Politikos analitikas Marius Laurinavičius svarsto, kad į ES sutarimą dėl karinių lėktuvų siuntimo Ukrainai įsikišo JAV, nuogąstaujančios dėl Trečiojo pasaulinio karo, o dabartiniai ES šalių pareiškimai, esą apie naikintuvų siuntimą nebuvo kalbėta, anot jo, atrodo juokingai.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad ES šalys vis dar gali sunkiąją ginkluotę Ukrainai teikti savarankiškai, tačiau turėtų to neskelbti viešai.
Spaudžia stabdį?
Tarptautinių santykių ir saugumo eksperto Mariaus Laurinavičiaus teigimu, Europos Sąjungos (ES) šalys jau buvo sutarusios dėl naikintuvų siuntimo Ukrainai, tačiau įsikišo JAV ir šį procesą sustabdė.
„Vertinčiau, kad pagrindinį vaidmenį turėjo JAV, kadangi apie tai, kad ES lygmenyje sutarta (dėl naikintuvų siuntimo – aut.past.) pranešė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Visi pranešimai apie tai, kad tie lėktuvai nebeduodami, pasirodė po NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo susitikimo Lenkijoje. Matyt į tą procesą, kuris jau buvo sutartas, įsikišo NATO, o jeigu įsikišo NATO, tai iš esmės reiškia, kad įsikišo JAV, nes NATO yra ES šalys plius JAV.
Matomai JAV dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendė, kaip jie mėgsta sakyti, neeskaluoti to konflikto arba nerizikuoti sukelti Rusijos ir NATO karo, nes iš esmės tas karas jau dabar yra ne tik prieš Ukrainą“, – lrytas.lt sakė M.Laurinavičius.
Prieštaringi pareiškimai
Tuo metu NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, paklaustas apie naikintuvų perdavimą Ukrainai, antradienį LNK žinioms teigė, kad visose valstybėse yra supratimas, jog „Ukrainos gynyba šiuo metu yra tai, ką turime padaryti“.
„Logistinių detalių, kaip tai bus vykdoma, tikrai neturėtume aptarinėti, bet pats faktas, kad yra lėktuvai, ir kad tokie skaičiai lėktuvų skiriami Ukrainos gynybai, yra didžiulis, absoliučiai beprecedentis dalykas“, – kalbėjo G.Jeglinskas.
Apie tai, kad ES šalys Kijevo prašymu siųs naikintuvus į Ukrainą, siekdamos padėti valstybei atremti Rusijos oro ir sausumos puolimą, J.Borrellis pranešė sekmadienį.
Ukrainos parlamentas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, esą 28 lėktuvus skirs Lenkija, 12 – Slovakija ir 30 jų skirs Bulgarija. Tačiau šios valstybės suskubo tokią informaciją paneigti, sakydamos, kad Ukrainai parama naikintuvais niekada nebuvo žadėta.
M.Laurinavičiaus teigimu, dabartiniai ES šalių bandymai paneigti žadėtą paramą atrodo juokingai.
„J.Borrellis nėra tas žmogus, kuris šneka bet ką. Kadangi stabdis yra įjungtas, visos šalys dabar ieško viešųjų ryšių būdų, kaip išeiti iš tos situacijos – bandoma paneigti, kad kažkas buvo sutarta.
Jeigu nebūtų sutarta, tai J.Borrellis to viešai nebūtų šnekėjęs. Net jeigu būtų tik einama iki susitarimo, bet jis iki galo nepasiektas, J.Borrellis irgi apie tai nebūtų šnekėjęs. Tad dabar kalbėti, kad to susitarimo nebuvo, yra mažų mažiausiai juokinga“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
Pareiškimo žala
Tiesa, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas portalui lrytas.lt trečiadienį teigė, kad jeigu kuri Europos Sąjungos valstybė nuspręstų siųsti sunkesnę ginkluotę Ukrainai, viešai to neskelbtų.
