37-erių dainininkas ir kompozitorius Stanislavas Stavickis-Stano apie jį užklupusią onkologinę ligą „Lietuvos rytui“ yra atvirai pasakojęs praėjusiais metais, o 49-erių S.Skvernelis apie tai pranešė trečiadienį.
„Reiškiu didžiulį palaikymą. Visiems, kurie dabar mėgins spekuliuoti jo sveikatos tema, galiu pasakyti remdamasis savo patirtimi – chemoterapija ir imunoterapija netrukdo dirbti. Dažniausiai tokio amžiaus žmogus gana nesudėtingai atlaiko gydymą. Linkiu nenusiminti! Laikykimės!“ – savo „Facebook“ paskyroje premjerą drąsino Stano.
Ragino klausti apie darbą
Apie kilusias sveikatos problemas S.Skvernelis smulkiau papasakojo po Vyriausybės posėdžio, kuriam trečiadienį pirmininkavo, nepaisant šiuo metu atliekamų sudėtingų gydymo procedūrų.
Tiesa, iš pradžių Vyriausybės vadovas pareikalavo, kad žurnalistai jam pateiktų klausimus ne apie sveikatą, bet apie darbą. Tik po to jis prabilo, kodėl priverstas lankytis ligoninėje.
Dar pirmadienį buvo pranešta, jog dėl atliekamų procedūrų prezidento Gitano Nausėdos dekretu premjerui buvo sudaryta galimybė iki spalio 4-osios turėti nedarbingumo pažymėjimą.
Kiek anksčiau pranešęs apie jam sėkmingai atliktą operaciją S.Skvernelis apie kilusias sveikatos problemas neatviravo ir pirmadienį, paprašė gerbti jo privatumą.
Vis dėlto pradėjus plisti įvairiems gandams apie jo sveikatą S.Skvernelis ryžosi būti atviras. Tiesa, politikas neslėpė, kad kilęs susidomėjimas gydymusi jį gerokai dirgina.
„Vieną kartą pasakiau, antrą, bet, matyt, privataus gyvenimo apsauga negalioja nei man, nei mano šeimai“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras stebėjosi, kad smalsaujantys žmonės neįvertina, jog jis turi šeimą, mažametę dukrą, kuri irgi žiūri televizorių, taip pat garbaus amžiaus mamą. „Tiek to, matyt, tokia yra mūsų kultūra“, – prieš paskelbdamas iš medikų išgirstą diagnozę kalbėjo politikas.
Operacija patvirtino diagnozę
„Tai yra limfoma, pirminė stadija, nėra išplitusi, taikomas gydymas, imunoterapija ir chemoterapija“, – pranešė premjeras.
S.Skvernelis teigė, kad būdamas pareigūnu jis įprato sveikatą tikrintis kasmet: „Priešpaskutinis profilaktinis patikrinimas buvo atliekamas pernai liepą. Viskas buvo gerai, kaip visada. Jaučiausi puikiai.
Šiemet po prezidento rinkimų nusprendžiau vėl pasitikrinti sveikatą. Šio tikrinimo metu buvo pastebėta limfinės sistemos sutrikimų, kurių anksčiau nebuvo aptikta. Deja, tik operacijos metu buvo įmanoma nustatyti diagnozę.
Po to buvo pradėtas taikyti gydymas. Pirmą ciklą aš vakar perėjau, šiandien jaučiuosi puikiai. Gydymas truks rugsėjį bei spalį. Gydytojai tikisi visiško pasveikimo. To tikiuosi ir aš.“
Ragino nuolat tikrintis
S.Skvernelis neabejojo, kad baigus paskutinį gydymo ciklą jis su šeima, draugais ir artimaisiais galės pasidžiaugti įveikęs klastingą ligą. „O kai kas gal dėl to ir nusivils“, – neaišku kam įgėlė politikas.
Anot Vyriausybės vadovo, tokiais atvejais „paaiškėja, kas yra kas Lietuvoje, artimoje ir tolimesnėje aplinkoje“.
„Deja, tokią diagnozę kasmet išgirsta tūkstančiai žmonių, aš nesu išskirtinis. Niekam nelinkiu to patirti. Bet toks gyvenimas.
