašnekovė svarstė, kad jos 20-metį sūnų į nebūtį kažkas galėjo pastūmėti, galbūt replikos apie ją, motiną, arba apie sūnaus mylimąją.
„Sūnus man buvo prasitaręs, kad jo mylimosios buvęs draugas elgiasi neadekvačiai, grasina visiems, su kuriais ji bendrauja.
Aš jam patariau dėl to nesijaudinti, nes draugė su tuo žmogumi jau nedraugavo, tad ir pretenzijų jis negalėjo reikšti“, – pasakojo sūnaus netekusi motina.
Grįžęs pasiėmė ginklą
Šeštadienį nuo pat ryto Kšyštofas dalyvavo Šalčininkuose vykusioje sporto šventėje – užėmė trečiąją vietą, į namus parvežė medalį, kuriuo didžiavosi.
Vėlų vakarą, apie 23 valandą, sūnus motinai padėjo ūkyje – pagauti ir pririšti bulių.
Po to jis užsiminė, kad eis susitikti su draugais.
Kompanija buvo susirinkusi netoliese, kaimynystėje, turėjo vaišių iš neseniai praūžusių vestuvių. Motina neprieštaravo, juk sūnus – jau suaugęs.
„Kai sugrįžau iš tvarto, Kšyštofas ruošėsi linksmai šokdamas pagal muziką. Paėmęs už rankų ir mane pašokdino. Tokį jį visada prisiminsiu – linksmą, rūpestingą, sportišką, jautrios širdies.
Vėliau tų draugų klausiau, gal buvo išgerta daug alkoholio, gal kilo konfliktas?
Mane patikino, kad viskas buvo gerai, Kšyštofas buvo linksmas, juokavo.
Vėliau dalis kompanijos išvyko į šokius, o mano sūnus su trimis jaunuoliais liko.
Vaizdo kameros užfiksavo, kaip apie 3 valandą 30 minučių nakties sūnus su draugu Dariumi atėjo į mūsų kiemą. Draugas pastovėjo lauke. O Kšyštofas, įėjęs į namą, užtruko apie dešimt minučių. Išėjęs parodė, kad turi pistoletą.
Abu patraukė ūkinių pastatų link“, – pasakojo N.Andruškevič.
Pistoletas buvo laikomas seife. Motina visuomet seifo raktą turėjo su savimi. Tąvakar, kaip ir visada, raktas buvo jos rankinėje.
„Gal jie norėjo pašaudyti ir įvyko nelaimingas atsitikimas?
Norėčiau, kad Darius man papasakotų, bet nenoriu spausti, nes ir jis patyrė šoką“, – kalbėjo N.Andruškevič.
Dėl Šalčininkų rajone liepos 1 dieną įvykusios tragedijos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Nelaimės aplinkybes aiškinasi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba bei teismo medicinos ekspertai. Atliekama ir balistinė ginklo ekspertizė.
Pavydėjo ne tik turtų
Namas, paženklintas šiurpių nelaimių, mena ir kitokį gyvenimą – laimingą bei turtingą.
Eišiškėse prieš 20 metų įsikūrę sutuoktiniai pasistatė būstą, įkūrė didelį ūkį, ėmė paskolas, pirko žemės sklypus, gyvulius.
„Aš prie darbų pripratusi. Prieš porą metų, kai mūsų ūkyje buvo net šimtas galvijų, pati melžiau karves, šėriau, mėšlą išnešdavau.
Aš žinau darbo skonį ir pinigų vertę. Visuomet mokėjau elgtis su pinigais, nes buvo laikas, kai jų nebuvo.
Kai pinigų atsirado, aš žinojau, kaip jais naudotis – neiššvaistydavau nė cento“, – sakė Nijolė.
Per parą Nijolė ir Andžejus neretai miegodavo tik po keturias valandas, o 20 valandų dirbdavo ūkyje.
Kai vyras pasuko į politiką, didžioji darbų našta ir rūpinimasis dviem vaikais teko žmonai.
Vėliau jie priėmė į darbą pagalbininkų, o politiko žmona susirado kitos veiklos draudimo bendrovėje. Bet vos grįžusi iš darbo ji nusispirdavo aukštakulnius, apsiaudavo botus ir traukdavo prie gyvulių.
Eišiškėse mažai kas įvertino darbščios moters pastangas – jos prižiūrimą ūkį, namus ir puoselėjamus 50 rožių krūmų.
