„Jau kelias savaites mes labai intensyviai ruošiamės galimam pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui. Esame pasiruošę skirtingiems scenarijams – nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių žmonių priėmimui“, – skaičiavo A.Bilotaitė.
Anot ministrės, tiksliai nežinoma, kiek Ukrainos piliečių gali atvykti į Lietuvą, nes pirmiausia jie vyktų į Lenkiją, o jau tik tuomet į mūsų šalį, tačiau manoma, kad norą Lietuvoje prisiglausti galėtų išreikšti apie 20 proc. į Lenkiją patekusių ukrainiečių.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, Lenkija šiuo metu yra pasiruošusi priimti apie 200 tūkst. ukrainiečių, Latvija – 10 tūkst., Estija – 3 tūkst., Slovakija ir Rumunija dar po 10 tūkst.
„Kalbamės su savo kolegomis Lenkijoje. Esame informuoti, kad jie priima žmones, yra paruošę apie 200 tūkst. vietų asmenims. Tas srautas vyksta, mes tai matome iš informacijos, kuri pateikiama viešai, kad yra susidariusios spūstys, žmonės bando išvykti.
Kol kas kažkokių problemų, iššūkių dėl to srauto nėra, nes yra pasiruošimas ir sprendimas sutikti ir broliškai priimti ukrainiečius“, – situaciją dėl iš Ukrainos skubiai Lenkijos link bėgančius asmenis pakomentavo ministrė.
Skubiai galėtų priimti apie 10 tūkst. žmonių
Dar trečiadienį VRM atstovai buvo susitikę su savivaldybių merais, kuriems pristatė parengtus pabėgėlių srautų iš Ukrainos apgyvendinimo mechanizmus ir algoritmus.
„Visas pasirengimas vyko keliomis pagrindinėmis kryptimis. Pirmiausia yra registravimas ir pasienio procedūra, taip pat yra suderintas visas apgyvendinimo procesas, maitinimas, socialinės paslaugos, kurios yra būtinos, įdarbinimo galimybės, nes mūsų tikslas, kad žmonės galėtų integruotis ir įsilieti į mūsų darbo rinką“, – aiškino A.Bilotaitė.
Jos teigimu, kalbant apie skubų iš Ukrainos bėgančių žmonių apgyvendinimą, šiuo metu Lietuvoje jau yra paruošta apie 10 tūkst. vietų, kur jie galėtų prisiglausti.
„Taip pat noriu pasakyti, kad kalbamės ir su ukrainiečių diaspora Lietuvoje dėl galimybės priimti savo tautiečius, su visuomenine iniciatyva „Stiprūs kartu“ yra aptarta galimybė registruoti šalies gyventojus, galinčius ir norinčius savo namuose apgyvendinti ukrainiečius“, – pažymėjo ministrė.
„Aš ir pati labai rimtai mąstau apie galimybę savo šeimoje priimti ukrainiečių šeimą. Manau, kad daug kas iš mūsų įsivertins ir pasiūlys tokią galimybę“, – vylėsi A.Bilotaitė.
Be to, tariamasi su Lietuvos viešbučių asociacija dėl galimybės dalį karo pabėgėlių apgyvendinti šalies viešbučiuose.
Planuoja kelis pasitikimo taškus
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas nurodė konkrečius algoritmus, kaip ukrainiečiai galėtų būti pasitikti Lietuvoje.
„Numatome patekimo galimybę per vidinę sieną į Lietuvos Respubliką – tikimės, kad artimiausias taškas galėtų būti Lazdijų savivaldybė ir Kalvarijos savivaldybė. Numatome žmonių pasitikimą šituose taškuose. Tikslas – informuoti apie Lietuvos galimybes priimti juos, informuoti apie migracijos procedūras, į kokius centrus kreiptis.
Greičiausiai pagrindinė mintis viso to bus informacijos suteikimas žmonėms. Jei visgi žmonės vyktų su konkrečiu tikslu – apsigyventi pas savo gimines, nes ukrainiečių bendruomenė pakankamai nemaža Lietuvoje, žmonės, jeigu turi biometrinius pasus, tris mėnesius per metus gali laisvai gyventi ir judėti Lietuvoje be jokių papildomų procedūrų.
Bet jie turi žinoti, kur toliau jiems kreiptis“, – dėstė viceministras.
Pasak V.Dmitrijevo, Ukrainą palikusiems žmonėms humanitariniais pagrindais būtų suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje.
Antru etapu, viceministro teigimu, planuojama plėsti registracijos centrus.
„Šiai dienai yra sutarta su Alytaus miesto administracija ir meru konkrečiai dėl vieno objekto, kuriame žmonės galės laikinai apsistoti. Pagrindinis tikslas yra ne tik trumpalaikė nakvynė, bet ir migracijos procedūrų atlikimas, mes ten turėtumėme Migracijos departamento žmones, kurie vykdytų procedūras, priimtų prašymus“, – pažymėjo V.Dmitrijevas.
Veiktų registracijos centrai
Vidaus reikalų viceministras kalbėjo, kad pirmame priėmimo etape ketinama pasinaudoti savivaldos pasiūlytomis patalpomis, dalis tų objektų esą yra tinkami gyventi.
„Manau, kad pirmame etape tikrai bus didelė parama iš pačių gyventojų, šią iniciatyvą taip pat administruoja nevyriausybininkai, ir manau, jog šiuos duomenis sugretinsime, siekiant užtikrinti kuo geresnes sąlygas žmonėms.
Registracijos centruose, kaip Alytuje, žmonės gaus migracijos procedūrų pagalbą ir visą informaciją, ir, jei yra toks poreikis, nukreipimą į apgyvendinimo vietas“, – aiškino V.Dmitrijevas.
VRM atstovas pabrėžė, kad nevyriausybinės organizacijos pirmomis dienomis ukrainiečiams užtikrintų maitinimą, kitas socialines paslaugas. Planuojama, kad laikinuose registracijos centruose žmonės užsibūtų ne ilgiau nei 72 valandas.
Jis pridūrė, kad ministerija yra sudariusi tris galimus scenarijus, pagal kuriuos ruošiamasi priimti atvykėlius.
„Vienas scenarijus yra šiai situacijai turimas apgyvendinimo vietų skaičius – apie 10 tūkst. Antrą scenarijų skaičiavome pagal konkrečių savivaldybių gyventojų skaičių – tam tikrą procentą 20-čiai tūkst. žmonių, jeigu atvyktų į Lietuvą.
Ir tokį kaip kritinį (scenarijų) vertiname apie 30 tūkst. žmonių su prašymu savivaldybėms solidariai prisiimti atsakomybę ir suteikti apgyvendinimo vietą, jei būtų toks poreikis dėl didesnio srauto“, – dėstė viceministras.
Vilnius ir Kaunas skelbia esantys pasirengę priimti karo pabėgėlius ir kviečia registruotis žmones, kurie turi sąlygas savo būstuose priimti iš Ukrainos nuo karo bėgančius gyventojus.
Vilniaus miesto meras R.Šimašius prieš kelias valandas išsakė raginimą Lietuvos medicinos personalui solidarizuotis ir suteikti, jei bus būtinybė, Ukrainos piliečiams medicininę pagalbą.
„Pirmiausia, reikalinga medicininė pagalba. Kreipiuosi į gydytojus, medicinos personalą, mes skaičiuojame, kad bent apie tūkstantį žmonių galime priimti medicininei pagalbai.
Jei to reikės, tai yra mūsų pareiga“, – nurodė R.Šimašius.