Galiu būti tik geru pavyzdžiu – tikrinkitės, nors ir jaučiatės puikiai. Aš visą laiką jaučiausi puikiai. Ir dabar taip jaučiuosi. Prieš operaciją taip pat jaučiausi puikiai.
Sunku suvokti, kad galbūt kas nors yra, bet dabartinio gydymo tikslas yra užbėgti už akių limfomos atsinaujinimui. Aš tikiuosi, kad tos ligos jau nėra, bet tą kelią turiu nueiti.
Rūpinkitės, tikrinkitės, tyrimai reikalingi, ir tai pagrindinis dalykas, kuris gali užtikrinti sėkmę“, – pasitikėti medikais ir medicinos sistema ragino S.Skvernelis.
Jautria tema prabilęs premjeras pridūrė, jog gyventi reikia dėl svarbių, kilnių tikslų: „Reikia mylėti artimus žmonės. To ir linkiu visiems.“
Prabilo apie iššūkius
Kad premjeras susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis, buvo galima justi jau iš pirmadienį paskelbto jo pareiškimo socialiniame tinkle.
Tąsyk S.Skvernelis, nedetalizuodamas, kokia operacija jam buvo atlikta, atsiprašė, kad artimiausiu metu gali praleisti kai kuriuos renginius.
„Neatvyksiu pas jus ne dėl to, kad nenorėčiau“, – apgailestavo politikas, pirmą kartą užsiminęs, kad po operacijos jam teks tęsti gydymą ir nemažai laiko skirti būtinoms procedūroms.
„Tikiu, įveiksiu ir šį iššūkį, dėkoju savo artimiesiems, draugams ir visiems už palaikymą“, – rašė S.Skvernelis.
Jei reikės, pavaduos ministras
Trečiadienį smulkiau papasakojęs apie šiuo metu atliekamas procedūras S.Skvernelis neatmetė, kad dėl to gali pasijusti prasčiau.
Dėl to buvo reikalingas prezidento dekretas, kad tuo atveju, jeigu premjeras negalėtų eiti pareigų, jį laikinai pavaduotų energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Vakar ir užvakar buvau nedarbingas. Kitos procedūros bus atliekamos dienos stacionare: ryte ateinu, per pietus išeinu. Manau, kaip ir šiandien, būsiu pajėgus tęsti darbus. Jeigu negalėsiu, mane pavaduos ministras.
Man vienintelis pavojus taikant šį gydymą – infekcija. Dėl to ir tarp mūsų tas atstumas didesnis, ir rankų paspaudimų bus mažiau. To man reikia saugotis, ir tai vienintelis bendravimo trikdis. Visa kita turėtų būti kaip anksčiau“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Dainininkas – apie patirtą pragarą, kurio nereikia išsigąsti
„Iš to, kas man nutiko, nereikia daryti dramos ar tragedijos“, – taip „Lietuvos rytui“ kalbėjo dainininkas ir muzikos kūrėjas 37-erių Stanislavas Stavickis-Stano. Pernai vyras atvirai yra pasakojęs apie jam diagnozuotą limfomą, kuri atsitraukė, bet jis pasiryžęs vėl grumtis su liga, jeigu ji sugrįš.
Žinia apie onkologinę ligą, apie tai, kad gydytojas tarp plaučių aptiko 12 centimetrų piktybinį auglį, dainininkas pirmiausia pasidalijo socialiniuose tinkluose.
„Aš nieko nejaučiau. Su bičiuliu Deividu Zvonkumi nesėkmingai metėme svorį, miegodavau idealiai, jėgų pilni kibirai ir netgi rytais išgerdavau puslitrį vandens su citrina – girdėjau, kad tikrai apsaugos nuo vėžio ir visų kitų ligų. Diagnozę išgirdau penktadienį, ją pasakęs daktaras buvo mano pažįstamas, pasidarė gaila jo, kad tokias žinias tenka pranešti. Savęs gaila pasidarė vakare. Vaikams prieš miegą vietoj pasakų kūriau istorijas apie tai, kaip ką nors veiksime. Buvo istorijų apie būsimą kelionę į Ispaniją, kurią planavome jau metus. Supratau, kad jokios Ispanijos nebus, kad manęs laukia velnias žino kas, ir baisiausia, jog galiu ir nebepamatyti, kaip jie užaugs. Tai jausmas, kai supranti, kad stiklinė išslydo iš rankų ir krinta, tačiau gali tik stebėti, pagauti jau nebespėsi“, – apie savo emocijas rašė Stano.