„Nes jeigu kas ką nors duoda ir duos ne lengvųjų ginklų, tikrai neskelbs spaudoje ar pranešimais spaudai. Ukrainoje vyksta karas“, – pabrėžė ministras.
Tuo metu Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį žurnalistams teigė, kad ES šalys dėl sunkesnės ginkluotės teikimo Ukrainai turi nuspręsti pačios ir viešai to neskelbti.
„Labai daug informacijos yra viešojoje erdvėje, kuri kelia lūkesčius, po to juos žlugdo. Tiesą sakant, reikia ramiai žiūrėti tiek į jos paskelbimą, tikrintis, lygiai tas pats susiję su jos atšaukimu arba paneigimu. Tam tikros galimybės teikti ir sunkesnę ginkluotę Ukrainai išlieka, bet valstybės pačios turi nuspręsti, kaip jos tai daro. Geriausia mano rekomendacija ir sau pačiam – apie tai mažai kalbėti“, – sakė G.Landsbergis.
Savo ruožtu M.Laurinavičius teigė abejojantis, ar paskutinis Lenkijos ir NATO vadovų pareiškimas yra tik priedanga – o jeigu ir yra, anot jo, vien tokiu pareiškimu jau padaroma žala.
„Net jeigu NATO būtų norėjusi kaip nors tyliai tuos naikintuvus perduoti, kare vyksta ir informacinis karas. Tuo pranešimu NATO dar kartą pabrėžtinai pasako, kad ji nesiruošia Ukrainai net padėti gintis – ne tik pati ginti, bet net padėti gintis.
O tai yra ir paneigimas visų ankstesnių žinučių, kad šis karas tampa ne vien Ukrainos karu prieš užpuolikus iš Rusijos, o ir viso Vakarų pasaulio. Dabartinė žinutė kaip ir paneigia buvusią žinutę, o tai informaciniame prasme yra labai negeras signalas“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
„Prie viso to, ką Vakarai padarė per tas kelias dienas, kai visi jau kalba apie visiškai pasikeitusį pasaulį, tai yra didžiulis žingsnis atgal, kuris gali kainuoti dar labai daug gyvybių“, – pridūrė jis.
„Kišimasis į konfliktą“?
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sprendimą neperduoti karinių lėktuvų Ukrainai argumentavo tuo, kad šis žingsnis „reikštų karinį kišimąsi į konfliktą“.
M.Laurinavičius teigė suprantantis, kodėl naikintuvų siuntimas Ukrainai laikomas „kariniu kišimusi“, o ginklų siuntimas – ne.
„Iš pragmatinės perspektyvos tai būtų galima suprasti. Jeigu naikintuvai kažkokiu būdu staiga atsirastų Ukrainoje ir ukrainiečiai jais skraidytų, būtų vienas reikalas – kaip rusai mėgo sakyti, kad jų pajėgos tankus nusipirko Donbaso turguje. Pagal tokį principą, jeigu jie tiesiog atsiranda Ukrainoje ir kovoja Ukrainoje, tiesioginio NATO įsikišimo nebūtų.
Bet jeigu jie kiltų iš Lenkijos, iš NATO šalies, tai galėtų būti ne tik formalus NATO kišimasis, bet galėtų kelti Rusijos ir NATO valstybės tiesioginio susidūrimo grėsmę. Naikintuvo kilimas iš NATO šalies teritorijos reikštų, kad kažkas, kas norėtų numušti tuos naikintuvus iš Rusijos pusės, galėtų tai pabandyti daryti ir NATO teritorijoje“, – paaiškino M.Laurinavičius.
Anot jo, kol kas jokios patikimos informacijos, kad ES šalys savarankiškai nuspręstų siųsti naikintuvus Ukrainai, nėra.
„Lieka viltis, kad atskiros šalys bandys tai daryti ne taip viešai, bet tai tik viltis – jokios patikimos informacijos, kad taip yra ar gali būti, nėra“, – pabrėžė politikos analitikas.
