Pirmąją dalį skaitykite čia.
Namuose jaučiasi blogai
Didelis būrys Ukmergės ligoninės medikų dabar užsidarę namuose laukia, ar jiems nepasireikš COVID-19 ligos simptomai. Kasdien vis naujiems jų kolegoms patvirtinama ši diagnozė.
„Jau ir nervų ligų skyriaus darbuotoja serga, ir kitų skyrių.
Aš taip pat labai nerimauju. Mane pykina, viduriuoju, valgau tik per prievartą.
Manęs dar netestavo, nors ir buvo žadėta tai daryti. Jau savaitę kiekvieną dieną namuose nekantriai laukiu skambučių“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo dar viena Ukmergės ligoninės medikė (pavardė redakcijai žinoma).
Jai šią savaitę paskambino kolegė, kuri taip pat blogai jaučiasi. Ji irgi laukia, kol ją patikrins.
„Mes ir toliau palikti likimo valiai. Iki šiol nežinome, kuriose palatose gulėjo senoliai, kurie mirė.
Gal mes su jais turėjome kontaktų? Tada, nors ir buvo paskelbtas karantinas, į ligoninę lankytojai ėjo toliau, kai kurie – nenusivilkę paltų.
Nuo mūsų daug kas slepiama, nors žinojome, kad ne vienas darbuotojas buvo išvykęs į užsienį, o grįžęs toliau dirbo.
Vienas jų buvo Italijoje, kita – egzotiškame kruize. Su šia medike mes prasilenkdavome koridoriuose. Ji nedėvėjo medicininės kaukės – mes pykome, viena kolegė prašė jos neiti į darbą.
Mums trūko medicininių kaukių – buvome gavę vos po vieną paprastą, bet tokios jau po kelių valandų būna drėgnos, netinkamos“, – pasakojo ukmergiškė.
Ligoninės duris ši medikė užvėrė kovo 20-ąją apie 15 valandą. Lauke stovėjo greitosios pagalbos automobilis, kuris į Santaros klinikas turėjo nuvežti paskutinį pacientą iš Reanimacijos skyriaus.
Tą dieną jai ir kitiems bendradarbiams buvo pasakyta, kad namuose lauktų pirmųjų ligos požymių. Tačiau tokia nežinomybė slegia.
„Aš neišeinu iš namų, pabendrauju su kitais telefonu. Ukmergėje – įtampa, žmonės bijo, vieni į kitus žiūri įtariai kaip į užkrato nešiotojus. Žmonių gatvėse mažai, tik senukai vaikštinėja nieko nebijodami“, – pasakojo Ukmergės ligoninės medikė.
Austrijos barai šurmuliavo
Namuose šiuo metu užsidarę ir daug medikų, ir pacientų.
Vieni pirmųjų asmenų, kuriems Lietuvoje diagnozuota užkrečiamoji liga COVID-19, jau tikisi, kad yra pasveikę.
„Mano testas vis dar teigiamas“, – penktadienį atsiduso vilnietis verslininkas, kuris šalyje buvo maždaug 16-as toks pacientas.
50 metų vyras su dar septyniais bičiuliais – dviem klaipėdiečiais ir penkiais vilniečiais kovo 6–13 dieną buvo išvykę slidinėti į Austriją, į Sankt Antono kalnų kurortą.
„Kai vykome slidinėti, Austrija dar nebuvo tarp rizikingų šalių.
Netgi džiaugėmės, kad pirkome bilietus ne į Italiją.
Ten atidžiai sekėme žinias, saugojomės. Tačiau buvome kelis kartus užsukę į kavinę pavakarieniauti, o slidinėdami užsukę į kalnų barą išlenkti bokalo alaus.
Ten kavinės, diskotekos buvo pilnos atvykusių užsieniečių. Manau, kad būtent kavinėje ir užsikrėtėme“, – pasakojo verslininkas.
Vilnietis grįžęs kitą rytą, kovo 14-ąją, nutarė nuvykti į parduotuvę nusipirkti maisto. Kai automobilis neužsivedė, nuskubėjo pėsčiomis. Striukės nebuvo užsivilkęs, tad grįžo sušalęs. Išgėrė karštos arbatos.
Norėtų būti naudingas
Kitą dieną verslininkas labai norėjo miego, nors pasimatavus temperatūrą ji buvo pakilusi nedaug.
Vilnietis norėjo pasitarti su specialistais, tad paskambino karštosios linijos numeriu 1808. Jam buvo pasiūlyta išsitirti.
Vyriškis sutiko, nes turi mažą vaiką, dėl kurio nerimavo.
Po poros valandų atvykęs greitosios pagalbos automobilis nuvežė jį į infekcinę ligoninę.
Ten būdamas kitą dieną iš žiniasklaidos verslininkas sužinojo, kad Austrijoje viešėjusiam vyrui patvirtinta liga COVID-19.
„Žiniasklaidos darbuotojai dabar dirba labai greitai“, – nusijuokė pašnekovas.
Verslininkui abejonių sukėlė Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų veiklos metodai ir algoritmai.
„Šeimos gydytojas pasakė, kad man dabar turėtų būti atlikta papildomų testų, kitaip negalėsiu būti pripažintas pasveikusiu.
Kelias dienas vis skambinau telefonu 1808, tačiau mane siuntė toli, nes esą nėra iš ministerijos įsakymo tokius kaip aš tikrinti pakartotinai.
Vis dėlto aš išsireikalavau, kad ligoninėje man būtų atliktas pakartotinis testas.
Manau, jog pakartotinai testuoti svarbu todėl, kad pasveikę žmonės ne tik papildys teigiamą statistiką, o ir galėtų būti naudingi.
