Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad teoriškai toks sprendimo variantas – nesunkiai įgyvendinamas, tačiau praktiškai didelės naudos iš to nebus, nes rusų į Lietuvą atvyksta nedaug, o didelė dalis atvykstančiųjų – paties Kremliaus režimo persekiojami asmenys.
Tiesa, palankiai ji vertina kitą pasiūlymą, kaip Rusijos piliečiams priminti apie jų šalies vykdomus karo Ukrainoje veiksmus – atvykus įpareigoti pasirašyti invaziją smerkiantį pareiškimą.
Savo ruožtu siūlymų komentuoti nelinkusi Užsienio reikalų ministerija (URM) atšauna, kad vertinti hipotetines situacijas būtų labai neatsakinga.
Bendro sprendimo nėra
Ukraina toliau spaudžia ES uždrausti rusų turistams įvažiuoti į bloką, tačiau sulaukia nevienodos reakcijos. Vienos ES šalys tam pritaria, o kitos priešinasi. Kai kurios su Rusija besiribojančios ES narės jau uždraudė išduoti vizas rusams arba apribojo savo tarnybų išduodamų vizų skaičių, tačiau visos Bendrijos mastu draudimas netaikomas.
Estija žengė dar toliau ir uždraudė įvažiuoti rusams, turintiems jos tarnybų išduotas vizas. Ji taip pat ketina nebeleisti atvykti rusams, turintiems ES vizas, išduotas kitų valstybių.
Ilgiausią Europoje sieną su Rusija turinti Suomija nuo rugsėjo 1 dienos sumažins prašymų išduoti turistinę vizą priėmimą iš rusų iki 10 proc. Visiškai liautis priimti prašymus dėl prašytojo pilietybės yra neįmanomas dėl Suomijoje galiojančių įstatymų.
Tačiau, kol nėra bendro ES sprendimo, pavienių šalių nutarimai nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams nesunkiai apeinami. Laisvalaikio kelionėms rusai naudojasi Šengeno erdvės vizomis, galiojančiomis ES valstybėse ir kaimyninėse šalyse, įskaitant Šveicariją ir Norvegiją.
Turėdamas tokią vizą Rusijos pilietis gali nukakti į kitą Bendrijos šalį, neribojančią rusų atvykimo, ir iš jos lengvai keliauti toliau, pavyzdžiui, į tą pačią Estiją ar Lietuvą. Primename, kad Latvija, Lietuva ir Lenkija nutraukė naujų turistinių vizų išdavimą rusams, kai tik Kremliaus pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą.
Šis klausimas turėtų būti aptartas ES užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje rugpjūčio 31 dieną, kai 27 valstybių blokas svarstys bendrą poziciją dėl trumpalaikių vizų išdavimo paprastiems rusams.
Atsirado du nauji siūlymai
O kol bendro sutarimo ES nėra, atsiranda naujų siūlymų, kaip nubausti Bendrijos privalumais besimėgaujančius Rusijos piliečius. Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas neseniai pasiūlė reikalauti, kad atvykstantieji iš Rusijos už vizą sumokėtų maždaug 100 eurų papildomą mokestį Ukrainos atstatymui.
„Toms šalims, kurios nenori uždrausti visiems rusams atvykti į jų šalis, idėja imti papildomą mokestį už vizą, kuris vėliau būtų skirtas Ukrainos atstatymui, siūlo alternatyvų atsaką, – sakė jis. – Nieko nedarymas – tiesiog status quo išlaikymas – neturėtų būti pasirinkimas.“
Apie tokį mokestį teigiamai pasisakė ir Lietuvos signataras Albinas Januška. Jis siūlo, kad viza Rusijos piliečiams kainuotų apie 200–500 eurų.
„Įsivaizduokime, kad visose konsulinėse ES įstaigose Rusijoje kabo plakatas – vizos pabrango, visi tavo pinigai atiduodami Ukrainai. Sveikiname, imdamas vizą tu remi Ukrainą. Vykdamas į Europą tu prisidedi prie Ukrainos pergalės. Lietuva galėtų būti pirma“, – tvirtino A.Januška.
Be kita ko, tarp kitų neoficialių pasiūlymų, kuriais siekiama apriboti Rusijos turizmą karo metu, yra reikalavimas, kad rusai, atvykę į Europą, pasirašytų invaziją smerkiantį pareiškimą.
Ar siūlymas – įgyvendinamas?
Migracijos departamento vadovė E.Gudzinskaitė nurodė, kad Lietuva vienašališkai negali papildomai apmokestinti Šengeno vizų, nes mokesčius už jas reglamentuoja visos ES valstybės, tačiau, kalbant apie nacionalines vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, toks sprendimas iš tiesų būtų galimas.
„Teisiškai ir teoriškai tai yra įmanomas variantas, tik, žinoma, reikėtų politinio sutarimo“, – portalui lrytas.lt aiškino E.Gudzinskaitė.
Anot jos, iniciatyva į Vyriausybę šiuo klausimu turėtų ateiti iš pačių politikų pusės.
„Tai padaryti ir įgyvendinti būtų nesudėtinga ir nebrangu. Tai išties padidintų pajamas. Tiesa, tuomet turėtų būti apskaičiavimas, nes visi pinigai eina į valstybės biudžetą. Reikėtų iš valstybės biudžeto pagal išduotų vizų ir leidimų gyventi skaičių apskaičiuoti, kiek buvo surinkta papildomo mokesčio iš rusų.
