Antradienį įvyko Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen surengtas valdančiųjų ir opozicijos susitikimas dėl paliaubų, bet taika kol kas nekvepia.
Netrukus po šio susitikimo opozicijos atstovai trumpam pravėrė Seimo posėdžių salės duris, tačiau vien tik tam, kad valdantieji negalėtų posėdžiauti vieni.
Turėdami nedidelę balsų persvarą opozicijos atstovai sugebėjo atmesti Seimo posėdžio darbotvarkę: už ją balsavo 62 parlamentarai, prieš buvo 60, trys susilaikė.
Po to opozicijos atstovai vėl patraukė į Kovo 11-osios salę kviesdami prisijungti ir valdančiuosius. Pastarieji skirstėsi sukandę dantis ir pavymui grūmojo, kad dar parodys jėgą.
„Opozicijai siūlyčiau dėl šio balsavimo neskelbti džiūgaujančių pranešimų, nes taip jau susiklostė, kad šeši valdančiųjų Seimo nariai serga ir gali būti tokia situacija, kad laikinai susidaro persvara kitoje pusėje“, – drąsinosi Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.
Nedramatizuoti padėties vis dar stengėsi ir V.Čmilytė-Nielsen, beje, užsiminusi, kad dėl sutrikdyto Seimo darbo parlamentarams esą gali tekti ilgiau darbuotis vasarą.
Apskritai valdantieji stengėsi sudaryti įspūdį, kad nenuolaidžiaus opozicijai, tačiau nepanašu, kad žinotų, kaip išspręsti konfliktą.
Dėl ministro nesitarė
Konfliktas kilo praėjusią savaitę žlugus opozicijos surengtai interpeliacijai žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.
Siekdami jį išsaugoti poste valdantieji suskubo užbėgti opozicijai už akių ir ankstyvą praėjusio trečiadienio rytą surengė nenumatytą posėdį, kuriame pritarė ministro atsakymams.
Tiesa, net kai kurie valdantieji pripažino, kad K.Navickas tampa rimtu kliuviniu koalicijai, kurį gali tekti pašalinti. Apie tai užsiminė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis taip pat pareiškė, kad opozicijos priekaištai kai kuriems aršiai besielgiantiems valdančiųjų atstovams yra pagrįsti.
O Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui vadovaujantis liberalas Ričardas Juška „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Ne spaudai“ stebėjosi, kad valdantieji gina K.Navicką, nors dėl to su koalicijos partneriais nesitarė ir bent liberalų palaikymo šis ministras esą neturi.
Politiko teigimu, ministras yra neįgalus ir frakcijos narių nuomonė dėl veiklos sutampa, todėl kitiems kalbėti už liberalus nevertėtų.
Opozicinei Darbo partijos frakcijai priklausantis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis taip pat mano, kad greiti valdančiųjų sprendimai dėl K.Navicko galėtų būti raktas užbaigiant dabartinį konfliktą.
„Prezidentas turėtų pareikšti nepasitikėjimą ministru ir valdantieji, suvokdami politines realijas, būtų priversti į tai reaguoti“, – svarstė laidoje dalyvavęs A.Mazuronis.
Turėtų susiprasti ir pats
Tiesa, nežinia, ar galimas K.Navicko pasitraukimas iš ministro posto šiuo metu numalšintų kilusias aistras.
Apie tai paklaustas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis svarstė, kad ministrai turėtų turėti visų koalicijos narių palaikymą.
Ekspremjeras prisiminė situaciją, kai buvę valdantieji bandė iš posto versti buvusią švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę: „Ministrė, nenorėdama laikyti visos Vyriausybės ir koalicijos įkaitu, tuomet pati atsistatydino.“
„Interpeliacija K.Navickui buvo vyšnia ant torto, nuo kurios viskas ir prasidėjo. Ministras privalo suvokti, kad, nepaisant premjerės pasitikėjimo, reikia žiūrėti plačiau į politinę situaciją ir padaryti sprendimus.
