– Mes kalbamės nenusiimdami apsauginių kaukių, todėl pirmiausia ir norisi sužinoti, kaip slovėnai dorojasi su koronaviruso pandemija. Ar užsikrėtusiųjų skaičius dabar sparčiai auga? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Slovėnijos užsienio reikalų ministro A.Logaro.
– Iš tiesų, užsikrėtusiųjų dabar pas mus smarkiai daugėja. Slovėnija imasi skubių priemonių siekdama sustabdyti užkrato plitimą.
Tikimės, kad jos bus pakankamai efektyvios ir per artimiausias 10–14 dienų paaiškės, ar mums pavyksta išlaikyti daugmaž normalų infekcijos lygį.
Šiuo metu svarbiausia garantuoti, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema atlaikytų pacientų antplūdį.
– Slovėnijos ekonomika dar ir smarkiai priklausoma nuo turizmo, o pandemija bene smarkiausiai smogė šiam sektoriui. Kaip jūsų valstybė padeda verslui?
– Mūsų vyriausybė patvirtino priemonių paketą, kuris turėtų padėti turizmo sektoriui išgyventi sunkius laikus.
Įvedėme vadinamuosius turistinius čekius – kiekvienas Slovėnijos pilietis gavo po 200 eurų, kuriuos galės išleisti kelionėms po savo šalį ar poilsiui tėvynėje.
Žinoma, mūsų turizmo industrijos pajamos vis viena šįmet gerokai smuko, bet nuostoliai nebuvo tokie dideli, kaip buvo galima prognozuoti.
– Slovėnija nuo kitų metų vidurio pirmininkaus Europos Sąjungai. Kokie svarbiausi jūsų šaliai tenkančio ES veiklos koordinavimo pusmečio darbai?
– Tai bus mūsų antrasis pirmininkavimas ES. Esu numatęs iki kitų metų vidurio aplankyti visas Bendrijos šalių sostines ir savo kolegoms užsienio reikalų ministrams pristatyti mūsų pirmininkavimo darbotvarkę, pasikeisti nuomonėmis apie sudėtingiausius ES politikos klausimus.
Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui pateikiau numatomus Slovėnijos pirmininkavimo ES prioritetus – Bendrijos saugumo užtikrinimą, partnerystę su išorės kaimynais ir visu pasauliu, planuojamas didžiules investicijas į žaliąją ekonomiką, skaitmeninimą.
Vienas svarbiausių Slovėnijos pirmininkavimo ES tikslų – geriau pasirengti galimoms ateities krizėms, įskaitant ir Bendrijos veiksmų tokiais atvejais valdymą. Turime pasistengti, kad daugiau ES reakcija į iššūkius nebūtų tokia lėta, kaip nutiko užgriuvus koronaviruso pandemijai.
Rengdamasis pirmininkavimui supratau, kad su kai kuriomis ES šalimis iki šiol per retai palaikėme tiesioginius ryšius.
Pavyzdžiui, šis mano vizitas – tik antroji Slovėnijos užsienio reikalų ministro viešnagė Lietuvoje. Neabejotinai reikia stiprinti mūsų ryšius. Nedidelėms šalims (Slovėnijoje gyvena kiek daugiau nei 2 milijonai žmonių. – Red.) itin svarbu bendradarbiauti.
Mūsų požiūris europinės politikos klausimais dažniausiai sutampa.
Taip, pavyzdžiui, apibūdinčiau kibernetinio saugumo, informacinių technologijų plėtros, dirbtinio intelekto kūrimo temas, kurios atsispindės Slovėnijos pirmininkavimo ES darbotvarkėje.
– Į Lietuvą pastaruoju metu atvykstantys užsienio šalių politikai susitinka ir su Vilniuje prieglobstį radusia Baltarusijos opozicijos lydere vadinama Sviatlana Cichanouskaja.
– Aš taip pat su ja jau susitikau – labai nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėjome. Ji papasakojo, kokia situacija Baltarusijoje ir kaip būtų galima sudaryti sąlygas baltarusiams laisvai perrinkti šalies valdžią.
Tai svarbiausias S.Cichanouskajos ir jos komandos siekis.
Slovėnija yra tvirta Baltarusijos žmonių rėmėja siekiant šio tikslo. Darysime viską, ką tik mūsų šalis gali, kad laisvi rinkimai taptų baltarusių gyvenimo realybe.
– Kokį asmeninį įspūdį susidarėte apie mokytoja dirbusią ir iki šiol jokios politinės patirties neturėjusią S.Cichanouskają?