Su žmona Indre tris vaikus auginantis vyras netrukus sužinojo, kad serga limfoma – dažniausiai pasitaikančia kraujo vėžio forma. Gydytojai jam skyrė šešis intensyvios chemoterapijos kursus, kurie buvo taikomi kas dvi savaites.
„Nors baisiausia chemoterapijos dalis buvo pats pavadinimas – „radikalusis gydymas“, niekam nelinkėčiau to patirti. Po pirmų kursų pradėjo slinkti plaukai. Paskambinau savo draugui kirpėjui, mane jis prižiūri jau penkiolika metų, papasakojau, kad reikia šukuosenos „plikai“. Tada jau supratau, kad tokią diagnozę lengviau išgirsti pačiam, nei sakyti kitiems. Jis skuto man galvą, o aš mačiau didžiulį liūdesį jo akyse. Kai vakare pasižiūrėjau į save veidrodyje, liūdesį pajutau pats – atrodžiau labai blogai. Nuo chemijos veidas patino, papilkėjo, o pliko ir be barzdos niekada savęs nebuvau matęs“, – socialiniuose tinkluose rašė Stano.
Apie savo patirtį pasakodamas „Lietuvos rytui“ dainininkas vis pabrėždavo, kad visuomenė yra susidariusi klaidingą požiūrį į sergančiuosius onkologine liga.
„Norėčiau, kad mano pasakojimas sukeltų teigiamų minčių. Taip, kai išgirdau diagnozę, ir man atrodė – viskas, atvažiavome. Pirmas dvi savaites buvau atsidūręs pragare – apėmė baisiausia depresija, sutrikau, numečiau daugiau svorio nei per visą gydymą. Jausmai susimaišė – ir neviltis, ir gėda, ir noras pasislėpti nuo viso pasaulio. Bet kuo labiau giliniesi, tuo aiškiau supranti, kad turi ne mažesnę tikimybę mirti nuo rimto plaučių uždegimo nei nuo onkologinės ligos. Pas mus dažnai iš onkologinės ligos daroma didelė tragedija. Mano vėžys atsitraukė. Sugrįš – vėl gydysime. Tai nėra mirties nuosprendis. Gal ateityje, stebint medicinos pažangą, ateis laikas, kai onkologine liga susirgti bus tas pat, kas susirgti sloga“, – kalbėjo Stano.
Liga nepakeitė Stano gyvenimo ritmo. Gydydamasis dainininkas nemetė darbų, nors būdavo dienų, kai atrodydavo, kad visiškai nėra jėgų. Sirgdamas jis įrašė ne vieną dainą, toliau dirbo su televizijos ir kino projektais, prisidėjo prie popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje – su bendraminčiais gamino jam skirtus suvenyrus.
„Ryte eini į ligoninę, tau suleidžia vaistų, o po kelių valandų jau eini į studiją ar kalbėtis su didelio prekybos centro vadovais. Turėjau daugybę reikalų, stengiausi viską suspėti. Aš tiesiog nenorėjau jaustis ligonis, ir man pavyko, nors kartais būdavo sunku“, – pasakojo atlikėjas.
Praėjus šokui po pirmosios diagnozės dainininkas į jam tekusį iššūkį pasistengė žvelgti filosofiškai. Jis nebandė ieškoti atsakymų, kas kaltas dėl užklupusios ligos.
