Nesutarimus kelia komunikacijos stoka
Paklaustas apie tai, kaip pastarąją Seimo sesiją buvo priiminėjami sprendimai, Ričardas Juška sakė, kad dažnu atveju nevieningai balsuojantys parlamentarai sulaukdavo priekaištų, nors prieš tai pozicijos nebūdavo derinamos.
„Metus laiko stengėmės, kad tas susiklausymas koalicijos tarpe būtų kitoks, nes jo, mano manymu, šiuo metu išvis nėra. Aš neprisimenu, sekdamas politiką, kad Seime valdančioji dauguma neturėtų koalicinės tarybos, kur nebūtų derinamos pozicijos, nebūtų derinama kaip balsuojama. Rengiant sisteminius pakeitimus taip pat nederinama prieš, kas bus, koks bus rezultatas, ko siekiame.
Ultimatyviai pareikalauti, atnešus į Seimą įstatymo projektą, pasakyti, kad jūs – koalicijos nariai ir privalote balsuoti. Metus laiko minėjom apie tai, kad tai mums nepriimtina ir prašėme keisti tą situaciją. Bet ta situacija iki šios dienos nepasikeitė. Natūralu, kad kartais kyla nepasitenkinimas ir noras keisti situaciją“, – nusivylimą išsakė R.Juška.
Išgirdęs tokius priekaištus konservatorius Jurgis Razma nustebo. Anot jo, prieš kiekvieną Seimo darbo savaitę sprendimai yra derinami kartu su visais valdančiosios koalicijos frakcijų atstovais.
„Padėties aš taip nedramatizuočiau. Man labai gaila, jeigu jo frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas nepaaiškina savo frakcijos nariams, kaip vyksta tų politinių sprendimų derinimas, kaip vyksta darbotvarkių aptarimas, tai man galbūt reikės ir piktokai pasikalbėti su E.Gentvilu, kai iš jo frakcijos narių išeina tokie pareiškimai.
Prieš kiekvieną plenarinių posėdžių savaitę mes aptariame visą darbotvarkę, t. y. po tris atstovus iš kiekvienos valdančiosios frakcijos, Seimo pirmininkės kabinete. (...)
Aš tikrai nesuprantu, kada yra buvę tie atvejai, kada kažkas galėjo ultimatyviai kažko reikalauti. Man truputį yra keista ir nesuprantami tie priekaištai“, – stebėjosi Seimo narys.
Liberalų frakcijos narys sakė negirdėjęs apie panašius susitikimus Seimo pirmininkės kabinete, nors pats ilgą laiką buvo frakcijos seniūno pavaduotojas. J.Razma sakė, kad dėl dalyvaujančių pasitarimuose sprendžia pati frakcija, tačiau pritarė, jog į juos reiktų deleguoti kitokią nuomonę turinčius Seimo narius.
„Jeigu Liberalų frakcijoj yra taip susiklostę, kad yra tam tikra vidinė mažuma, turinti kitokią nuomonę, tai tikrai demokratiška būtų vieną atstovą į tuos pasitarimus deleguoti ir be abejo būtų mažiau įtampų“, – sakė konservatorius.
VDU profesorius Algimantas Kasparavičius sakė, kad tokie nesusikalbėjimai jam primena meksikietišką serialą. Jo nuomone, tokią situaciją vis dėlto labiausiai iššaukia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
„Partija 8 metus kovoja dėl valdžios, užmiršo, ką reiškia turėti valdžią ir kalbėtis su oponentais, tame tarpe ir koalicijos partneriais. Kitas momentas, kad per tuos metus partijoje pasikeitė vadovybė ir iš esmės partija buvo įpratusi vadovautis tokiu šiek tiek patriarchaliniu stiliumi. (...)
