Ilgametis Seimo narys, socialdemokratas Algimantas Salamakinas naujienų portalui Lrt.lt sakė, kad valstiečių lyderį Ramūną Karbauskį LSDP turėjo pasiųsti „velniop“. LSDP garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas, kalbėdamas su naujienų portalu Delfi.lt, ragino daryti viską, kad naujame parlamente būtų kuo mažiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų, bet neiti į koaliciją su LVŽS.
Tuo tarpu partijos kandidatai, dalyvavę pirmajame rinkimų ture, išsakė dar griežtesnes pozicijas. Antakalnio vienmandatėje kandidatavęs Liutauras Gudžinskas apygardose, kur antrajame ture kausis LVŽS ir TS-LKD kandidatai, kvietė palaikyti būtent konservatorius.
Analogišką poziciją išsakė ir su LSDP sąrašu į Seimą bandęs patekti kandidatas, ekonomistas Vaidas Navickas, antrajame rinkimų ture paskatinęs palaikyti konservatorių iškeltus kandidatus.
Apie susiklosčiusią situaciją ir viešojoje erdvėje kilusį ažiotažą, portalas lrytas.lt kalbėjosi su LSDP lyderiu G.Palucku.
– Viešojoje erdvėje šiuo metu girdime daug pasisakymų iš jūsų partijos kolegų, iš buvusių kolegų apie jūsų sprendimą palaikyti LVŽS kandidatus antrajame rinkimų ture. Girdime nemažai kritikos ir net prieštaravimų, kai partiečiai atsisako remti valstiečių kandidatus. Kaip jūs pats, būdamas LSDP pirmininku, matote ir vertinate šią situaciją?
– Individualių nuomonių būna visokių. Kai žmonės dalyvauja rinkimuose, o po to rezultatai nedžiugina mūsų visų, savaime suprantama, kad kyla tam tikros emocijos. Tai visiškai natūralu ir normalu.
Kalbant plačiau, partijoje esame diskutavę valdyboje ir visus tuos dalykus matome labai racionaliai. Jeigu mes norime didesnės socialdemokratų frakcijos ir didesnių galimybių antruose turuose, tai savaime suprantama, kad tai turi savo kainą. Kitaip tariant, yra dvi elementarios galimybės: arba daugiau konservatorių Seime, arba daugiau socialdemokratų ir, kaip tam tikra kaina, daugiau valstiečių, kuriems mes tam tikros kritikos turėjome ir tebeturime.
Klausimas, kuris pakrypo apie visokias koalicijas, yra visiškai neaktualus, nes tikimybė, kad mes jungsimės prie centro-kairės ar liksime opozicijoje, yra lygiavertė. Tai priklausys nuo antro turo ir tai galioja ne tik mums, bet visiems – ir dešinei, ir kairei, nes kol kas išdalinta tik pusė mandatų.
Be abejo, kai kurie partijos nariai turi tam tikrą emocinį krūvį valstiečių adresu. Tačiau partijos pozicija šiuo metu yra tiesiog elementarus racionalumas, sveriant, kaip sudaryti galimybę turėti socdemams didesnę frakciją ir bent iš dalies įgyvendinti puikią mūsų programą.
– Tai parama LVŽS kandidatams yra labiau vertybinis, centro-kairiąsias jėgas palaikantis, ar labiau racionalus sprendimas?
– Mūsų pozicija yra paprasta: tikrajai kairei, tai yra socialdemokratams, nebus nė kiek geriau, jei Seime bus daugiau konservatorių. Mažiau blogai, jei Seime bus daugiau socialdemokratų, bet tuo pačiu daugiau ir valstiečių. Tai elementaru ir čia kalba eina ne apie koalicijas.
Mūsų tikslas yra didesnė frakcija. Turime 12 galimybių antrame ture ir mes norime jomis pasinaudoti.
– Taigi, tie buvusių partiečių ar esamų partijos narių pasisakymai, kaip jūs ir užsiminėte, yra labiausiai susiję su emociniu krūviu ir emocijomis, kurias sukėlė pirmojo turo rezultatai?
– Be abejo, tai yra emocinis krūvis. Visiems reikėjo gerai pamiegoti ir su ta mintimi susitaikyti, nes šie rinkimai mums baigėsi ne taip, kaip tikėjomės.
Lūkesčiai buvo tikrai didesni. Tam priežasčių yra aibė – ir subjektyvių, ir objektyvių, bet į tai gilintis reikės po rinkimų, nes reikia matyti viską: ką patys padarėme ne taip ir kaip mums į nepalankią pusę pasikeitė pati politinė aplinka.
Kas buvo pasakyta dėl kandidatų paramos vieni kitiems antrame ture, tai iššaukė emocinį vertinimą ir pritemptą supratimą apie koalicijas. Kartoju, kad apie koalicijas jokių kalbų nebuvo ir nėra su nė viena partija nei dešinėje, nei kairėje.
– Iš to, ką jūs sakote, susidaro įspūdis, kad nesmerkiate LSDP kandidatų, išsakiusių paramą ne valstiečiams, bet konservatoriams, taip?
– Tikrai nesmerkiu. L.Gudžinskas yra labai protingas, kairiųjų nuostatų žmogus, jo poziciją priimu ir vertinu. Jo pasirinkimas Vilniaus mieste palaikyti Laisvės partijos kandidatus man irgi yra visiškai suprantamas, nes ir mūsų programoje žmogaus teisių dalis užima tikrai labai rimtą vietą.
Tiesiog, kalbant apie santykį su valstiečiais, šiame etape tą santykį matau visiškai kitoje politinėje šviesoje. Tai yra elementarūs politinės aritmetikos dalykai, kai kiekviena partija stengiasi laimėti kuo daugiau antrų turų. Mūsų atveju tai yra siekis turėti Seime kuo daugiau socialdemokratų, o, kaip kainą už tai, turėti ir daugiau valstiečių, nes tai yra geriau nei turėti Seime daugiau konservatorių.
– Jūs minėjote, kad kalbėti apie priežastis, kodėl jūsų pasirodymas pirmajame parlamento rinkimų ture nesutapo su partijos lūkesčiais, yra kiek ankstoka. Bet gal pabandytumėte įvardinti keletą ryškiausių priežasčių?
– Kalbėti apie priežastis šiek tiek per anksti, nes reikia sistemiškai sudėti visus dalykus. Kai kurie dalykai yra akivaizdūs. Tai mūsų buvusių bičiulių (Lietuvos socialdemokratų darbo partijos – aut.past.) į nežinią išsinešti trys procentai. Tikrai agresyvi ir sėkminga Darbo partijos kampanija, kuri stipriai mus išstūmė iš tradicinių regionų ir kaimiškųjų apylinkių.
Taip pat įtaką padarė nepakankamas mūsų rinkėjų bazės išsiplėtimas didžiuosiuose miestuose. Tą galimą rinkėjų prieaugį suvalgė Laisvės partija. Yra daug objektyvių ir subjektyvių momentų. Galbūt ir mums visiems pritrūko energijos, atskleidžiant tikrai gerą partijos programą, kurią daug kas įvertino, kaip puikią kairiąją programą.