„Jei turi daug žalingų įpročių, vartoji narkotikus, kasdien geri, gal ir gali save graužti. O aš net nerūkau. Turiu tris vaikus, daug darbų, reikalų, pagrindinis rūpestis – šeima, jos gerovė. Prieš susirgdamas nedariau nieko labai žalingo arba blogo, kad turėčiau gyvenimą keisti iš esmės. Jokios priežasties – genetinės ar kokios nors kitos – nėra. Tiesiog ląstelės mutavo ir pradėjo daugintis. Aš nesu iškritęs iš mėnulio, su vėžiu buvo tekę susidurti – bendravau su organizacijomis, palaikančiomis onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, lankiau juos ligoninėje. Kai pačiam taip nutinka, žinoma, kitaip – iš pradžių buvo labai sunku psichologiškai. Įstrigo viena gydytojos tada pasakyta frazė: šuo ir kariamas pripranta. Net pyktelėjau, kaip galima taip kalbėti, o paskui pagalvojau, kad ji visiškai teisi. Tokia tikrovė“, – atviravo Stano.
Išgirdęs, kad vėžys pasitraukė, Stano nepuolė svaidytis frazėmis, jog dabar į gyvenimą žvelgia visai kitomis akimis. Anot dainininko, kasdienis ritmas išliko toks pat – jis ir toliau stengiasi kuo daugiau laiko skirti kūrybai.
„Žinoma, meluočiau sakydamas, kad požiūris visiškai nepasikeitė. Sveikai maitinuosi, bet tai stengiausi daryti ir anksčiau. Gyventi reikia taip, kad nereikėtų sau užduoti klausimo – ką darei ne taip? Aš tiesiog gyvenu su dideliu džiaugsmu, gal kiek labiau vertindamas kiekvieną dieną ir akimirką. Norisi kuo daugiau gerų emocijų“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Stano. (LR)
Dauguma pasveiksta
Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio formų, dar vadinama limfmazgių vėžiu. Kasmet Lietuvoje nustatomi keli šimtai naujų limfomos atvejų. Ši liga kerta tiek vaikams, tiek darbingo ar senyvo amžiaus žmonėms.
Limfmazgių padidėjimas – pirmasis jos požymis (limfmazgiai dažnai būna neskausmingi, neparaudę ir, jei nėra akivaizdžios priežasties – įdrėskimo ar infekcijos, dėl ko jie galėjo padidėti, tai gali signalizuoti apie limfomą).
Taip pat būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei prasideda prakaitavimas arba karščiavimas, ypač nakties metu, užklumpa kūno niežulys, netenkama apetito, staiga nukrinta svoris, atsiranda nepaaiškinamas nuovargis, kamuoja kosulys arba dusulys.
Susirgęs limfoma jaunas žmogus nėra pasmerktas mirčiai – daugiau nei 90 proc. pacientų pasveiksta.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius profesorius L.Griškevičius yra raminęs ne vieną pacientą: „Bloga žinia yra ta, kad jūs susirgote, o geroji – dažniausiai paplitusios limfomos rūšys šiais laikais yra išgydomos.“
Tiesa, dėl piktybinių ląstelių agresyvumo ligonis gali netekti jėgų net per kelias savaites.
Pasaulyje atlikti klinikiniai tyrimai rodo, kad geriausių rezultatų įmanoma pasiekti, jeigu ligonis iškart gydomas efektyviais vaistais.
Jaunam žmogui skiriami tokie vaistai, kurie žudo ne tik vėžio, bet ir sveikas ląsteles. Vėliau taikoma spindulinė terapija. Kartais su chemoterapija naudojamas ir biologinis gydymas, vadinamoji priešnavikinė imunoterapija. Šie vaistai naikina tik specifines vėžio ląsteles. Taip pacientui pavyksta išvengti šios klastingos ligos atkryčio ir kaulų čiulpų persodinimo.
Nei Lietuvoje, nei kitose pasaulio šalyse iki šiol nėra limfomos prevencijos programos. Mokslininkams kol kas pavyko nustatyti tik kai kurių kraujo vėžio formų priežastis.
Todėl nėra konkrečių patarimų, kaip šios klastingos ligos išvengti. Ji dažniausiai nustatoma tada, kai ligonis kreipiasi į gydytoją dėl peršalimo ar infekcijos.
Kartais limfomai diagnozuoti prireikia ilgesnio laiko, sudėtingų laboratorinių ir vaizdinimo tyrimų.