Šiuo metu toje partijoje patriarchų nematau, visi yra jauni žmonės, bet jie perėmė tą seną patriarchalinę poziciją ir bando pritaikyti naujai situacijai. Patriarchų daugiau matyčiau liberalų sąjūdyje. Trečias momentas, to kibirkščiavimo turbūt koalicijoje nebūtų arba būtų minimaliai jeigu Vyriausybei sektųsi susitvarkyti su situacija: tiek valstybės viduje, tiek su pandemija, tiek kitais klausimais“, – sakė istorikas.
A.Kasparavičius pastebėjo, kad šiuo metu gali pasirodyti, kad TS-LKD galvoja daugiau apie savo išlikimą nei apie valstybės gerovę.
Nemato naudos koalicinės tarybos steigime
Laidos pradžioje liberalo Ričardo Juškos išsakytam poreikiui kurti koalicinę tarybą Jurgis Razma nepritarė. Anot jo, tokia struktūra neformaliai jau egzistuoja ir veikia.
„Kolega vartodamas tą terminą supranta kaip koaliciją sudarančių partijų vadovų pasitarimą. Kiek aš žinau, tie vadovai, kurie du yra Vyriausybės nariai, nuolat susitinka ir prireikus susisiekia ir su Seimo pirmininke, visada pasiderina, pasikeičia nuomonėmis derinant Vyriausybės ir Seimo darbotvarkes“, – sakė konservatorius.
Taip pat J.Razma išsakė nuomonę, kad įvardijamos koalicijos problemos labiau atrodo kaip Liberalų sąjūdžio, o ne valdančiosios daugumos problemos.
„Ką R.Juška dėsto kaip koalicijos problemas, aš matau kaip liberalų frakcijos problemas, todėl, kad jos nebuvo perteiktos koalicijai. Sakoma, kad konservatoriai kažką diktuoja, atsiprašau, bet mes nieko nediktuojame. Tikrai nenurodinėjame, kiek kuri frakcija turi būti atstovaujama“, – teigė jis.
Vis dėlto R.Juška dėl koalicinės tarybos steigimo savo nuomonės nepakeitė. Jis sakė, kad dabar vykstantys partijų pirmininkų susitikimai yra per daug asmeniški ir neatlieka reikiamų funkcijų.
„Mes nuo pirmos dienos kalbame, kad šitą institutą – koalicijos tarybą, reikėtų formalizuoti. Tada būtų ta institucija, kuri spręstų, kur frakcijos būtų atstovaujamos.
Trapi koalicija. Negi taip sunku po du, tris žmones nuo frakcijos įjungti į tą koalicinę tarybą, kuri tartųsi, parneštų ir į frakciją tą nuomonę. Dabar, sakyčiau, asmeniškai susirenkame, susitariame ir išsiskirstome. Kažką pasakom frakcijai, kažko nepasakome“, – dėstė R.Juška.
Konservatorius Kristijonas Bartoševičius sakė, kad koalicinė taryba būtų nukopijuotas darinys nuo valstiečių, kurie valdžioje buvo anksčiau. Jo nuomone, problemų sprendimui reikia ne papildomų institucijų, o sklandesnio dialogo.
„Dėl koalicinės tarybos esu šiek tiek skeptiškesnis. Aš manau, kad tai yra derinys, kuris pakankamai nukopijuotas nuo valstiečių jų valdymo metu. Kaip ponas J.Razma sakė, iš esmės užtenka ir tų pasitarimų. Kad būtume laimingesni, turbūt reikia daugiau kalbėtis.
Mes iš tikrųjų visi turime skirtingų nuomonių. Ir pavyzdžiui Tėvynės sąjungos frakcijoje, nepaisant to, ar jie yra iš krikščionių demokratų, ar yra ne partijos nariai, ar Tėvynės sąjungos konkrečiai nariai, jie visi gali išsakyti savo nuomonę, ieškoti bendrų sprendimų, kurie būtų naudingi kiek įmanoma didesnei visuomenės daliai. Aš nenustebčiau, jei panašūs dalykai vyksta ir liberalų frakcijoje. Jeigu ten tas nevyksta, tai turbūt mums sunku komentuoti“, – svarstė K.Bartoševičius.
