Įvertino ne tik Partnerystės įstatymo galimybes – padarinius pajus ne vien nesutariančios pusės

Partnerystės įstatymo Seime priėmimas arba atmetimas bus nulemtas ne dešimtimis, tačiau kelių Seimo narių balsų persvara, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ svarstė parlamentarai.

Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas.<br>Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas.<br>Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Tuo metu politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas teigė manantis, kad nuomonių išsiskyrimas partnerystės klausimu gali turėti padarinių visai politinei Seimo struktūrai.<br>T.Bauro nuotr.
Tuo metu politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas teigė manantis, kad nuomonių išsiskyrimas partnerystės klausimu gali turėti padarinių visai politinei Seimo struktūrai.<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Mazuronis.<br>T.Bauro nuotr.
Andrius Mazuronis.<br>T.Bauro nuotr.
Linas Kontrimas.<br>T.Bauro nuotr.
Linas Kontrimas.<br>T.Bauro nuotr.
Paulius Saudargas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Paulius Saudargas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas.<br>Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas.<br>Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

May 22, 2021, 7:01 AM

Tuo metu politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas teigė manantis, kad nuomonių išsiskyrimas partnerystės klausimu gali turėti padarinių visai politinei Seimo struktūrai.

Pasileis nuo kalniuko?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas dabartinės redakcijos Partnerystės įstatymo nepalaikys – anot jo, įregistravus partnerystę „pasileidžiama nuo kalniuko“ ir judama link partnerystės prilyginimo santuokai, šeimai.

„Didele dalimi tai (Partnerystės įstatymas – aut.past.) yra nukopijuota iš santuokos apibrėžimo – tas ir neramina. Nes šiandien Lietuvoje konstitucine prasme aišku, kas yra santuoka – šeima kyla iš santuokos, kuri sudaroma vyro ir moters, iš tėvystės, motinystės.

Šiuo atveju tarsi bandoma apeiti Konstituciją įregistruojant partnerystę, tokį institutą, kuris tampa visiška alternatyva santuokai tarp vyro ir moters. Juolab, kad partnerystę gali sudaryti ne tik heteroseksualūs, bet ir homoseksualūs partneriai“, – tikino P.Saudargas.

Anot jo, kitų Europos valstybių patirtis rodo, jog kada šalis įteisina partnerystę, ilgainiui ji prilyginama santuokai, o tai sukuria sąlygas įvaikinimui, pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymui.

Svarbus ir kitoms grupėms

Opozicinės Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis teigė, kad partijos taryba yra priėmusi sprendimą nepritarti siūlomam teisiniam reglamentavimui.

„Nors ir matome tam tikrų spragų, nes dabar gyvenimo būdas, kada žmonės gyvena nesusituokę, vyrai su moterimis augina vaikus, kaupia turtą, vysto materialinį gerbūvį, o po kokių dešimties metų, tokio pobūdžio santykius ištikus krizei, iš tiesų moteris dažnai atsiduria silpnojoje pozicijoje – tiek turto dalybų, tiek kitomis prasmėmis.

Nes visą laiką auginusi vaikus, puosėlėjusi šeimą, neturėjo laiko daryti karjerą, rūpintis savo materialiniu gerbūviu, ji, tokiems santykiams žlugus, atsiduria silpnojoje pozicijoje, todėl turi būti teisinis reguliavimas, kuris padėtų ją apsaugoti“, – kalbėjo A.Mazuronis.

„Tačiau tai, kas yra dabar siūloma (...) yra tik pirmas žingsnis, iš formuluočių akivaizdu, kad bus siekiama toliau žingsniuoti siekiant homoseksualių porų santykius įteisinti toliau, neapsiribojant partneryste“, – pridūrė jis.

Anot A.Mazuronio, kaip alternatyvą Seime būtų galima svarstyti siauresnį projektą, kuris sprendžia tik ūkinius bendro gyvenimo klausimus.

Pasidalins per pusę?

A.Mazuronio manymu, svarstant šį Partnerystės įstatymą Darbo partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos vieningai nepritars šiam įstatymo projektui.

„Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kiek man tenka girdėti diskusijose, tikriausiai pritars. TS-LKD gretose, esu įsitikinęs, bus nemažai frakcijos narių, kurie irgi nepritars“, – prognozavo jis.

Anot jo, vien pateikimo stadijoje balsuojančių už ir prieš santykis bus labai artimas. „Akivaizdu, kad sprendimą, bent pateikimo stadijoje, tikrai lems keli balsai – tikrai ne dešimtys“, – įsitikinęs jis.

P.Saudargas sutiko, kad TS-LKD – jungtinė partija, frakcijoje yra įvairių nuomonių, o kaip balsuos konservatoriai, anot jo, dar sunku pasakyti.

