Klaipėdiečio mokytojo patirtis atskleidė Lietuvos mokyklų skaudulį: patyčias patiria ne tik vaikai, bet ir mokytojai.
„Jei mokytojas patiria smurtą, neretai jis gali susilaukti kaltinimų, neva tai jis neprofesionaliai reagavo į vaiko situaciją.
Ir mokytojai, manau, tą išankstinį kaltinimą jaučia, dėl to gali stengtis nutylėti, užglaistyti, savais resursais spręsti konkrečias patyčių prieš juos situacijas, kad tik nepasirodytų kažko negebantys“, – apie vis aštrėjančią problemą mokyklose kalbėjo psichologė Alina Martinkutė-Vorobej.
Ji sakė, kad apie tai prabylama tik įvairių rezonansinių incidentų fone – tarkim, kai mokinys trenkia mokytojui ar kai mokytojas imamas persekioti socialiniuose tinkluose.
Anot psichologės, tai atveria kelią stipria srove besiveržiančiai upei: pedagogai ir mokyklų vadovai neišmano, kaip grumtis su patyčiomis prieš mokytojus, mokiniai jaučia galintys toliau tyčiotis ir elgtis vis žiauriau, o ataką patyrusiam pedagogui po kojomis išmušamas esminis pagrindas.
„Patyčių prieš mokytojus problema yra kaip toks dramblys dideliame kambaryje – lyg ir visi žinome, kad jis yra, jis neretai kelia nepatogumų, bet nesiryžtame imtis jį iš to kambario išvesti, – sakė A.Martinkutė-Vorobej.
Jaunam vyrui pašlijo sveikata
N.D. jau antrą mėnesį turi nedarbingumo pažymėjimą.
„Likau visiškai vienas, smarkiai sušlubavo sveikata, organizmas nusilpo, juk tai paveikė tiesiogiai mano darbą, kurį labai vertinau, didžiavausi, jog esu mokytojas. Ką daryti toliau? Esu jaunas, sveikata rūpinasi gydytojai, sveikstu. Ar man grįžti į gimnaziją?!“ – klausė N.D., besidžiaugiantis tik artimųjų palaikymu, ypač žmonos.
Anot dabar klaipėdiečio, o prieš kelerius metus Druskininkuose dirbusio pedagogo, mokyklos administracija nepadarė to, ką galėjo, kad problema išsyk būtų išspręsta.
„Buvo galima pasikviesti mokinius, jų tėvus, socialinius partnerius ir ramiai pasikalbėti. Nebūtų reikėję policijos. Mokiniai nesuvokia, kur yra juokai, o kur – nebe, – įsitikinęs pedagogas. – Tokiu principu dirbau Druskininkų mokykloje, daug nesusipratimų būdavo išsprendžiama kalbantis ir ieškant sprendimo būdų kartu su tėvais, mokytojais, ir būtinai „čia ir dabar“.
Jis linkęs svarstyti, kodėl taip nutiko, kodėl paaugliai pasirinko žeminti jį – mokytoją.
„Viskas ateina iš šeimos. Kokias vertybes jie gauna šeimoje, tokiomis dalijasi ir mokykloje. Tėvai galimai į tai mažai kreipia dėmesio ir vaikai paliekami mokytis vieni, jie turbūt nekontroliuojami. Namie galimai nediskutuojama, kad reikia gerbti, saugoti kitą žmogų, negalima patyčių laikyti normaliu bendravimo būdu“, – kalbėjo N.D.
Pasipylė įžeidūs komentarai, nepadorūs pasiūlymai
Vieną spalio vakarą chemijos mokytojas N.D. išvydo įžeidžių komentarų po savo paskelbtais vaizdo įrašais apie dresuojamus retriverių veislės šunis socialiniame tinkle, išsyk sekė paniekinami įrašai patyriminio ugdymo metu sukurtame edukaciniame kanale „JungeChemiker“. Po to laukė dar vienas smūgis – buvo sukurta veidrodinė mokyto anketa socialiniame tinkle ir iš jos siunčiamos žinutės su nepadoriais, seksualinio pobūdžio pasiūlymais N.D. vardu.
N.D. įtaria, kad tai padarė ne vienas, o keli jo mokiniai, kuriems tai atrodė galimai „pramoga“. Dėl šios istorijos jis varstė policijos, advokatų kabinetų duris. Ir tebevarsto.
