M.Laurinavičius: tai – Lietuvos kapituliacija
Ilgai lauktos naujosios EK gairės dėl sankcionuojamų rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą galiausiai paaiškėjo trečiadienį vakare.
„Šiomis gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte, nepažeidžiant ES valstybių narių pareigos atlikti veiksmingą kontrolę“, – trečiadienį rašoma išplatintame Komisijos pranešime spaudai.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius naująsias EK gaires vertina kaip ES pasidavimą Rusijai ir savo pačių politikos išdavystę, o taip pat ir kaip Lietuvos kapituliaciją.
„Jeigu Lietuvoje būtų buvusi tokia politinė valia, tada tokio sprendimo be Lietuvos sutikimo niekas negalėjo priimti. Techniškai galėjo, bet politiškai – ne.
Suprantu, kad mums dabar aiškins, kad negalėjo, bet iš esmės tai yra Lietuvos valdžios sutikimas – ir prezidentas, ir Vyriausybė, ir Užsienio reikalų ministerija, visa Lietuvos diplomatija sutiko su Lietuvai labai žalinga ES pozicija“, –lrytas.lt sakė M.Laurinavičius.
Apžvalgininko teigimu, Lietuva taikė ES sankcijas taip, kaip ir buvo numatyta, tačiau Vokietijos iniciatyva reglamentas šiandien buvo pakeistas. Pasak M.Laurinavičiaus, Lietuva, šiuo atveju nusprendusi neginti savo interesų, žaidžia pavojingą žaidimą.
„Suprantu, kodėl taip daroma – viliamasi, kad mes taip pasieksime kažkokių kitų mums svarbių sprendimų su mūsų partneriais, bet tai yra iliuzija. Tai pavojingi žaidimai, kurie kai kam atrodo kaip labai protingas geopolitinis žaidimas, bet iš esmės tai yra pralaimėjimo programavimas“, – įsitikinęs jis.
Paklaustas, ar šiuo atveju Lietuva nusileido dėl Kaliningrado tranzito apribojimų tikėdamasi Vokietijos brigados šalyje, M.Laurinavičius atsakė teigiamai.
„Akcentuočiau Vokietijos vaidmenį. Tai yra Lietuvos diplomatijos nesugebėjimas arba nenoras – šiuo atveju palikčiau klaustuką, kuris variantas – žaisti diplomatinių žaidimų, kuriuos tokiais atvejais reikia žaisti. Vokietijoje dėl šio klausimo taip pat nėra vieningos nuomonės, o mes, užuot kovoję ir Vokietijoje, nusprendėme pasiduoti. Vokietijos vaidmuo čia yra labai svarbus, be Vokietijos tai visai nebūtų pradėta“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
P.Auštrevičius: į gaisrą vežame ne vandenį, o sprogmenis
Europarlamentaras Petras Auštrevičius tokį EK sprendimą įvertino kaip visiškai nereikalingą ir žalingą.
„Jis atsiranda pačiu prasčiausiu laiku, kada reikia stiprinti sankcijas Rusijai. Tuo tarpu šitas išaiškinimas leidžia silpninti sankcijas ir leidžia tranzitą į Kaliningradą, ir mes einame priešingu keliu, nei sakytų sveika nuovoka, ir ko reikalauja visa ta situacija, kurią turime“, – lrytas.lt komentavo P.Auštrevičius.
Pasak europarlamentaro, įtaką tam galėjo padaryti ir iš Rusijos jaučiamas nuolatinis spaudimas.
„Žinoma, Rusijos informacinės atakos ir Rusijos politinio lobizmo kanalai, matyt, padarė savo – jie labai aktyvūs ir šiandien. Iš kitos pusės, matyt, buvo tų, kurie sukluso, išsigando arba bandė prisitaikyti prie tokių Rusijos reikalavimų.
Tai yra precedento neturintis sprendimas, leidžiantis Lietuvai pažeidinėti sankcijų politiką. Jei pasižiūrėtume į esmę, Lietuvos geležinkeliais bus vežamos sankcionuojamos prekės – kitaip sakant, į gaisravietę vežamas bus ne vanduo, o sprogmenys. Žinoma, gaisras įsiplieks tik labiau“, – vertino P.Auštrevičius.
K.Girnius: tai nėra didelė tragedija
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo Kęstučio Girniaus teigimu, vienoks ar kitoks naujojo Europos Komisijos (EK) išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito vertinimas priklauso nuo to, kaip iš pradžių buvo priimtas ketvirtasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas.
Anot jo, jeigu ES valstybių atstovai, priimdami sankcijas tam tikriems rusiškiems produktams, detaliai išdiskutavo Kaliningrado atvejį, numatė sankcijas taikyti taip, kaip Lietuva taikė anksčiau, o dabar šį nutarimą pakeitė, tuomet tai būtų galima vertinti kaip nuolaidžiavimą Rusijai.
