Nors opozicija planus rudenį versti G.Landsbergį iš užsienio reikalų ministro posto atskleidė dar praėjusią savaitę, Prezidentūra šįkart neskubėjo veltis į naujas kumštynes su valdančiaisiais.
Šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys tik antradienį pakomentavo opozicijos užmojį, kuris esą neatrodo vykęs.
Pasak K.Budrio, interpeliacija G.Landsbergiui Kaliningrado tranzito istorijoje yra vienas liūdnesnių elementų, kai viršų ima kivirčai ir politikavimas, nukreipiant dėmesį nuo pamatinių dalykų.
Tokia Prezidentūros reakcija opozicijos atstovams nebuvo visiškai netikėta, tačiau palydėta kreivomis šypsenomis, o toks prezidento palankumas ministrui pasirodė netgi labai įtartinas.
Anksčiau G.Nausėda taip pat vėsino kai kurių politikų užmojus kelti G.Landsbergio atsakomybės klausimą dėl nevykusios tranzito istorijos atomazgos. Šalies vadovas ragino šio klausimo nepaversti vidaus politikos klausimu.
Gairės – tarsi antausis
Šaršalas dėl sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą kilo, kai birželio 17-ąją Lietuva, remdamasi Europos Sąjungos sprendimu, ėmė riboti jų gabenimą.
Tai sukėlė Maskvos įtūžį. Rusija pagrasino, kad jei Lietuva neatkurs įprasto krovinių tranzito, ji bus priversta imtis bet kokių veiksmų savo nacionaliniams interesams apginti.
Bet Rusijos šantažuojama Lietuvos valdžia laikėsi išvien. Iki tol pašaipiomis replikomis apsikeisti nevengdavę aukščiausi pareigūnai tuomet kaip susitarę aiškino, kad Lietuva neįvedė tranzitui jokių vienašališkų ribojimų, juos esą numato Europos Sąjungos sankcijos.
Tokią Lietuvos poziciją palaikė ir ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borellis: „Kaliningrado sričiai galioja tos pačios sankcijos kaip ir visai Rusijos Federacijai.“
Bet kai kuriems Lietuvos politikams pradėjus abejoti, ar tranzitui į Kaliningradą taikomos sankcijos nėra nacionalinis performansas, pradėta kalbėti apie naujas ES sankcijų taikymo taisykles.
Netrukus pats G.Nausėda pranešė, kad Europos Komisija (EK) planuoja patikslinti išaiškinimą, kaip jas įgyvendinti. Jau tuomet sunkėsi neoficialios žinios, kad tai gali prieštarauti Lietuvos pozicijai.
Bet net ir vėliau prezidento patarėja Asta Skaisgirytė tikino, jog Lietuvos diplomatai kartu su EK pareigūnais derina išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui tekstą, ir aiškino, kad tai nėra tas atvejis, kai Briuselis liepia, o Vilnius tik vykdo.
Vis dėlto galiausiai būtent taip ir nutiko. Anot naujų EK gairių, Rusijos eksklavo poreikiams reikalingos sankcionuotos prekės galės būti gabenamos Lietuvos geležinkelių bėgiais. Politikos apžvalgininkai tokią istorijos atomazgą įvertino kaip skambų antausį Vilniui.
Ką gali reikšti reakcija?
Nors opozicija pripažįsta, kad EK išaiškinimas greičiausiai atsirado ne be galingųjų valstybių įsikišimo ar kokių nors užkulisinių susitarimų, vis dėlto tranzito istorijoje esą gali išlįsti ir paties G.Nausėdos ar jo pavaldinių darbo brokas.
Tokios versijos laikosi buvęs Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Prezidentūros atstovo reakcija į opozicijos norą surengti interpeliaciją G.Landsbergiui gali reikšti baimę, kad į paviršių gali lįsti ir G.Nausėdai nepalankūs tranzito istorijos užkulisiai. Šiuo atveju, matyt, veikia ir tam tikras savisaugos instinktas.
Pradėjus viską išsamiau nagrinėti, kam nors, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijoje gali neatlaikyti nervai ir kilti noras viską papasakoti – kas ir ką darė, o kas ko nors nepadarė.
Galbūt imtų aiškėti ir koks visoje šioje istorijoje buvo Prezidentūros vaidmuo. Tuomet jau visi atsidurtų vienoje baloje ir, matyt, to norima išvengti“, – svarstė G.Paluckas.
Kita vertus, politikas neatmetė, kad galbūt aiškumo nenorima siekiant išvengti dar didesnės konfrontacijos su strateginiais partneriais, kurie esą galimai ir anksčiau Lietuvos atstovus ragino nekrėsti kvailysčių.
„Bet tai vėlgi ydinga praktika – ar tai būtų CŽV kalėjimai, ar kiti atvejai. Nors viskas pridengiama dideliais dalykais, melas vis tiek išlenda ir tai menkina pasitikėjimą valdžia apskritai“, – mano G.Paluckas.
Griūties scenarijus nerealus
Ar negali būti, kad Prezidentūra kritikuoja opozicijos rengiamą interpeliaciją G.Landsbergiui, nes nori išvengti Vyriausybės griūties ir rūpesčių lipdant naują koaliciją?
Kai kurių neoficialiai kalbintų politikų teigimu, prieš kurį laiką iš Prezidentūros būta opozicijai palankių signalų. Vis dėlto G.Paluckas nemano, kad dabartinės Vyriausybės griūtis yra realus dalykas.