Galbūt tas administravimas pareikalautų tik šiek tiek papildomo darbo“, – svarstė Migracijos departamento vadovė.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad papildomas mokestis didelių turtų Ukrainai nesukrautų – Lietuvai nebeišduodant turistinių vizų ir apribojus Rusijos piliečių patekimą į šalį, čia daugiausia atvyksta tie, kurie patys bėga nuo režimo, o ir jų skaičius, lyginant su, pavyzdžiui, baltarusiais, nėra didelis.
„Žiūrint statistiškai, Rusijos piliečių pas mus atvyksta tikrai ne tiek daug, kad surinktume ryškiai didelę sumą pinigų. Lietuva jau ir šiuo metu užsienyje neišduoda nei Šengeno erdvės, nei nacionalinių vizų Rusijos piliečiams. Lieka tik URM tarpininkavimo asmenys, kurie kreipiasi, ir tie Rusijos piliečiai, kurie kažkokiu būdu atvyksta į Lietuvą ir kreipiasi Lietuvoje.
Jų yra nedaug, be to, didelė dalis tų, kurie gauna nacionalines vizas, yra žmonės, persekiojami Rusijos režimo. Vėlgi, tada klausimas, ar mes norėtume imti didesnę rinkliavą iš jų. Nežinau. Jiems ir taip jau sunku.
Reikėtų klausti, ar tuomet nereikėtų daryti išimties režimo persekiojamiems žmonėms, dėl kurių tarpininkauja URM“, – pažymėjo E.Gudzinskaitė.
Migracijos departamento duomenimis, šiemet iki rugpjūčio nauji leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti beveik 2700 Rusijos piliečių, nacionalines vizas gavo dar 2148 rusų.
„Tai yra daugiau nei per praėjusius metus, nes per visus praėjusius metus Rusijos piliečiams buvo išduotos tik 2858 vizos. Tai jų šiemet yra daugiau, bet, imant absoliutų skaičių, 2148 vizos, palyginus su kitų šalių skaičiais, pavyzdžiui, Baltarusijos, kur išduodama dešimtimis tūkstančių vizų, yra nedidelis.
Leidimų laikinai gyventi skaičius pernai metais išduotas beveik toks pats. Taigi per pusę metų – nepilni 5 tūkst. Rusijos piliečių. Tai kokia tai būtų finansinė nauda? Jeigu Lietuva išdavinėtų turistines vizas, gal tada būtų prasmingiau“, – mano pašnekovė.
Valstybės rinkliava už vizos prašymo priėmimą ir nagrinėjimą bei vizos išdavimą šiuo metu siekia 120 eurų.
Pritartų, kad turi pasirašyti Rusijos invaziją smerkiantį pareiškimą
Kaip geresnį siūlymą ji įvertino antrąjį – reikalavimą atvykusiems Rusijos piliečiams pasirašyti pareiškimus dėl invazijos pasmerkimo.
„Vėlgi, tai yra mūsų politikų sprendimas. Jeigu jie nuspręstų, kad to reikia, tuomet ir taikytume tą procedūrą. Manau, tai būtų labiau politinis pareiškimas. Man asmeniškai tai atrodo visai nebloga mintis, nes žmogus vis tiek morališkai įsipareigotų bent jau laikytis kažkokios smerkiančios pozicijos.
Tai būtų labiau ne teisine prasme reikšmingas aktas, o moraline“, – tvirtino Migracijos departamento vadovė.
Dabar į Lietuvą per kitas Šengeno erdvės valstybes atvykę Rusijos piliečiai gali tiesiu taikymu žygiuoti į Migracijos departamentą ir prašyti laikino prieglobsčio ar nacionalinės vizos.
„Rusijos piliečiams taikomos tokios pačios taisyklės, kaip ir visų kitų trečiųjų šalių piliečiams. Reikalavimų pateikti papildomus dokumentus ar įsipareigojimus šiuo metu nėra“, – paklausta, ar gauti, pavyzdžiui, nacionalinę vizą, jiems yra griežtesnės sąlygos, atsakė E.Gudzinskaitė.
URM: „Vertinti hipotetines situacijas būtų labai neatsakinga“
Kaip portalui lrytas.lt atsiųstame laiške komentavo URM atstovai, Lietuva vis dar tikisi bendro ES sprendimo dėl kelionių po Šengeno erdvės šalis Rusijos piliečiams draudimo. Naujų pasiūlymų ministerija nekomentavo, nes tai esą būtų „labai neatsakinga“.
„Lietuva, kartu su bendramintėmis valstybėmis sieks, kad neformaliame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje rugpjūčio 31 d. būtų priimtas bendras ir tvarus sprendimas dėl Rusijos Federacijos piliečių kelionių ES lygiu.
Lietuva taip pat palaiko kitų Baltijos valstybių iniciatyvas riboti Rusijos Federacijos piliečių keliones, vyksta konsultacijos su bendramintėmis šalimis ir ieškoma koordinuoto sprendimo.
Primename, kad Lietuva dar kovo mėnesį savo iniciatyva suspendavo vizų išdavimą Rusijos (ir Baltarusijos) piliečiams, išskyrus tuos atvejus, kai vizos yra išduodamos humanitariniais pagrindais. Vertinti hipotetines situacijas būtų labai neatsakinga“, – rašė URM atstovai.
