Tokio dėmesio nesitikėjo
Viena iš projekto iniciatorių Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė sakė, kad tokio visuomenės dėmesio po pristatyto paketo nesitikėjo. Kadangi Lietuvoje jau dabar galioja Baudžiamojo kodekso 151 straipsnis reglamentuojantis privertimą lytiškai santykiauti, parlamentarė sakė negalvojusi, kad tiek daug žmonių nusistebės planuojamu pakeitimu.
„Vartydama ir ieškodama, kur reikia daryti korekcijas, aš galvojau, kad Lietuva jau progresyvi, daug progresyvesnė už daugybę šalių. Juk straipsnis jau yra ir problema tik ta, kad jis neveiksnus – apie vieną bylą per metus.
Vadinasi, kad reikia pataisyti tik formuluotę ir jokių batalijų nebevyks. Jau yra tarsi susitarta, kad reikia tokio straipsnio, kad jis turi būti Baudžiamajame kodekse ir viskas dabar yra tik formuluotės tikslinimas ir iškomunikavimas visuomenei“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji.
Paklausta, kas galėjo iššaukti tokias aktyvias visuomenės reakcijas, M.Danielė įvardijo ir kartų skirtumus.
„Jau apie dešimtmetį vyksta tas sutikimu grįstas pokytis teisinėje bazėje daugybėje šalių. Tai nėra jokia naujiena daugumai jaunosios kartos atstovų. Gali būti, kad buvo neįvertintas sovietinis palikimas. (...)
Iš tikrųjų tada buvo labai stiprus mokymas visuomenėje, kad moteris prisiima visą atsakomybę pasilikdama viena su vyru ar lipdama į jo automobilį. Tarsi ji prisiima atsakomybę apie tai, kas gali nutikti, nes, suprask, vyro poreikis tenkinti aistrą yra biologiškai normalus ir tik moteris gali įvertinti riziką su kuria susiduria arba ne“, – sakė parlamentarė.
Gali būti daugiau pokyčių
Nors veiksmų planas jau yra pristatytas, tačiau projekto pateikimas dar vėluoja dėl pokalbių su ekspertais. M.Danielė pasakojo, kad visuomenės reakcijų sulaukiama nuolat ir jau yra moterų, kurios pasiruošę šia tema kalbėti viešai, tačiau dar vyksta diskusijos su teisininkais.
„Teisininkai teikia savo pastebėjimus. Tie pastebėjimai ir pasiūlymai yra labai platūs ir netgi keliami klausimai, ar nereikia apskritai peržiūrėti visą seksualinės prievartos bazę, visus straipsnius, kuriuos mes turime.
Teisininkai norėtų daugiau, bet matydami dabartinę situaciją, kad šito vieno straipsnio pataisymas kelia tiek diskusijų, tai abejoju, ar pavyks išsamesnį paketą pateikti“, – aiškino Seimo narė.
„Jeigu matysime, kad pavyksta padaryti šiuos žingsnius, tai gali būti, kad ateityje imtumėmės ir išsamesnių peržiūrų“, – pridūrė ji.
M.Danielė sakė, kad projektas bus pateiktas artimiausiu metu. Ji teigė, kad tikslios datos pasakyti negalinti, tačiau ilgai laukti nereikės.
Svarbios dvi sąvokos
Vienas iš projekto siekinių yra Baudžiamojo kodekso 151 straipsnio pakeitimas. Seimo narė pasakojo, kad iki šiol daugeliu atvejų moteris būdavo laikoma kalta dėl seksualinio smurto, o dabar bandoma tai pakeisti.
„Anksčiau teisės aktuose ir visuomenėje buvo apibrėžiama, kad auka yra atsakinga pasipriešinti, priešintis fiziškai, kartoti, kad nesutinka ir t. t. Bylos, kurias turime Lietuvoje, būdavo pralaimimos todėl, kad neva auka nepakankamai priešinosi ir jos sutikimas nebuvo pakankamai aiškus ir pabrėžtas.
Dabar bandoma pereiti nuo šito prie to, kad žmogus, kuris imasi seksualinių veiksmų, yra atsakingas už tai, ar kitas žmogus sutinka ir kad tas sutikimas yra laisvos valios“, – kalbėjo M.Danielė.
Pagrindinės sąvokos, kurios turi atsispindėti projekte yra laisva valia ir aiškiai išreikštas sutikimas. Anot M.Danielės, laisva valia yra tuomet, kai žmogus sutinka santykiauti be įkalbinėjimų, manipuliacijų, šantažo, psichologinio smurto ar kitų prievartinių būdų. Tiesa, aiškiai išreikštą sutikimą reglamentuoti sunkiau.
„Daugiausiai diskusijų kelia aiškiai išreikštas sutikimas, nes kai kam užtenka ir pamerkimo akimi ar sijono ilgio sutikimui.
Mes turime sąvoką sutikimo, kai kalbame apie nepilnamečius ir ją turi visa Europa. Yra apibrėžta nuo kokio amžiaus nepilnamečio sutikimas gali būti duodamas, bet tikrai nėra teisės aktuose aprašyta, kokiu veiksmu, žodžiu ar akies mirktelėjimu nepilnametis tą sutikimą duoda.
Mes suprantame, kad tai aiškinasi teismas, jeigu yra keliama byla“, – aiškino Seimo narė.