„Manau, kad tikrasis balansas atsispindės po balsavimo Seime. Iki to laiko – sunku pasakyti: ne visi kolegos viešai yra išsakę savo nuomones. Manau, kad apskritai šiuo klausimu Seimas pasidalins 50/50“, – svarstė P.Saudargas.

Tačiau jeigu dėl partnerystės įstatymo valdančioji dauguma nesusitaria, kiek tokia koalicija yra stipri?

„Nebuvo įsipareigojimo, ypač dėl vertybinių klausimų, visiems balsuoti vienodai – dėl to koalicija nesusilpnės, manau, nė kiek. Galbūt kaip tik išsikristalizuos – balsuosim, bus vienaip arba kitaip, ir tos įtampos kaip tik gali nusiimti, kai nebebus darbotvarkėje šito klausimo“, – kalbėjo P.Saudargas.

A.Mazuronis taip pat teigė, kad balsavimas šiuo klausimu nieko nepasakys apie valdančiąją koaliciją. „Pasisakymai partnerystės klausimais niekada nebuvo vienareikšmiški. Akivaizdu, kad susiskaldymo bus tiek valdančiosios daugumos pusėje, tiek, matyt socialdemokratų frakcijoje“, – prognozavo A.Mazuronis.

Erdvė politiniams žaidimams

Savo ruožtu komunikacijos specialistas Linas Kontrimas teigė, kad jeigu Seimo valdantieji susivienys, Partnerystės įstatymas galėtų nukeliauti iki galo, tačiau tam yra nemažai kliūčių: tikėtinas valdančiųjų susiskaldymas, opozicija, pareiškusi, kad įstatymo nepalaikys, taip pat galimas prezidento veto.

Ar gali šis tikėtinas nuomonių išsiskyrimas turėti kokių nors politinių padarinių?

„Žiūrėkite, kas darosi opozicijos pusėje – matome naują frakciją, kuri iš karto pasakė, kad neturi jokių problemų jungtis prie opozicijos. Ar tai tik Seimo struktūravimasis, ar tai pasiruošimas rinkimams? Galbūt iš tos grupės vėliau gali būti kuriamas vienas bendras sąrašas?“, – svarstė L.Kontrimas.

„Tačiau ir valdančiųjų pusėje visko gali atsitikti – gali būti taip, kad emocijos ir politiniai, vertybiniai interesai skels ne tik pleištą, bet ir suformuos tam tikras ryškias frakcijas. Jau esame tai matę – toje pačioje Tėvynės Sąjungos frakcijoje buvo susikūrusi tautininkų grupelė“, – pridūrė jis.

L.Kontrimo manymu, balsavimas šiuo klausimu parodys, kiek valdančioji koalicija sugeba dirbti už vieno stalo.

„Bus labai įdomu, nes nemanau, kad jie nuslėps vidinę diskusiją. Įdomus žaidimas gali būti ir opozicijai, nes ji gali pamatyti konkrečius asmenis pozicijos pusėje, su kuriais galima pradėti vesti derybas dėl tolimesnio politinio bendradarbiavimo“, – svarstė L.Kontrimas.

Komunikacijos specialistas neatmeta, kad ne tik Partnerystės klausimas gali skaldyti valdančiąją koaliciją, tačiau kitais klausimais, pavyzdžiui, nedidelio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimu valdančiosios koalicijos frakcijos, tikėtina, norės išsiskirti.

„Jei ši diskusija persikels į kitus metus, turėsime aiškią dėlionę – artės savivaldos rinkimai, ir visos partijos bandys išsiskirti. Čia gali būti labai rimtų susidūrimų, kurie kaip tik nutolins pozicijos frakcijas“, – prognozavo jis.

Ar galima tikėtis nuomonių išsiskyrimo balsavime dėl Partnerystės įstatymo valstiečių frakcijoje? L.Kontrimas svarstė, kad kai kurie frakcijos politikai turi kitokią nuomonę nei bendra frakcijos pozicija, tačiau, anot jo, atitrupėti nuo partijos tokiems politikams neapsimokėtų, nes kituose rinkimuose galėtų nuskęsti dideliame politiniame sraute.

„Tos priešpriešos radikaliais, kardinaliai klausimais, kurios kyla ir opozicijoje, jos ilgainiui turės būti sušukuotos ir suderintos“, – svarstė L.Kontrimas.

„Žiūrėsime, ar tai bus tik iečių mėtymas iš kairės į dešinę, ar vis dėlto bus pradėta galvoti, kad tam tikri mūsų valstybės teisiniai aspektai gali būti sureguliuoti taip, jog kai kurios mūsų gyventojų grupės jaustųsi ramiau“, – apibendrino jis.

Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius. Plačiau apie tai skaitykite čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.