Ar taip galima vertinti šį grėsmingą įvykį Zaporožėje ir kada būtų aktyvuojamas 5-asis NATO straipsnis, portalas lrytas.lt kalbėjosi su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu, atsargos generolu-majoru Valdu Tutkumi.
Kiek vėliau specialistai pranešė, kad rusai apšaudė Zaporožės elektrinės administracinį pastatą. Jame kilęs gaisras neišplito po visą elektrinės teritoriją ir nepažeidė galingų reaktorių. Netruksu buvo pranešta, kad Rusijos kariai valdo elektrinę, bet kovo 5-osios naktį Ukrainos kariuomenė susigrąžino jos valdymą.
Tačiau ar šis gaisras negalėtų tapti signalu, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali imtis bombarduoti jau net ir Ukrainos atomines elektrines? Ar tokiai beprotybei sustabdyti nereikėtų visam pasauliui dar labiau sutelkti jėgas? Gal jau laikas patiems radikaliausiems sprendimams, kuriems paragino buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė?
„Įdėmiai stebiu situaciją Ukrainoje. Negalėčiau tvirtinti, kad Rusija po įsiveržimo vasario 24 d. pasiekė kokių nors esminių pergalių. Ženkliai apgriovė, bet neužėmė nei Charkivo, nei Kijevo. Žinoma, labai nerimą sukėlė situacija Zaporožės atominėje elektrinėje“, – teikė V. Tutkus.
– Kaip jums atrodo, ar elektrinė buvo apšaudyta atsitiktinai, ar rusai jau pasidavė visiškoms beprotystėms?
– Beprotystę jie Ukrainoje pradėjo ir 2014 m., ir šių metų vasario 24 d. Kodėl aš apsirikau, manydamas, kad V. Putinas nepradės visaapimančio karo prieš Ukrainą? Todėl, kad bandžiau kliautis sveiku protu, loginiu mąstymu ir situacijos dar prieš vasario 24 d. vertinimu. Tokiam baisiam karui jokios priežasties nebuvo. Dabar jau matome, kad Rusijos valdžia sveiku protu nesivadovauja.
Tai, kad šitaip buvo bombarduojamas Charkivas ar Mariupolis – tikra beprotystė. Pagal tai sprendžiant, tokia pati beprotystė apšaudyti galingiausią Europos atominę elektrinę. Todėl tą Rusijos beprotystę būtina kuo skubiau stabdyti.
– Kaip dabar aiškėja, Rusija šitam beprotiškam karui Ukrainoje ruošė pusmetį, o gal ir – metus. Sunku būtų patikėti, kad rusai nežino, kur Ukrainoje yra atominės elektrinės. Juk jas susprogdinę, pakeltų į orą ir nušluotų nuo žemės paviršiaus kone visą Rusiją.
– Ukraina buvo SSRS sudėtyje, todėl Rusija turi absoliučiai tikslias visų jos strateginių ir pačių pažeidžiamiausių objektų koordinates. Tai liudija faktas, kad karo pradžioje iš karto buvo subombarduoti visi Ukrainos oro uostai.
Kita vertus, Rusija strategiškai „prašovė“ visuose savo karo prieš Ukrainą plano punktuose. Pirmiausia, buvo žiauriai apsirikta, vertinant kariuomenės pajėgumus. Jie – kur kas stipresni, nei rusai manė. „Prašauta“ ir neįvertinus, kokia aukšta ukrainiečių karinių pajėgų moralinė motyvacija, jau nekalbant apie tai, kaip V. Putinas apsiskaičiavo, manydamas, kad jokios Vakarų reakcijos į barbarišką karą nebus. Sunku net rasti sritį, ties kuria jis „neprašovė“.
Greičiausiai, V. Putinas ir jo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dabar ir patys mato, kad nė karto nepataikė į dešimtuką, bet vis tiek siekia visos Ukrainos okupacijos ir jos valdžios nuvertimo. Bet ar ir vėl „neprašaus“?
– Kaip jums atrodo, kodėl Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis beveik iki pat karo pradžios ramino tautą, kad tokio plataus karo nebus?
– Matyt, ir jis pats, ir jį konsultavę ekspertai, kaip daugelis pasaulio politikų bei kariškių, stengėsi vadovautis sveiku protu. Juk tų Rusijos karinių pajėgų, kurios buvo sutrauktos iki karo pradžios prie Ukrainos sienų, tikrai nepakako rimtam karui. Šiandienos rezultatai tai tik patvirtina – neužimtas nė vienas rimtesnis miestas, o rusų pusėje kariauja alkani, tinkamai karui nepasirengę devyniolikmečiai.
– Ar gali vis dėlto atsitikti taip, kad NATO įsikiš į karą tarp Rusijos ir Ukrainos?
– Manyčiau, gal tik tuo atveju, jei prieš Ukrainą būtų panaudotas branduolinis ginklas. Tokiu atveju Rusija jau peržengtų raudoną liniją.
Net neabejoju, kad NATO puikiai supranta, jog, jei kitu atveju įžengtų į Ukrainos teritoriją, vienareikšmiškai kiltų trečiasis pasaulinis karas, nes tektų kariauti prieš Rusiją. Tuomet jau būtų naudojami nežmoniškai dideli kariniai pajėgumai.
– Kaip vertinate buvusios šalies vadovės D. Grybauskaitės kalbas, kad karą galėtų sustabdyti tik karas? Taip ji tarsi davė suprasti, kad NATO jau turėtų įsitraukti į karą tarp Rusijos ir Ukrainos.
– Griežtai neigiamai vertinu tokias kalbas ir raginimus. Abejočiau, kad D. Grybauskaitė nesupranta, kad, jei NATO pajėgos įžengs į Ukrainą ir pradės kariauti su Rusija, nekils, kaip jau sakiau, trečiasis pasaulinis karas.
Naivu būtų tikėtis, kad jis apsieitų be branduolinio ginklo ir kad po jo dar kas nors išliktų. Mes visi tikrai gyventumėm nebeilgai. Juk NATO kariniai pajėgumai keliolika kartų didesni ir stipresni, nei Rusijos.
– Ir Lietuva, ir kitos Baltijos šalys pavojaus atveju kaip išganymo lauktų, kad būtų aktyvuotas 5-asis sutarties su NATO straipsnis, kuriuo vadovaujantis Aljansas turėtų stoti ginti kurią nors priešo užpultą šalį. Ar tas straipsnis iš tikrųjų būtų aktyvuotas, jei Rusija išdrįstų pulti Baltijos šalis?
– Nė kiek neabejoju. Be to, juk NATO jau dabar reaguoja į gresiančius pavojus Baltijos šalims – aktyvuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos bei gynybos planai, o tai reiškia, kad rimtai ruošiamasi 5-ajam sutarties straipsniu.
– Ar galėtų bent viena Aljanso šalis narė paprieštarauti vykdyti tai, kas numatytas 5-ajame straipsnyje, nepaisant to, kad kuriai nors šaliai grėstų rimtas pavojus?
– Taip, nes visi NATO sprendimai priimami bendru sutarimu.
– Tarkim, Lietuvą ištiktų karo pavojus, o kuri nors NATO šalis narė manytų, kad dar ne laikas imtis 5-ajame straipsnyje numatytų gynybos priemonių. Ką tuomet daryti?
– Dar galima būtų remtis Lietuvos ir JAV partnerystės chartija, kurią 1998 m. taip pat yra pasirašiusios ir Latvija bei Estija.