Dabar nueita per toli, bet dialogas prasidėjo ir K.Navicko problemos sprendimas tam dialogui padėtų. Faktas, kad jis neturi ne tik opozicijos, bet ir daugumos palaikymo“, – kalbėjo buvęs Vyriausybės vadovas.
Tolumoje mato šviesą
Pripažinęs, kad K.Navicko istorija buvo paskutinis opozicijos kantrybės taurę perpildęs lašas, S.Skvernelis teigė, jog iki dabartinės situacijos buvo nuosekliai einama jau pusantrų metų.
Anot politiko, valdantieji niekino opoziciją, tačiau, kaip parodė ir šio antradienio įvykiai Seime, be jos atstovų dauguma negali patvirtinti net darbotvarkės ar spręsti kitų elementarių dalykų.
Vis dėlto, S.Skvernelio manymu, padėtis gali keistis, jei Seimo pirmininkės sudaryta vadinamoji dialogo grupė įsiklausys į opozicijos reikalavimus.
Šioje grupėje rasti galimus sprendimus tikisi ir A.Mazuronis, tačiau jis mano, kad link pažangos judama per lėtai: „Nei opozicijos, nei, matyt, valdančiųjų netenkina dabartinė situacija ir bent aš matau būtinybę paspartinti tos grupės veiklą, kad Seimas kuo greičiau grįžtų prie normalaus darbo, o ne žaistų dviejų lygių parlamentą.“
Tikino, kad yra nuoširdūs
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė laidoje „Ne spaudai“ tikino, kad valdančioji koalicija turi daugumą, bet ji esą yra trapi: „Realybė yra tokia, kokia yra, bet mes dėsime visas reikalingas pastangas, kad mūsų valstybei reikalingiausi sprendimai būtų priimti.“
Politikė taip pat tvirtino, kad valdantieji esą nuoširdžiai siekia pašalinti susikalbėti su opozicija trukdančias kliūtis ir įsiklausyti į jos siūlymus.
„Šiandien raudonų linijų nenubrėžėme, labiau apsikeitėme nuomonėmis. Nes ne viskas yra sprendžiama Seime. Būtinas glaudus ryšys su Vyriausybe, kuri mato platesnį paveikslą dėl kylančių kainų, infliacijos padarinių, ir nesinorėtų įklimpti į didesnes bėdas.
Bet sutarėme, kad kalbėtis galima ir reikia. Kol kas dar sunku pasakyti, kurie opozicijos siūlymai gali tapti kūnu, man tik nesinori, kad tai taptų savotišku šantažu“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pageidavimų daugėja
Opozicijos reikalavimai valdantiesiems sulig kiekviena diena pučiasi.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen, kuri taip pat raginama pasitikrinti pasitikėjimą, įvardijo, kad bendra visų reikalavimų suma siekia apie 1,2 mlrd. eurų.
Antai opozicija žada dar šią savaitę registruoti įstatymų projektus, kuriuose bus numatytos konkrečios priemonės, kaip palengvinti rekordinę infliaciją kenčiančių gyventojų dalią.
„Jeigu valdantieji sutiks šių projektų pagrindu pradėti parlamentinę diskusiją komitetuose, tai gali būti viena sąlygų grįžti į posėdžių salę“, – sakė S.Skvernelis.
Beje, jis užsiminė, kad ruošiamame projekte yra pasiūlymų ir dėl elektros tiekėjo pasirinkimo, taip pat dėl kurui taikomų akcizų mažinimo.
S.Skvernelis tikino, kad reikalavimų dėl civilinės sąjungos ar kitų valdančiųjų inicijuotų projektų išbraukimo iš darbotvarkės nėra.
Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus po dialogo grupės posėdžio įvardijo ir anksčiau negirdėtų reikalavimų. Pavyzdžiui, jis užsiminė, kad, be infliacijos mažinimo paketo, opozicija norėtų pateikti ir reinvesticijų paketą.