„Niekas nematė, kaip sunkiai plušėjome. Bet rezultatą matė visi ir mums pavydėjo“, – kalbėjo N.Andruškevič.
Tuometinio politiko žmonai provincijoje dalis žmonių pavydėjo ne tik turtų, bet ir dailios išvaizdos. Vieni jai žarstė komplimentus, o kiti apkalbėdavo. Esą kodėl didelio ūkio šeimininkė avi ne guminius batus, bet aukštakulnius? Gal išpuiko?
„Jeigu moteris gerai atrodo, tai dar nereiškia, kad ji neturi problemų darbe ir namuose.
Taip atrodo stiprios moterys, įpratusios pačios spręsti savo problemas“, – atšaudavo Nijolė.
Šis įrašas puikiai atspindi jos būdą.
Veikli ir žavi moteris nei iškilminguose priėmimuose, nei sporto renginiuose nė žodžiu neužsimindavo apie sunkumus. Bet politiko žmona net baisiausiame sapne nesapnavo tokių tragedijų, kokios ją užgriuvo viena po kitos.
Į vaistinę – medikamentų
Kai policijos tyrėjai Nijolei atidavė jos vyro mobilųjį telefoną, ji ten tikėjosi rasti atsakymą į kankinantį klausimą: kodėl 2015 metų lapkričio 27-ąją jos namuose įvyko dviguba tragedija?
Moteris jau ne kartą mintimis grįždavo į tą dieną, net naktimis nesumerkdama akių dėliojo įvykius minučių tikslumu, bet svarbiausias klausimas taip ir likdavo tarsi pakibęs ore.
Našlė atsakymo nerado ir vyro telefone. Todėl ji svarstė, kad kažkas galėjo jos vyrui prikalbėti to, ko nebuvo.
Lemtingąją dieną politikas A.Andruškevičius apie 7 valandą ryto išvyko į darbą Šalčininkų savivaldybėje, kur pasiėmė atostogų. Susitvarkiusi ūkyje Nijolė išsiruošė į darbą draudimo įmonės biure.
11 valandų 30 minučių A.Andruškevičius Eišiškių vaistinėje užsisakė gydomąjį tepalą kojoms ir nusipirko vaistų nuo aukšto kraujospūdžio.
„Mano vyras ruošėsi dar gyventi, gydyti kojas, o ne mirti“, – įsitikinusi Nijolė.
Ji svarstė, kad kas nors pakeliui iš vaistinės iki namų galėjo nutikti, kad jautraus būdo vyro protą staiga užtemdė įsiūtis.
„Andžejus bendravo su daug žmonių, miestelio gyventojai prašydavo jo pagalbos, klausdavo patarimo. Galbūt jam kas nors metė kokią nors repliką apie mane?“ – svarstė pašnekovė.
Darius, kurį ji pažinojo nuo vaikystės, kartais užsukdavo į darbą pasikalbėti. Tuo kas nors galėjo pasinaudoti – siekė šeimą sukiršinti.
„Andžejus tikrai neužtiko manęs ir Dariaus lovoje – tai nesąmonė, kurią ir dabar kažkas skleidžia. Stebiuosi, kad yra tokių žmonių, kurie išsigalvoja tokius dalykus. Ir kaip galėjo mus užtikti, kai pusę dešimtos aš jau buvau biure!“ – tikino Nijolė.
Pokalbis telefonu – trumpas
Kol žmona buvo darbe, A.Andruškevičius paskambino Dariaus motinai ir pareikalavo, kad jos sūnus atvyktų į jo namus.
Moteris pageidavimą telefonu perdavė sūnui, kuris buvo išvykęs į Varėną.
Šalčininkų vicemeras antrąkart skambino ir pareikalavo Dariaus telefono numerio. Jo ir Dariaus pokalbis buvo trumpas.
Šalčininkų vicemeras trečią kartą paskambino Dariaus motinai ir ištarė: „Čia tikriausiai bus du lavonai.“
Motina nespėjo įspėti sūnaus – iš Varėnos grįžęs Darius iškart nuvyko į A.Andruškevičiaus namus. Čia jis buvo suvarpytas daugybės kulkų.
Po to politikas paskambino Dariaus motinai, pasakė apie kraujo klane gulintį jos sūnų ir išėjęs į kiemą nusišovė.
Visą straipsnį skaitykite dienraštyje „Lietuvos rytas“.
