D. Žalimas įvertino Konstitucinio Teismo sprendimą dėl galimybių paso: „Įspūdis – dviprasmiškas“

Konstitucinis Teismas trečiadienį nusprendė nutraukti bylą, kurioje buvo siekiama išsiaiškinti, ar galimybių pasas teisėtas, ar jis atitinka Konstituciją. Apie tokį sprendimą „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas, buvęs Kontitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Galimybių pasas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybių pasas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dainius Žalimas<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Žalimas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 10, 2022, 1:10 PM

Į KT kreipėsi 36 Seimo nariai, kurie siekė išaiškinti, ar teisėtai žmonėms, kurie yra nepasiskiepiję ir neturi galimybių paso, yra taikomi ribojimai. Nors dabartinis KT sprendimas nenagrinėti bylos yra galutinis ir neskundžiamas, Dainius Žalimas sakė, kad įspūdis išlieka dviprasmiškas.

„Mano įspūdis, jeigu taip labai atvirai, yra dviprasmiškas. Viena vertus, teismas lyg ir laikosi savo įprastos praktikos, o ta įprasta praktika yra nenagrinėti Seimo narių kreipimųsi, kai ginčijamas teisinis reguliavimas yra panaikintas arba pakeistas iš esmės, kas ir atsitiko šiuo atveju. Taigi nieko neįprasto neįvyko. Greičiau įvyko tai, apie ką visi galėjo nuspėti ir ko galėjo laukti. (...)

Žvelgiant į vieną KT nutarimų tai, be abejo, teismas turi teisę nutraukti bylą ir neprivalo jos nagrinėti tokiais atvejais, kai Seimo narių grupė kreipiasi, bet kita vertus, teismas negali nutraukti bylos, jeigu jos nutraukimas galėtų sudaryti prielaidas pažeisti Konstitucijos saugomus gėrius arba viešąjį interesą.

Man pritrūko iš tiesų tokios motyvacijos, kodėl šioje vietoje negalima bylos nagrinėti viešojo intereso tikslais, į ką apeliuoja pareiškėjai. Nepaisant to, kad Vyriausybės reguliavimas yra panaikintas ar pakeistas iš esmės, tačiau yra viešasis interesas žinoti, kaip elgtis panašiose situacijose ir koks tas reguliavimas turi būti“, – svarstė VDU Teisės fakulteto dekanas.

D.Žalimas pridūrė, kad byla, nors dabar ir yra nutraukta, galėtų būti nagrinėjama iš naujo, jeigu dėl šios priežasties į Konstitucinį Teismą kreiptųsi teismai arba individualus asmuo su konstituciniu skundu.

„Bendrai kalbant, niekas neturėtų jaustis kažko laimėjęs, nes ta pergalė, kuri kai kam atrodo susijusi su šios bylos nutraukimu, gali pasirodyti labai laikina, jeigu teismai arba individualūs asmenys kreipsis dėl to paties“, – pridūrė buvęs KT primininkas.

Nors Vyriausybė sakė, kad galimybių pasas yra laikinai stabdomas, jo nėra atsisakoma ir prie jo gali būti sugrįžtama, D.Žalimas tokias kalbas buvo linkęs paneigti.

„Aš čia kritiškai vertinčiau Vyriausybės atstovų žodžius. Tikrai yra netiesa, kad galimybių pasas yra sustabdytas. Jis yra šiai dienai panaikintas. Galbūt teoriškai egzistuoja virtualioje erdvėje ta galimybių paso programėlė, kurios veikimas yra sustabdytas, tai tas galbūt yra sustabdyta. Bet visas teisinis pagrindas šiandien yra panaikintas. (...)

Kadangi tas reguliavimas yra panaikintas, nėra tokio reguliavimo, kad štai įsigalios su galimybių pasu susiję kriterijai nuo tam tikros datos, o jeigu taip būtų, tai KT bylą nagrinėtų, tai todėl čia kalbėti apie sustabdymą tikrai neišeina. Teisine prasme galimybių paso tiesiog nebėra“, – aiškino D.Žalimas.

Antradienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje D.Žalimas minėjo, kad KT gali pasakyti tam tikrus esminius dalykus net ir bylą nutraukdamas. Vis dėlto šiuo atveju tokių paaiškinimų pašnekovas pasigedo.

„Deja, nepasakė. Iš tikrųjų buvo galima pasakyti, kad atkreiptinas dėmesys, kad jeigu būtų nustatytas panašus teisinis reguliavimas, turi būti grindžiamas tam tikrais kriterijais. (...) Skaitant tą pati teismo nutarimą matosi, kad tas teisinis reguliavimas yra apibendrintas ir iš jo akivaizdu, kad žmogaus teisių ribojimai buvo. (...)

Aiškinimas, kokiais kriterijais remiantis gali būti nustatyti asmens teisių ribojimai susiję su galimybių pasu, galėjo būti, bet neprivalėjo. Taip tam tikra prasme būtų pasitarnauta prie aiškumo, prie tam tikrų teisinių kliedesių išsklaidymo, nes vakarų valstybėse tokia argumentacija akivaizdžiai nepraeina, kad tai yra prievartinis skiepijimas ar intervencija į žmogaus kūną. Teisiniu požiūriu tai yra nesąmonės“, – pasakojo VDU Teisės fakulteto dekanas.

Po tokio KT sprendimo liko vietos įvairioms interpretacijoms ir sąmokslo teorijoms, kurios jau sklando viešojoje erdvėje. Paklaustas, kaip su jomis reiktų tvarkytis, D.Žalimas sakė, kad galėtų pagelbėti užsienio pavyzdžiai.

„Atmušti pakankamai paprasta. Tiesiog reikia objektyviai nušviesti, kaip tokios bylos buvo nagrinėjamos užsienyje ir akivaizdžiai matysis, kad absoliuti dauguma tų argumentų, išsakomų skiepų priešininkų, jie yra iš piršto laužti, neturi jokio teisinio pagrindo.

Vienintelė vieta, kuri taip ir išlieka, tai tose vakarų šalyse, kuriose patvirtino panašų į Lietuvos galimybių paso reguliavimą arba apskritai karantininius pandeminius suvaržymus, tai yra tai, kad tokių suvaržymų pagrindas turėtų būti detalesnis įstatyminis pagrindas, ko, mano nuomone, stokojama ir Lietuvoje. Čia tik gali stebėtis, kodėl dabartinė Vyriausybė tęsia ankstesniosios Vyriausybės politiką visą pandeminį reguliavimą pasilikti sau, Vyriausybės nutarimai. Tai kelia daugiausiai abejonių.

Lyginant su vakarų valstybėmis, pavyzdžiui, Prancūzija ar Vokietija, tai Lietuvos šis teisinis reguliavimas yra tiek painus ir tiek dažnai keičiamas, kad paprastam žmogui susigaudyti nėra visiškai jokių šansų. Konstitucija ir teisinis valstybės principas reikalauja, kad apskritai teisinis reguliavimas būtų aiškus, nedviprasmiškas, pakankamai suprantamas“, – pasakojo D.Žalimas.

Net ir kylant abejonėms, buvęs KT pirmininkas sakė, kad toks sprendimas gali būti sveikintinas, nes tai yra savotiškas įtampos sumažinimas visuomenėje.

„Aš iš tikrųjų manau, kad šitoje vietoje bylos nutraukimas užuot paskelbus, nesvarbu dėl kokių priežasčių, kad ir dėl formalių, galimybių paso teisinį reguliavimą prieštaraujančių Konstitucijai, vis dėlto įtampos deeskalavimo prasme visuomenėje yra sveikesnis žingsnis.

Žmonės, kurie šiaip skleidžia nepagrįstus mitus apie vakcinavimą ir tariamą antikonstitucingumą, nesigilintų dėl kokių priežasčių tas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Bet kuriuo atveju, jie pateiktų tai kaip savo pergalę“, – kalbėjo D.Žalimas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.