Analitikas Marius Laurinavičius ragina atsargiai vertinti tokią informaciją, tačiau pripažįsta, kad vien tai, jog Generalinio štabo vado nebuvo gegužės 9-osios, Pergalės dienos, kariniame parade, rodo, kad režimo viduje vyksta dar plika akimi nematomi pokyčiai.
„Informacija, kuri yra skelbiama, kad jį tikrai reikėjo pakeisti, bent jau kiek aš mačiau, tebėra iš vienintelio ukrainiečių šaltinio. Nesakau, kad jis nepatikimas, bet tokiais atvejais vienas šaltinis nėra pakankamas, kad mes galėtume apie tai spręsti. Antras dalykas, tikrai aišku, kad Gerasimovo nebuvo gegužės 9-osios parado ceremonijoje.
Tai yra labai reikšmingas ženklas, nors kai kas primena, kad jo nebuvo ir pernai. (...) Jis tikrai turėjo ten būti, o jeigu jo nebuvo, režimo viduje kažkas vyksta. Tik mes nežinome, kas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ tvirtino M.Laurinavičius.
Jis neatmetė galimybės, kad V.Gerasimovas iš tiesų galėjo būti sunkiai sužeistas Ukrainos kariuomenei sudavus smūgį štabui, kur tuo metu buvo ir Generalinio štabo vadovas, ir kiti aukšti Rusijos karininkai.
Sureagavo į V.Rupšio pasisakymą
Analitikas įvertino ir Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio pasisakymą, esą šiame kare Rusijos kariuomenė nebus sutriuškinta.
„Aš tik galiu pakartoti tą pačią savo išsakytą mintį, kad tikrai turime ruoštis, nes šitame kare nebus Rusijos kariuomenės sutriuškinimo. Nepraras jie kovinės galios. Teisingiau, jie kažkiek praras, bet nebus sutriuškinta, pavyzdžiui, kaip nacistinė Vokietija po Antrojo pasaulinio karo“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė V.Rupšys.
Anot M.Laurinavičiaus, Vakarų tikslas turėtų būti ne Rusijos kariuomenės, o Kremliaus režimo sutriuškinimas.
„Mūsų, kaip Vakarų, tikslas turi būti net ne kariuomenės, o šito režimo sutriuškinimas. Tai nėra jokia kritika kariuomenės vadui, nes jis vertina iš savo perspektyvos ir tie vertinimai ne tik turi teisę gyvuoti, į juos reikia atsižvelgti, bet politiškai mes patys pirmiausia turėtume labai aiškiai sau susiformuluoti, koks yra mūsų keliamas šito karo pabaigos tikslas.
O jis yra būtent režimo sutriuškinimas. Jeigu režimas bus sutriuškintas, net nebus kalbos apie tai, kad kariuomenė nėra sutriuškinta“, – įsitikinęs analitikas.
Laukia ilgas karas?
Kaip teigė pašnekovas, tikėtina, kad, net ir dabartiniam režimui subyrėjus, jis galėtų atsikurti, tačiau bent jau kuriam laikui grėsmė būtų panaikinta.
„Kalbant apie variantą, kad kariuomenė nebus sutriuškinta, tai politiškai reikštų, jog Vakarai sutinka, net ir spausdami Ukrainą su kažkokiomis pasitraukimo sąlygomis, Putino pasitraukimo iš šito karo strategija. (...)
Jeigu mes su tuo sutinkame, mes tikrai turime pradėti ruoštis kitai to paties režimo invazijai, kuri, labai tikėtina, bus į NATO valstybę, o tada, tikėtina, ir į Lietuvą. Tą perspektyvą mes tikrai turime turėti omeny, net tikėdamiesi ar norėdami režimą sutriuškinti.
Saugumo padėtis pasaulyje, net ir kas įvyks jame po šito režimo sutriuškinimo, jeigu jis bus sutriuškintas, artimiausiu metu nebus labai palanki, todėl mums reikia stiprinti savo saugumą visomis įmanomomis priemonėmis“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
Rusija, pasak jo, dar nesusitaikė su pralaimėjimu ir yra pasiruošusi ilgam karui.
„Ką laikau ilgu karu? Galima kaip pavyzdį turėti tai, kas įvyko Donbase. Karas Ukrainoje prasidėjo 2014 metais. Karas per visą tą laiką niekada nesibaigė. Tikrai yra pagrindo manyti, kad mes galime kalbėti net apie tokius scenarijus“, – konstatavo analitikas.