„Buvo ir sudėtingesnių momentų, bet niekas nei traukėsi, nei griuvo. Be to, alternatyvią koaliciją dabartinei lipdyti nėra iš ko. Tam ir metas nepalankus – pigūs pinigai baigėsi, biudžeto deficitas didelis. Niekas tos valdžios net ir nenori“, – kalbėjo socialdemokratas.
Tuo metu Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis sakė, kad Prezidentūra galėtų būti suinteresuota dabartinės Vyriausybės griūtimi.
Vis dėlto ir šis politikas yra linkęs manyti, kad Prezidentūros reakcija į opozicijos bandymus surengti interpeliaciją G.Landsbergiui išduoda, jog G.Nausėda gali būti visos šios istorijos sudėtine dalimi: „Gal jis jaučiasi prie to prisidėjęs ir priklausąs vienai barikadų pusei.
Net neaišku, kas čia ką labiau dengia? Prezidentas dėl G.Landsbergio tikrai nesistengtų ir jo negintų, jei tai nebūtų ir jam svarbu. Galbūt G.Nausėda gali būti pagrindinis antausiu Lietuvai pasibaigusios istorijos kaltininkas.“
Svarstė apie baimę
Opozicijos atstovai atkreipė dėmesį, kad interpeliacija G.Landsbergiui leistų išsiaiškinti, kokios startinės pozicijos dėl sankcijų tranzitui G.Nausėda laikėsi Europos Vadovų Taryboje.
„Startinė Lietuvos pozicija iki šiol vis dar nėra žinoma, o ir toliau pučiama migla. Jos kuo toliau, tuo daugiau.
Mus, švelniai tariant, dursto. Matyt, dėl to ir interpeliacijos taip bijoma. Gal bijoma, kad užsienio reikalų ministras iš Seimo tribūnos gali pasakyti viską, kaip buvo, kas ką padarė ir ko nepadarė, ir ta tiesa kai kam gali pasirodyti nemaloni.
Gal vis dėlto po politikos užkulisius sklandę gandai, kad ir G.Nausėda kažko nepadarė, nebuvo laužti iš piršto.
Žinant, kokia didele „meile“ Prezidentūra anksčiau tryško ministrui, ir matant dabartinį tokį staigų posūkį tame požiūryje, gal viena buvusi šalies vadovė ir teisi sakydama, kad G.Landsbergis čia – ne prie ko“, – kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Vienoje valtyje saugiau
Šešėlinio valstiečių užsienio reikalų ministro Giedriaus Surplio nuomone, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimai jau seniai yra daugiau nei akivaizdūs, todėl G.Landsbergiui palanki G.Nausėdos laikysena gerokai nustebino.
G.Surplys neatmetė, kad Užsienio reikalų ministerija galbūt žino kažką tokio, ką Prezidentūra būtų linkusi nuslėpti, todėl jai dabar geriau pasilikti toje pačioje valtyje su G.Landsbergiu, nei skęsti atskirai.
Parlamentaras itin skeptiškai vertino ir Prezidentūros pamokymus opozicijai, kad užsienio politika šiuo atveju nebūtų paversta vidaus politika: „Aišku, gali būti ir toks naivus idealistinis motyvas, bet juo patikėti ypač sunku.“
Daug pašokinėti negalėjo?
Tuo metu valdančiosios daugumos atstovams Prezidentūros laikysena dėl interpeliacijos G.Landsbergiui įtarimų nekelia, ji esą teisinga ir visiškai suprantama.
Anot Seimo vicepirmininko „laisviečio“ Vytauto Mitalo, tranzito istorija atsitiko ne dėl kokių nors Lietuvos politikos pokyčių ar viražų, o veikiausiai dėl tarptautinių partnerių nuomonės pokyčių.
Politikas taip pat džiaugėsi, kad, nepaisant dažnų susikirtimų tarp valdančiųjų ir Prezidentūros, pastarosios poziciją dėl interpeliacijos G.Landsbergiui lemia valstybės interesas: „Matyt, ji supranta, kad su šia interpeliacija niekas nieko nepasieks, o valstybė tik praloš.“
Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata irgi mano, kad Prezidentūra turbūt geriau nei kas kitas jaučia, jog interpeliacija turėtų būti rengiama ne G.Landsbergiui, o Europos Komisijai, nes būtent ji esą viršijo savo įgaliojimus.
Anksčiau R.Lopata yra kritikavęs naująjį EK išaiškinimą ir kartu su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi ragino Vyriausybę nesutikti su siūlomomis nuolaidomis Rusijai.
R.Lopatos žiniomis, G.Nausėda dėl sankcijų tranzitui laikėsi gana tvirtai: „Bet prieš transatlantinę ašį, net ir būdamas jos dalimi, daug čia nepašokinėsi.“
Konservatoriui Žygimantui Pavilioniui irgi atrodo natūralu ir suprantama, kad šiuo atveju Prezidentūra užstoja G.Landsbergį: „Aš galiu tik pritarti tam liūdesiui, kuris atsiranda, kai Lietuva pradeda skaldytis dėl užsienio politikos.
Nelabai suprantu, kuo yra kaltinamas ministras. Nebent tuo, kad neturėjo siekti didesnių sankcijų Rusijai.“