Tuo metu socialdemokratai pasiūlė Seime įkurti nuolatinę darbo grupę ekonominiams, socialiniams klausimams spręsti. Ji galėtų revizuoti net ir kai kurias jau vykdomas reformas.
Anot socialdemokratės Orintos Leiputės, jeigu tokia grupė bus sudaryta, jos atstovaujama frakcija esą rimtai svarstytų galimybę grįžti į Seimo salę.
Susipliekė ir likę vieni
Beje, Seimo užkulisiuose jau netgi juokaujama, kad posėdžius boikotuojanti opozicija tampa kažkiek panaši į Ukrainoje įklimpusį Vladimirą Putiną, o valdantieji esą turėtų rasti būdą, kaip jai užbaigti šį konfliktą „išsaugant veidą“.
Vis dėlto R.Morkūnaitė-Mikulėnienė vengė kalbėti apie kokius nors kompromisus. Ji netgi itin skeptiškai vertino galimybę, kad valdantieji galėtų imti klibinti ministro K.Navicko kėdę.
Konservatorė mano, kad „išsaugoti veidą“ opozicija galėtų grįždama į Seimo salę ir balsuodama dėl energetinių įstatymų, taip pat dėl su savivaldos rinkimais susijusių įstatymų projektų.
Nuogąstaujama, kad besiriejantiems politikams pavasario sesijoje gali nepavykti priimti Rinkimų kodekso ir nustatyti naujų tiesiogiai renkamų merų įgaliojimų. Dėl to neaišku, kaip kitąmet vyktų savivaldos rinkimai.
Beje, dėl merų įgaliojimų praėjusią savaitę valdantieji sugebėjo susipliekti netgi likę vieni, be opozicijos atstovų.
Antai iš esmės vien konservatorių balsais Seime po svarstymo buvo pritarta keliems Andriaus Vyšniausko siūlymams, kurie buvo atmesti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
Konservatorius pasiūlė susiaurinti merų įgaliojimus, suteikiant galimybę tarybai atleisti jo paskirtus vicemerus, taip pat įteisinti tarybos sekretoriatą.
Laidoje „Ne spaudai“ R.Juška neslėpė pasipiktinimo, kad A.Vyšniauskas bandė pasinaudoti situacija, kai Seimo salėje nebuvo opozicijos atstovų: „Tokie gudravimai žeidžia. Dėl to aš paprašiau pertraukos ir labai tikiuosi, kad bus priimtas toks įstatymas, kuris tenkintų visus.“
Alternatyva – miglota
Sumaištis Seime vėl pakurstė kalbas apie galimą valdančiosios koalicijos griūtį ir naujos susiformavimą.
Daugelio žvilgsniai pirmiausia krypsta į kelis Liberalų sąjūdžio frakcijos narius, neretai balsuojančius kitaip nei dauguma.
S.Skvernelio teigimu, kai kurių valdžios sprendimų nesupranta ne tik dalis liberalų, bet ir konservatorių: „Teorinių galimybių susiformuoti naujai koalicijai yra, bet apie alternatyvą sunku kalbėti, kol yra nesutarimų ir pačioje opozicijoje.“
Taip ekspremjeras netiesiogiai patvirtino kalbas, kad bet kokias opozicinių partijų iniciatyvas sugriauti dabartinę daugumą gesina valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Kalbama, kad Seime esančius valstiečius jis ragina toliau maištauti, tačiau esą nemato galimybės imtis kokių nors bendrų veiksmų su S.Skverneliu ir kitais buvusiais politiniais bendrakeleiviais.
Vis dėlto A.Mazuronis dabartinės koalicijos griūties neatmetė: „Dabartinė situacija gali baigtis tuo, kad, nepaisant to, ką kalba R.Karbauskis, iki rugsėjo mėnesio gali susiformuoti kita dauguma.“