Tačiau jeigu pirminis nutarimas dėl šių sankcijų buvo priimtas skubėtai, neatsižvelgus į išskirtinį Kaliningrado atvejį, tuomet, anot K.Girniaus, į naujas EK gaires galima žiūrėti kaip į įstatymo patikslinimą.
„Spėju, kad niekas rimtai nebuvo giliau pagalvojęs apie Kaliningrado sritį ir priėmė bendrą nutarimą nepagalvoję, ar reikėtų tokį atvejį skirtingai reguliuoti. Antra vertus, neskubėčiau sakyti, kad tai būtinai yra didelė Rusijos pergalė ar kad tai labai pakenks sankcijų režimui“, – lrytas.lt sakė K.Girnius.
„Tai nėra sankcijų režimo arba Ukrainos išdavystė“, – pridūrė jis.
K.Girnius teigė nemanantis, kad naujasis EK išaiškinimas kaip nors pakenks Lietuvos reputacijai – šalies valdantieji visada teigė vykdantys ES nutarimus, o dabar turi prisitaikyti ir prie naujųjų gairių.
Paklaustas, ar, jo nuomone, Lietuva Briuselyje nesugebėjo apginti savo interesų, politologas neatmetė, kad šį kartą buvo atsižvelgta į įtakingesnių ES valstybių nuomonę.
„Kad nereikėtų jokių nuolaidų Rusijai galvoja ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, Lenkija, dar viena kita šalis. Bet yra kitų šalių, kurios galvoja kitaip, kurios, atvirai kalbant, yra įtakingesnės, skaitlingesnės ES narės, ir EK neišvengiamai atsižvelgia ir į jų nuomonę“, – teigė jis.
Vis dėlto, politologas nesutinka su teigiančiais, esą kartą padariusi išimtį, Bendrija turės nusileisti Rusijai ir kitais klausimais.
„Nemanau, kad tai didelė tragedija, ar kad vieną kartą nusileidus Rusijai dėl sankcijų, reikės nusileisti kiekvieną kartą. Manau, kad tai yra išskirtinė išimtis, akivaizdu, jog sankcijų režimas liks ganėtinai griežtas, Rusijos netenkins ir Rusija nuolat bambės, kad ji yra skriaudžiama“, – įsitikinęs K.Girnius.
R.Lopata: Lietuvai bando „išlaužyti rankas“
Liberalų sąjūdžio narys Raimundas Lopata svarstė, kad jau anksčiau buvo ženklų, rodančių, kad Lietuvai bus bandoma „išlaužinėti rankas“.
„Panašu, kad tai vyksta. Visoje šioje istorijoje pagrindinis klausimas buvo toks, ar Lietuva yra valstybė, turinti savo nacionalinius interesus, ar ji yra teritorija, per kurią eina kažkoks kelias. O čia kažkokia pravažiavimo karčema.
Antra vertus, puikiai suprantame, kad bet kokie mūsų nacionalinių interesų pažeidimai tokioje situacijoje yra ir de facto prisidėjimas prie neigiamų rezultatų Ukrainos kare prieš Rusiją. Štai, kur yra momentas.
Kol kas nepavyksta įtikinti savo partnerių ir Europos Komisijos klausimo esme, bet manau, kad dar ne viskas prarasta. Yra dar teisinių ir politinių mechanizmų, kurie galėtų viską atstatyti į savo vietas. Dabar viskas priklausys didžiąja dalimi nuo LR prezidento ir nuo mūsų pozicijos – atmetame tuos vadinamus išaiškinimus, ar ne, ir kodėl jie keitėsi“, – portalui lrytas.lt sakė R.Lopata.
Parlamentaras svarstė, kad Briuselis galimai pasidavė Rusijos vykdomam spaudimui.
„Politiškai – taip. Sutinku, kad sunku kautis su sunkiasvoriais, bet masė sąjungininkų, kitų valstybių rodo mums palankumo ženklus šioje byloje, telkti jas, galima apeliuoti į EVT, ir panašiai“, – kalbėjo R.Lopata.
Kas nuspręsta?
Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui.
Pagal atnaujintas gaires, Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų metų kiekių ribose, taip siekiant užtikrinti, jog į Kaliningradą vežamos sankcionuotos prekės atitiktų realią paklausą vietoje ir nebūtų eksportuojamos į Bendrijos šalis.
Valstybės narės taip pat turės stebėti, ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti sankcijų apėjimui.
Nepaisant atnaujintų gairių, toliau išlieka draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo sankcionuojamų prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo.
