Ir nors tikroji V.Putino sveikatos būklė nėra žinoma, pats faktas, kad Rusijos elitas žino apie Kremliaus vado ligą, anot jo, keičia labai daug – pasikėsinimų nužudyti ir perversmo tikimybė išauga dar labiau, galimai keisis ir elito parama būsimiems V.Putino sprendimams.
Virto realybe
Ketvirtadienį amerikiečių leidinys „Newsweek“ paskelbė, kad V.Putinas šių metų balandį buvo gydomas nuo paūmėjusio vėžio. Leidinys remiasi trimis JAV žvalgybos pareigūnais, kurie gegužės pabaigoje susipažino konfidencialios JAV žvalgybos ataskaitos turiniu.
Šioje ataskaitoje taip pat atskleista, kad kovo mėnesį įvykdytas pasikėsinimas į V.Putino gyvybę.
Politikos analitikas M.Laurinavičius įsitikinęs, kad „Newsweek“ reputacija abejoti nėra pagrindo, be to, leidinys apie V.Putino ligą skelbia remdamasis trimis skirtingais JAV žvalgybos šaltiniais.
M.Laurinavičius teigia nemanantis, kad V.Putinas yra atsidūręs „ant mirties slenksčio“, vis dėlto, vien informacija apie Rusijos prezidento ligą, anot jo, keičia labai daug. Jo teigimu, net už patį ligos faktą dar svarbiau yra tai, kad apie V.Putino fizinį susilpnėjimą žino Rusijos elitas.
„Mafijinėje valstybėje bet koks gaujos vado susilpnėjimas yra labai, labai svarbus dalykas ir jau automatiškai turi poveikį. Veikia ne tik galios, kuri leidžia valdyti, bet ir galios kultas – bet koks lyderio susilpnėjimas iš karto jo aplinkoje pasėja, pirmiausia, teorinę galimybę nepaklusnumui, nes jau niekas jo nebevertina taip, kaip anksčiau“, – lrytas.lt sakė M.Laurinavičius.
Ekspertas įsitikinęs, kad V.Putinui pats ligos faktas koją pakištų ir kritiniais momentais, kai reikėtų jo artimiausios aplinkos paramos.
„Pavyzdžiui, V.Putinas nori tęsti karą, kuris prieštarauja elito interesams. Tokiu atveju tikimybė, kad elitas, gindamas savo mafijinius interesus, ryšis kažkokiems veiksmams, net pašalinant V.Putiną ar kitaip veikiant prieš jį, yra žymiai didesnė, kai tas elitas žino, jog jis serga. Iš tiesų ta informacija keičia pakankamai daug“, – pabrėžė jis.
Anot M.Laurinavičiaus, didžiulės įtampos ir skilinėjimas režimo viduje buvo matomas ir anksčiau, tačiau dabar, kai Rusijos elitas yra įsitikinęs dėl V.Putino ligos, pasikėsinimo jį nužudyti arba politinio perversmo tikimybė dar išauga.
Dar prieš JAV žvalgybos informaciją, politikos eksperto teigimu, pagal skirtingus šaltinius buvo galima spręsti, kad Rusijos elitas žino apie V.Putino ligą, tačiau dabar, amerikiečiams paskelbus šią informaciją viešai, jokių abejonių neliko.
„Nesakau, kad rytoj reikia laukti perversmo, bet galių – atsvarų sistemoje daug kas keičiasi“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
Informacijos vertinimas – sudėtingas
Tuo metu Rytų Europos studijų centro direktorius (RESC) Linas Kojala pastebi, kad ketvirtadienį pasirodžiusi informacija apie V.Putino ligą nėra papildomai patvirtinta – nors remiamasi JAV pareigūnų žiniomis, vis dėlto, tai nėra oficiali informacija, kurią viešai būtų patvirtinę atskirų šalių atstovai.
„Tokių gandų sklando pakankamai daug ir dažnai, bet jie niekuomet nebuvo oficialiai patvirtinti JAV žvalgybos ar kitų pareigūnų, todėl galime tik spėlioti, ar tai yra kažkas naujo, ar tik dar vienas pranešimas. Tokios informacijos patikimumo vertinimas yra labai sudėtingas arba neįmanomas“, – lrytas.lt teigė politologas.
L.Kojala svarsto, kad faktas, jog V.Putinas, pradėdamas karą Ukrainoje, padidino vidinių neramumų rizikas, labiau pagrįstas ne tiek faktine informacija, kiek kitų autoritarinių režimų subyrėjimų istorija.