– Manau, kad jos vaidmuo labai svarbus. Ji tapo savotišku centru, vienijančiu skirtingų pažiūrų ir įsitikinimų baltarusių opoziciją.
ES ir kitos žmogaus teises gerbiančios šalys remia Baltarusijos perėjimą į demokratiją.
Mūsų bendras tikslas padėti baltarusiams, kad tai įvyktų kuo greičiau.
– Užsiminėte, kad nedidelės šalys turi glaudžiau bendradarbiauti. Kokie bendri tikslai gali suartinti Slovėniją ir Lietuvą?
– Jau vien dėl interneto plėtros geografiniai atstumai tampa vis mažiau svarbūs ir mūsų šalių verslui nėra sunku palaikyti artimus ryšius. Tereikia noro ir valios.
Šiuo vizitu, be kita ko, norėjau paskatinti šalių susidomėjimą viena kita, paraginti bendradarbiauti pirmiausia kibernetinio saugumo, internetinių technologijų srityse.
Kai tik pandeminė situacija leis, reikėtų Slovėnijoje arba Lietuvoje surengti dvišalį ekonominio bendradarbiavimo forumą.
Slovėnijos garbės konsulas Lietuvoje Gintautas Kėvišas nuosekliai rūpinasi kultūriniu bendradarbiavimu, kuris itin svarbus suartinant ES šalių žmones.
Įvairių sričių atstovų dialogas, susitikimai – tai mūsų ateities kelias.
– Koks Slovėnijos požiūris į Briuselio kaltinimus Vengrijai ir Lenkijai, kad šios valstybės nepakankamai gerbia europines demokratines vertybes?
– Slovėnija niekada nekritikuos kitų ES šalių.
Aš, būdamas užsienio reikalų ministras, vadovaujuosi Slovėnijos strateginiais interesais, įpareigojančiais mane plėtoti demokratiją ir skatinti bendradarbiavimą Bendrijoje, bet nesirengiu skelbti pareiškimų, kuriais būtų priekaištaujama kitoms ES valstybėms.
Jų vyriausybės atsakingos jas išrinkusiems savo žmonėms. Tai šalių vidaus reikalai.
– Kitaip sakant, Slovėnija nepritaria Briuseliui, ne kartą kritikavusiam Vengriją ir Lenkiją?
– Mes visada remiame Briuselį, kai jis nubrėžia gaires, kaip būtų galima tobulinti įstatymus Slovėnijoje.
Laukiame tokių patarimų, bet, kaip sakiau, nesirengiu būti kitų valstybių teisėjas.
– Slovėnija lietuviams – labai patraukli turizmo šalis. Kuo Lietuva galėtų sudominti slovėnus?
– Mažą Europos žemyno dalį užimančioje jūsų šalyje gausu grožio. Aplankius Vilnių labai paprasta nuvykti ir į Rygą, Taliną.
Susisiekimas tarp Baltijos šalių ypač pagerės, kai bus nuteistas „Rail Baltica“ geležinkelis.
Jūs galite sudominti mūsų turistus kelionių po Baltijos regioną spalvinga įvairove, skatindami kultūrinius ryšius, studentų mainus, verslo bendradarbiavimą. Mes turime ką vieni kitiems parodyti.
Todėl ir stebiuosi, kodėl taip retai mūsų užsienio reikalų ministrai keičiasi vizitais. Būtinai reikia pasitempti.
– Slovėnijoje Rusijos prašymu sulaikytas finansiniais nusikaltimais šioje šalyje įtariamas Lietuvos verslininkas Vidmantas Kučinskas. Gal galite pasakyti, kuriai valstybei jis bus perduotas – Rusijai ar Lietuvai?
– Deja, turiu prisipažinti, kad nieko nežinau apie šį atvejį, todėl ir negaliu komentuoti.
– Jūs su Lietuva susietas ir asmeniškai – prezidentas Valdas Adamkus jus apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Papasakokite, kokiomis aplinkybėmis teko gelbėti lietuvį?
– Šis lietuvis – žinomas visuomenininkas Mantvydas Juozapavičius, dabar lankydamasis Lietuvoje su juo susitikau.
Jis – mano amžininkas, 2007 metais susipažinome vienoje politikų stovykloje Vengrijoje, kur jam nutiko nelaimė šokant į vandenį.
Mantvydas skendo. Nuo to laiko jis yra paralyžiuotas, bet tai netrukdo jam labai pozityviai žvelgti į gyvenimą.
Mes susitikome 2009 metais, kai buvau apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o dabar džiaugiuosi, kad vėl galėjau pasimatyti su Mantvydu jo namuose.
Tai buvo pirmasis mano susitikimas tik atvykus į Vilnių.