Jie, jau turėdami imunitetą, galėtų dirbti savanoriais, padėti aprūpinti maistu garbaus amžiaus žmones.
Medikai man užsiminė, kad iš tokių žmonių kraujo gali būti gaminama plazma ir panaudojama sunkiems ligoniams gydyti. Kai aš pasveiksiu, norėčiau būti naudingas, padėti kitiems. Galbūt tokių žmonių yra ir daugiau, tai kodėl paskambinus karštąja linija mūsų kratosi?“ – stebėjosi verslininkas.
Dabar vilnietis jaučiasi gerai. Kiti jo bendrakeleiviai, kuriems patvirtintas koronavirusas, jau savaitę irgi nejaučia ligos simptomų.
Visi nuo pirmosios dienos izoliavosi, o maisto produktų jiems prie durų palieka artimieji.
Užsidaryti namuose teko ir taksi vairuotojui, kuris verslininką ir jo žmoną iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto nuvežė iki namų.
„Svarbu nebauginti žmonių, kad nebijotų tikrintis tie, kurie pasijuto blogai, turėjo kontaktų su sergančiaisiais ar grįžo iš užsienio.
Žmonės gali bijoti, kad juos kažkur prievarta uždarys, išveš.
Kai kurie Sveikatos apsaugos ministerijos ketinimai buvo įvarę baimės ir mums“, – kalbėjo vilnietis verslininkas.
Temperatūra ir vėl pakilo
Kino prodiuserė Justina Ragauskaitė, kuri socialiniame tinkle prieš 10 dienų buvo paviešinusi įspūdžius iš infekcinės ligoninės, vis dar nepasveiko ir nesijaučia gerai.
„Mano būklė labai dinamiška.
Pasidžiaugiau, kad pagaliau pasiekėme stabilesnę būklę ir galiu būti parvežta namo iki savaitgalio. Gydytojai mane būtų kontroliavę per nuotolį.
O vos grįžau į namus, temperatūra vėl pakilo“, – kovo 26-osios vakarą „Lietuvos rytui“ kalbėjo J.Ragauskaitė.
34 metų prodiuserei koronavirusas buvo diagnozuotas kovo 14 dieną po komandiruočių į Barseloną ir Paryžių.
Ji ryžosi kalbėti viešai, nes norėjo kitus paskatinti būti atsargius ir atsakingus: „Sunku pateisinti elgesį žmonių, kurie parvykę iš kone kapinynais virstančių regionų sugeba „atsižymėti“ visose įmanomose viešose vietose ir draugų susibūrimuose.
Nesmerkiu, tiesiog konstatuoju, kad neįvertinama, koks lakus ir kaip bet kuriam vienodais šansais sutiktinas yra koronavirusas.“
Užklupus ligai J.Ragauskaitę ėmė varginti šaltkrėtis, raumenų skausmai, pakilo aukšta temperatūra, kuri grįžus į namus ir vėl pakilo.
„Vieni pacientai praėjus tiek laiko jau seniausiai sveiki, kiti iš viso nuo pat pradžių visiškai neturi simptomų. Todėl mane dirgina vėl pakilusi temperatūra“, – teigė kino prodiuserė.
Ji negailėjo gerų žodžių ją gydantiems medikams, kurie pacientus ir nuramina, ir plušėdami be atvangos dar sugeba ir pajuokauti.
Ekspertams – baugios užduotys
Mirus pirmosioms pandemijos aukoms neįprastos užduotys užgriuvo ir teismo medicinos ekspertus, kurie paprastai tiria smurto atvejus. Dabar jie tiria ir kitus įtartinus atvejus.
„Policininkai dabar vos ne į kiekvieną mirtį žiūri kaip į galimą nuo COVID-19, mums skiria užduotis. Bandėme skambinti giminaičiams, patys aiškintis.
Iš Sveikatos apsaugos ministerijos nėra jokios reakcijos ir patarimų.
Antradienį atlikome du testus – 70 metų vyro ir pakartotinį 83 metų moters iš Ukmergės, nes norėjome pažiūrėti, kaip virusas veikia, kas vyksta su žmogaus organizmu.
Vyro buvo neigiamas, o moters – ir vėl teigiamas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Vilniuje dirbantys teismo medicinos ekspertai, kuriems dabar tenka akis į akį susidurti su mirtinais užkrečiamosios ligos atvejais.
Po kiekvieno tyrimo jie aprangą utilizuoja, tad nuogąstauja, kad atsargų gali užtekti tik savaitei. Atlikti skrodimus jie turi vilkėdami specialią aprangą – vadinamuosius skafandrus.
Tenka dezinfekuoti ir patalpas. Ekspertai džiaugėsi sulaukę labdaros – 60 litrų dezinfekcinio skysčio rankoms.
Mirtis – kasdienė ekspertų darbo palydovė, bet jie iki šiol prisimena kovo 20-ąją, kai pirmą kartą susidūrė su įtariama nauja užkrečiamąja liga ir buvo apdairūs – nutarė ne tik elgtis labai atsargiai, bet ir pirmiausia padaryti testą.
Valstybinė teismo medicinos tarnyba dar nebuvo aprūpinta reikiamais reagentais, tad gavo jų vos ne per asmenines pažintis. Nebuvo sukurta ir pasiūlyta jokių rekomendacijų, kaip tokiais atvejais veikti. Siekdami tai išsiaiškinti ekspertai skambino ir karštąja linija 1808, tačiau patarimų nesulaukė.
Ekspertai piktinosi, kad Sveikatos apsaugos ministerijos biurokratams jie – kaip šuniui penkta koja: „Jie nepateikė patarimų ir nepaklausė, ar pakankamai turime specialių rūbų.“