Trys scenarijai
Sužinoję apie V.Putino ligą JAV pareigūnai tuo pačiu įspėjo, kad reikia ruoštis galimam dėl valdžios vakuumo atsirasiančiam chaosui. M.Laurinavičius svarsto, kad po V.Putino mirties arba įvykusio perversmo valstybėje galimi mažiausiai trys scenarijai, ir ne visus juos būtinai lydėtų chaosas.
„Vienas scenarijus, kuris mažai tikėtinas, nors tokia galimybė yra – kad V.Putinas pats, dėl sveikatos ar kitų priežasčių, nusprendžia trauktis, ir tada pats pasirenka įpėdinį. Ne kiti bendru sutarimu, kaip režimui geriau, bet pats – tada perėjimas būtų pakankamai sklandus.
Jeigu V.Putinas miršta ar įvyksta perversmas, tada yra chaoso tikimybė – tikėtina, kad visos jėgos pradės kovą už save, o kuo ta kova baigsis, sudėtinga prognozuoti.
Kitu scenarijumi įvyksta valdžios tranzitas, kai V.Putinas ne pats sprendžia apie savo įpėdinį, bet švelniu nušalinimu arba susitarimu su V.Putinu bandoma apgauti Vakarus ir paskirti neva visai kitokį įpėdinį, kuris realiai išlaikytų tą patį režimą. Nestabilumo arba galimų sukrėtimų prasme tai būtų tarpinis scenarijus – kaip ir turėtų būti pakankamai sklandus, bet galėtų būti „griežtos rankos“ šalininkų pasipriešinimo“, – scenarijus įvardijo M.Laurinavičius.
Politikos ekspertas visiškai neatmeta tikimybės, kad vieno iš šių scenarijų metu Rusija galėtų pasukti demokratizacijos keliu. „Jei režimas visiškai susilpnėja ir griūna, tada atsirastų konsolidacijos periodo tarpas, kurio metu tolesnis žengimas autoritarizmo ir diktatūros keliu yra sunkiai įmanomas“, – pastebėjo jis.
Erdvė vidaus kovoms be taisyklių
Politologas L.Kojala taip pat teigė manantis, kad chaosas Rusijoje gali kilti – aiškių taisyklių autoritariniuose režimuose nebuvimas palieka erdvę kilti vidaus kovoms.
„Politikos mokslai sakytų, kad autoritariniai režimai dažniausiai subyra dėl vidaus elito skirčių, kurios gali pasireikšti įvairiomis formomis. Viena iš tokių sistemų silpnybių yra ta, kad nėra jokio akivaizdaus mechanizmo, kaip dingusį ar dėl kažkokių priežasčių pasitraukusį lyderį reikėtų pakeisti. Nėra taisyklių, kokios veiktų demokratinėje valstybėje, užtikrinant, kad valdžios perėjimas pasitraukus vadui būtų sklandus.
Tai yra didžiulė problema, nes palieka labai didelę terpę vidaus kovoms, kurios vyksta be jokių taisyklių. Jeigu režimas pats iš savęs nesugebės surasti įpėdinio, kuris tiktų visoms pagrindinėms elito grupėms, tokiu atveju, be abejo, įvykus pokyčiui, gali būti nesklandus procesas“, – aiškino L.Kojala.
„Vis dėlto, galime tik spėlioti, nes nežinome, kokia situacija yra Kremliuje, ar iš tikrųjų yra daug elito atstovų, kurie jau yra nusistatę prieš V.Putiną, ir juo labiau, ar jie yra pasiryžę imtis kokių nors konkrečių veiksmų“, – pridūrė jis.
Tuo metu ar po V.Putino mirties Rusija galėtų pasukti demokratizacijos keliu, anot L.Kojalos, priklausys nuo konkrečių aplinkybių: „Kaip įvyktų pasitraukimas, ar tai būtų protestas, kuriame būtų aiškus įpėdinis, ar atsirastų vidaus priešpriešos, kurios galėtų sukurti politinį nestabilumą“.
Vis dėl to, ar naujasis V.Putino įpėdinis reikštų svarbius pokyčius Rusijos kare prieš Ukrainą, politologas teigė abejojantis.
„Visa valstybės sistema šiuo metu Rusijoje dirba tam, kad pagrįstų karą, kad paaiškintų, kodėl ukrainiečiai neva yra blogi ir kodėl reikėjo imtis „specialiosios karinės operacijos“, todėl staigiai tikėtis, kad viskas galėtų pereiti į priešingą pusę, yra ganėtinai sudėtinga“, – sakė L.Kojala.
