Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras Karimas Khanas pranešė pradedantis tyrimą dėl Rusijos režimo išprovokuotos padėties Ukrainoje. Po dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos pasisakė daugiau nei 100 valstybių, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balsavo dėl dokumento, reikalaujančio iš Maskvos nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos, o Ukraina jau pateikė ieškinį Rusijai Tarptautiniame Teisingumo Teisme.
Procesas gali užtrukti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisininkas prof. dr. Saulius Katuoka „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ plačiau papasakojo, kaip veikia Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, dar kitaip vadinamas Hagos tribunolu, ir kokie nusikaltimai jame tiriami.
„Tarptautinis Baudžiamasis Teismas yra įkurtas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto pagrindu. Romos statuto iniciatyvą įkurti šį teismą parodė Jungtinės Tautos. Valstybių atstovai ilgą laiką derino statutą ir galų gale jis įsigaliojo, tai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas veikia nuo 2003 metų. Jį sudaro 18 teisėjų, jie atstovauja viso pasaulio teisinėms sistemoms, tame tarpe yra teisėjas ir iš rytų Europos.
Galiu pasakyti, kad prieš penketą metų nuo Lietuvos į teisėjo postą pretendavo ir Lietuvos atstovas, tai buvo profesorė T.Birmontienė. Teisėjai yra renkami pačių statuto šalių asamblėjos. Teisėjas renkamas devyneriems metams“, – dėstė S.Katuoka.
Jis aiškino, jog šis teismas nagrinėja taip vadinamus tarptautinius baudžiamuosius nusikaltimus, o jo jurisdikcijai priklauso genocido nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui, karo ir agresijos nusikaltimai.
„Jeigu teismas pripažįsta asmenį kaltu, jis gali skirti bausmes, o jos yra labai įvairios. Yra pasakyta, kad asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki 30 metų, ir paskui netgi pasakoma, kad iki gyvos galvos. Gali būti turto konfiskavimas, gali būti skiriamos baudos, taigi teismas priima labai konkrečias priemones, kai jis nustato, kad nusikaltimas yra padarytas“, – teigė profesorius.
Pasak teisininko, kai kalbame apie įvykius Ukrainoje, šiandien galima konstatuoti, kad Rusija vykdo agresiją. Tačiau yra viena problema – Rusija turi veto teisę.
„Teismas taip pat nagrinėja agresijos nusikaltimą, bet kokia problema – teismas gauna agresijos nusikaltimo įvadą iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos. Ji, kaip institucija, konstatuoja agresijos faktą ir kreipiasi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą įvertinti. Tas konstatavimas teismo neįpareigoja pripažinti ar ne, teismas yra savarankiškas, bet Saugumo Taryba parodo iniciatyvą ir sako: agresijos faktas yra.
Ir žiūrėkite, kas įvyksta: šiandien Saugumo Taryboje pirmininkauja Rusija. Šiandien Saugumo Taryboje jau buvo svarstomas klausimas dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje – Rusija vetavo šitą klausimą. Kai nuolatinė Saugumo Tarybos narė vetuoja šitą klausimą, sprendimas nėra priimamas. Aš kritikuoju šitą procedūrą, prisimindamas seną romėnų sentenciją: niekas savo byloje negali būti teisėju.
Šiuo atveju Rusija yra teisėja savo byloje. Taigi, jei kalbėtumėme apie agresiją, sunku įsivaizduoti, kad nusikaltimas, kurį mes vadiname agresija, gali patekti į Tarptautinį Baudžiamąjį teismą. Tačiau visi kiti nusikaltimai galėtų būti nagrinėjami, ir prokuroras savo iniciatyva gali tirti nusikaltimus žmoniškumui arba karo nusikaltimus“, – tikino S.Katuoka.
Jo žiniomis, Ukraina netgi kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą dėl genocido nusikaltimo, vykdomo Luhansko ir Donecko srityse.
Paklaustas, ar tarptautinės teisės priemonės galėtų sustabdyti agresorių, teisininkas svarstė, jog kiekvienas prieš Rusijos režimą nukreiptas veiksmas duoda didesnės ar mažesnės naudos.
„Manau, kad kiekviena priemonė, kurių imasi valstybės, duoda tam tikrą poveikį. Duoda arba dar duos didesnį poveikį sankcijos, duos poveikį ir tas faktas, kad Rusijos narystė Europos Taryboje yra suspenduota, keliamas klausimas dėl Rusijos, kaip Saugumo Tarybos pastovios narės, buvimo. Taigi kiekvienas žingsnis, ko gero, duos tam tikrus rezultatus“, – sakė S.Katuoka.
Visgi profesorius pridūrė, jog, jeigu šie nusikaltimai bus tiriami Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, tai bus ilgas procesas.
Priėmė rezoliuciją
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad Rusijs „nedelsdama“ išvestų pajėgas iš Ukrainos. Pasak S.Katuokos, tai reiškia, kad pasaulis supažindinamas su faktu, jog Rusija yra agresorė.
„JT Generalinėje Asamblėjoje veto teisė neegzistuoja, tad tai teikia vilčių. Reiškia, kad visos 180 su viršum valstybių gali balsuoti ir priimti sprendimą. Rusijos šalininkų šiuo atveju yra tikrai labai mažai. Tarptautinė bendruomenė supažindinta su faktu, kurį patvirtina Generalinė Asamblėja“, – aiškino teisininkas.
Rezoliucija žymi griežtą tarptautinės organizacijos, kuriai yra patikėta siekti taikos ir saugumo mūsų planetoje, atkirtį Maskvos surengtai invazijai.
Po ilgiau kaip dvi dienas trukusių neįprastų debatų 141 iš 193 Generalinės Asamblėjos narių savo balsais palaikė neprivalomą rezoliuciją.
Kinija buvo tarp 35 susilaikiusių šalių.
Prieš dokumentą balsavo tik penkios šalys – Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja.
Rezoliucijoje „kuo griežčiausiai“ reiškiamas „apgailestavimas“ dėl invazijos į Ukrainą ir smerkiamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas paskelbti padidintą šalies branduolinių pajėgų parengtį.