Įžvelgia grėsmių, galinčių kilti ateityje
Algimantas Kasparavičius sakė, kad, prognozuojant apie ateities Seimo sesijas, galima pastebėti ir tam tikrų kylančių grėsmių.
„Be abejonės yra grėsmių. Kiek galima pastebėti iš šono, koalicijos partneriai nevienodai bendrauja ir su prezidentu, prezidentūra, yra skirtingi bendravimo niuansai. Kita vertus, koalicijos partneriai ne vienodai mato šiuo metu valstybę graužiančias problemas. Mes matome vienas iniciatyvas iš kitos partijos, šiek tiek kitas iniciatyvas iš kitos partijos, dar kitas iniciatyvas šiandien mums transliuoja prezidentūra. Matant visą šitą sudėtingą dygliuotą obuolį, aš manau, kad koalicijos darbas ir ateinančią sesiją bus pakankamai sudėtingas. (...)
Problemų ratas sparčiai plečiasi ir tikėtis, kad tos problemos per ateinančius kelis mėnesius bus sėkmingai sprendžiamos, aš tuo labai abejočiau. Jeigu sėkmės nebus, koalicija braškės“, – sakė VDU profesorius.
Į tai reaguodamas K.Bartoševičius sakė, kad kylančios diskusijos kaip tik lemia sklandesnį darbą, o tobulo sutarimo demokratijoje apskritai nebūna.
„Aš grėsmių nematau. Atliepdamas profesoriui pasakysiu, kad jeigu nėra sprendžiami valstybei itin svarbūs klausimai, kurie sutraukia daug skirtingų nuomonių ir idėjų turinčių žmonių, tai galima imituoti tokią maksimalią parodinę taiką ir rodyti, kaip mes visi sutariame, kaip viskas darnu, tvarkinga ir šaunu.
Bet jei su kiekvienu jautresniu klausimu sujudiname visuomeninę situaciją, tai paaiškėja, kad yra daug skirtingų nuomonių ir tai sukelia diskusiją. Be tokios diskusijos demokratinėje šalyje mes negalime judėti į priekį. Aš iš tikrųjų džiaugiuosi, kad ši koalicija imasi spręsti tokius nepatogius, bet valstybei beprotiškai svarbius klausimus“, – teigė konservatorius.
Iš dalies teigiamai į diskusijas ir tam tikrus nesutarimus žiūrėjo ir Ričardas Juška. Vis dėlto jis sakė, kad be tinkamo kalbėjimo bendram darbui gali grėsti ir pabaiga.
„Be abejo, tai yra natūralu ir kitaip turbūt neitų suprasti, kad taip sklandžiai viskas eina. Aš pritarčiau, kad kitose sesijose bus ne tik uolų, bet ir povandeninių rifų. Kai mes suprasime, kad mums reikia daugiau kalbėti ir išsikalbėti, derinti sprendimų priėmimą, jei padarysime išvadas – plauksime toliau, jei nepadarysime, tikėtina, kad greičiau sustosime“, – prognozavo liberalas.
Jurgis Razma savo ruožtu sakė, kad net ir po skaudžių pralaimėjimų Seimo salėje galima suprasti, kad viskam galima rasti bendrą kompromisą.
„Kažkokie sustojimai tikrai negresia. Mes visi jaučiame atsakomybę, kai teko valdymo našta tokiu sudėtingu laikotarpiu. Nesame visos trys tokios tapačios partijos, bet tikrai turime nuoširdų nusiteikimą, kai matome skirtingas nuomones, ieškoti kompromisų. (...)
Kai tam tikri projektai atmetami, tai būna šiek tiek apmaudu, bet kai ramiau pagalvoji, tai tokie dalykai nuteikia mus ieškoti dar platesnio sutarimo, dar didesnio kompromiso ir prieisime prie sprendimo, kuris tiks dar didesniems visuomenės sluoksniams“, – sakė konservatorius.