Mokytojas patikino, kad iki tol tarp jo ir mokinių nekildavo jokių konfliktų, jis yra griežtas, bet teisingas mokytojas. Jį apstulbino tokia ataka.
Su mokiniais jis kūrė chemijos eksperimentų filmukus vokiečių kalba (sukurta edukacinė medžiaga buvo naudojama pamokų metu), jo iniciatyva gimnazija užmezgė artimus ryšius su Klaipėdos universitetu.
Mokiniai teorines žinias pritaikydavo praktiškai Jūros tyrimų instituto laboratorijose atlikdami mokslinius tyrimus. Pavasarį gimnazijos mokiniai dalyvavo tarptautinėje mokslininkų konferencijoje. Pristatė savo atliktus darbus ir gavo puikius įvertinimus iš mokslininkų.
Tai lyg sniego gniūžtė
Kai N.D. garsiai prabilo apie savo skaudų patyrimą, sulaukė daug žinučių iš nepažįstamų kolegų.
„Dešimtimis ėjo žinutės. Tai mokytojai iš įvairiausių Lietuvos miestų. Jie pasakojo apie patiriamas patyčias ir kad jų mokyklose vadovai sprendžia šią problemą.
Tačiau yra ir tokių mokyklų, kur jei mokytojas patyria patyčias, manoma, kad kažkas pačiam mokytojui yra blogai, kad nemoka susikalbėti su mokiniais. Taip mokytojai paliekami spręsti patys šią problemą. Jie bijo apie tai garsiai kalbėti. Viena mokytoja pasakojo, kad tenka užgauliojimus laikyti savyje. Mat jei pasakysi, teks išeiti iš darbo. O miestelis, kuriame ji gyvena, yra mažas, tiesiog nėra darbo kitur.
Gal ir aš galėjau tyliai susitvarkyti, bet juk tai veikia ne tik mane, bet ir pačius mokinius. Man tiesiog buvo per daug negatyvo, išlieto ant manęs, ir iki šiol nesuprantu, kodėl tai turėjau patirti“.
Kas būtų atsitikę, jei būčiau nekreipęs dėmesio į šias patyčias, kurios buvo nukreiptos ne tik į mane, bet ir į kitus gimnazijos mokinius?
Vaikai suprastų, kad gali tyčiotis, kad tai yra nebaudžiama. Kiti mokiniai manytų, kad ir jie gali laisvai tyčiotis iš kitų mokytojų, mokinių. Tai būtų vis didėjanti sniego gniūžtė“, – įsitikinęs mokinių patyčių ataką patyręs pedagogas.
Kreipėsi į advokatus
N.D. išsyk, tą patį vakarą, kai išvydo, kas vyksta edukaciniame kanale ir socialiniame tinkle, kreipėsi į mokyklos administraciją – ši pasiūlė rašyti pareiškimą policijai, vėliau pasiūlė nemokamas teisininko paslaugas.
Pareiškimas policijoje buvo atmestas, pedagogas kreipėsi kartu su teisininku į prokuratūrą, ši taip pat nesiėmė veiksmų, vėliau, paviešinus istoriją, ikiteisminis tyrimas dėl mokytojo vardo pasisavinimo vis dėlto buvo pradėtas. Jis vyksta iki šiol.
Mokytojas su advokatu kreipėsi papildomai dėl tyrimo pradėjimo administracine tvarka. Tyrimas nebuvo pradėtas. Parašytas vėl skundas.
Mokytojas pasirašė sutartį su advokatų bendrija, kuri toliau atstovauja jo interesams.
„Pasiduoti neketiname. Nebaudžiamumo toleravimas tik toliau skatins nebaudžiamumą, o tai sukels visuomenės degradavimą, kai mokytojai mokiniams nebus autoritetas, mokytojai toliau bus įžeidinėjami ir neturės galimybių apsiginti, kadangi, nors jie ir teikia viešąsias paslaugas, teisėsaugos institucijos toleruoja prieš juos atliekamus neteisėtus asmens garbę ir orumą žeminančius veiksmus.
Galiausiai niekas nenorės dirbti mokytojais, kas ir sukurs situaciją, kai mūsų visuomenė galimai degraduos. Nematau jokio skirtumo, kuo valstybės politiko, valdininko, policininko statusas, garbė ir orumas yra svarbesnė vertybė už mokytojo garbę ir orumą“ – sakė pedagogas.
