A.Bilotaitė naujos ministerijos nekurs
Laidoje dalyvavusi kandidatė į vidaus reikalų ministrus Agnė Bilotaitė kalbėdama apie Seimo darbą pandemijos metu, kai pačiame parlamente auga užsikrėtusių Seimo narių skaičius, sakė: „Tai ypatinga situacija ir turime rasti sprendimus nuotoliniu būdu, labai tikiuosi, kad greitu metu jie bus priimti.
Tikiuosi, kad operatyviai sprendimus rasime“. Politikė tikino, kad nuotoliniam seimo darbui turėtų būti labai atsakingai pasiruošta.
A.Bilotaitė tikino išmananti sritį, kuriai pretenduoja vadovauti, o jos kompetenciją pagilino ir darbas Seimo audito komitete. Be to, ji teigė, kad visuomet skyrė nemažą dėmesį regionų politikai, socialinės ir ekonominės atskirties tarp šalies regionų mažinimas turėtų būti vienas iš veiklos prioritetų.
Paklausta, ar Lietuvai nereikėtų regionų ministerijos, A.Bilotaitė sakė, kad būta diskusijų, kad kai kurios sritys galėtų iš Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo būti perduotos atskirai ministerijai, bet dėl pandemijos ir galimų tokio projekto finansinių kaštų, vargu, ar artimiausioje ateityje toks pokytis galėtų įvykti.
Kalbėdama apie migracijos politiką, A. Bilotaitė teigė, kad šioje srityje yra iššūkių, o Migracijos departamento darbas ne visuomet efektyvus.
E.Dobrovolska: „Jau pradėjome kalbėti apie turinį“
Kandidatė į teisingumo ministrus Evelina Dobrovolska tikino, kad šiuo metu jos gyvenime yra įtemptas ir įdomus laikotarpis. „Mano visas sąmoningas profesinis gyvenimas visuomet buvo teisingumo srityje.
Natūralu, kad žiniasklaida ir visuomenė nori susipažinti su naujais kandidatais, džiugu, kad šiandien jau pradėjome kalbėti apie turinį“, – sakė ji.
Viešojoje erdvėje kilo diskusijų, ar bakalauro studijų diplomas pakankamas išsilavinimas, šiuo klausimu pasisako ir pati politikė.
„Žinių radijo“ laidoje E. Dobrovolska patikino, kad magistro studijas ji baigė, bet neparengė baigiamojo darbo. „Kalbame apie ministro poziciją, kuri yra politinio pasitikėjimo, kuris galėtų užtikrinti Vyriausybės programos įgyvendinimą. Su profesine sritimi esu susipažinusi iš visų pusių“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad teisingumo sistemos problematika jai puikiai pažįstama.
Apie tai, ar užteks jai turimos patirties dirbant ministro poste, politikė sakė: „Mano patirtis yra tai, kas man leidžia teigti, jog galiu būti tuo žmogumi, kuris įgyvendins Vyriausybės programą.“ Ji patikino, kad teisinę sistemą yra mačiusi iš skirtingų rakursų ir savo kompetencija neabejojanti.
Paklausta, kuris klausimas – teisėjų korupcija ar gėjų santuokos – turėtų būti sprendžiamas pirmiau, politikė teigė, kad tokiu būdu prioritetų nedėliotų, o į šių sričių problemas turėtų būti žvelgiama kompleksiškai.
Pasisakydama apie tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo klausimą, politikė susilaikė nuo konkretaus atsakymo, ar palaikytų leidimą tos pačios lyties poroms įsivaikinti, ir teigė, kad reikia spręsti šį klausimą pradedant nuo pačių aktualiausių jo aspektų, o vienas jų – tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimas: „Turime susikoncentruoti į labai aiškius žingsnius.
Šiuo metu neturime įtvirtintos jokios partnerystės, tad šitą sritį reikia sureguliuoti“, – teigė ji, kad diskutuoti ir kalbėti reikia, taip pat ir matyti realią situaciją.
J.Šiugždienė: „Valstybei reikia sprendimų“
Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrus Jurgita Šiugždinienė teigė, kad vadovaujasi taisykle „mažiau yra daugiau“ ir valstybei labai trūksta kokybiškų sprendimų, o valstybės tarnautojai turėtų koncentruotis į valstybei reikalingus sprendimus, o ne dokumentų dauginimą.
Kalbėdama apie mokytojų bendruomenės lūkesčius, kandidatė į ministrus sakė: „Mokytojas – yra centrinė figūra. Kalbėti reikia apie patrauklią darbo vietą, kurią sudaro ir atlyginimas, ir pagalba ir didesnė pagalba bei laisvė.“ Anot jos, labai svarbu, kaip rengiami mokyklų vadovai ir kaip jiems sekasi dirbti.
„Mokykloms reikia daugiau laisvės, mažiau nurodymų ir biurokratijos ir vadovas čia labai svarbus, nuo jo daug kas priklauso. Kalbame, kad trūksta norinčių būti vadovais, bet neanalizuojame priežasčių“, – teigė ji.
Kandidatė į ministrus atkreipė dėmesį, kad vienas iš laukiančių iššūkių – tai situacija švietimo sektoriuje, kuri laikas po pandemijos, nes kai kuriems vaikams prireiks papildomos pagalbos. Anot I. Šiugždinienės, itin svarbu atsižvelgti į vaikų iš socialiai jautrių šeimų situaciją.
