Savo kalbą partijos nariams pradėjęs TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad šiuo metu nėra svarbesnių įvykių negu tie, kurie vyksta Ukrainoje.
„Didele dalimi jie nuspalvina ir mūsų kasdienį gyvenimą. Ruošdamiesi 2020 metų rinkimams labai atsakingai dėliojome reformų programas, ką ketiname nuveikti. Bet, tiesą sakant, tokiems metams, kuriuos turėjome pastaruosius dvejus metus, negalėjo būti pasiruošęs niekas.
Nepaisant to, akivaizdu, kad Tėvynės Sąjunga, ir valdančioji koalicija, turėjome kažką viduje, kas leido be didelių pasirengimų, pasiruošimų, be supratimo, kas mūsų laukia, ateiti ir atlakyti tas audras, kurios mus pagavo.
Todėl tie dveji metai leidžia sakyti, ir lygiai pusė kadencijos laiko leidžia vertinti, kad mes atlaikėme. Ir iš to išeiname stipresni“, – savo kalbą pradėjo G.Landsbergis.
Užstrigę sušalusiame molyje
Tuo metu visai kitaip G.Landsbergis įvertino Vakarų valstybių poziciją karo niokojamos Ukrainos atžvilgiu. Užsienio reikalų ministrui užkliuvo tiek mažėjanti Vakarų parama ginkluote, tiek jų požiūris į sankcijas.
„Du mėnesius diskutavome apskritai, ar to paketo reikia. Galiausiai ne be Lietuvos spaudimo buvo nuspręsta, kad su tuo paketu verta judėti į priekį. Bet diskusija vyko ne apie tai, ką reikia sankcionuoti, bet ką iš to paketo išimti.
Galų gale buvo pasiūlyta tokio dydžio skylė sankcijų laive, kad kilo klausimas, ar tas sankcijų laivas iš viso gali plaukti“, – nurodė G.Landsbergis.
„Ar tikrai mums reikalingas paketas, kuris atneša šimtams oligarchų nuolaidas?“ – teiravosi jis.
Būtent todėl Lietuva, anot jo, blokavo devintojo sankcijų paketo priėmimą ir prašė daugiau diskusijų.
„Diskusijos buvo nepaprastai sunkios – Lietuva, tiesą sakant, tokioje situacijoje atsidūrusi dar nebuvo, kuomet reikėjo priimti sprendimą arba likti visiškai vieniems, arba ieškoti kompromisų.
Kompromisas buvo rastas ir jis leidžia Lietuvai tų sankcijų išimčių nevykdyti. Tokią teisę turi kiekviena kita valstybė“, – nurodė G.Landsbergis.
Mato Lietuvos laimėjimą
Kiek vėliau G.Landsbergis teigė, kad pasiektas kompromisas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių dėl išimčių sankcijoms netaikymo yra Lietuvos pergalė.
„Bent jau mes turime teisę priimti nacionalinį sprendimą ir tų išimčių netaikyti – oligarchams, kurie turi privačių įšaldytų lėšų Lietuvoje arba nuosavybės.
Mes turime teisę jiems prašant, tų pinigų neatšildyti. Be tos išimties mes būtume priversti nuimti visus apribojimus, kurie Lietuvoje yra įvesti tiems pinigams ir nuosavybei. Tai buvo dalykas, dėl kurio mes stabdėme (devintojo sankcijų paketo priėmimą – aut.past.).
Anot jo, Lietuva derybų metu sugebėjo užsitikrinti išimtį sankcijų išimčiai, todėl Lietuvos interesas buvo apgintas.
„Lieka klausimas, ar tai (išimtys sankcijoms – aut.past.) atitinka pačios Europos interesą, Ukrainos interesą. Mano vertinimu – ne“, – sakė ministras.
