Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai Širvintų vadovės šansus vertina dvejopai – viena vertus, likusios Lietuvos palaikymą užsitarnauti jai esą būtų itin sudėtinga, tačiau nuspėti galimą Ž.Pinskuvienės rinkėją – gana paprasta.
Tiesaus atsakymo dar nepateikia
Regionų partijos lyderis J.Pinskus pirmadienį užsiminė apie tai, jog svarsto 2024 m. prezidento rinkimuose kelti savo žmonos – Širvintų rajone mero rinkimus laimėjusios Ž.Pinskuvienės kandidatūrą.
„Bandysim, kaip partija mes vis tiek turėsim kelt kandidatus ir į prezidentus, ir į europarlamentą, ir Seimo rinkimus. Kaip ir žinoma, sekančiais metais bus trys rinkimai. Mes stengsimės dalyvauti visuose trijuose, nes mūsų žmonės jau dabar ateis dauguma patyrusių po šių rinkimų. Manau, bus rezultatai žymiai geresni.
Ir, aišku, išnaudosim Ž.Pinskuvienę, kiek ji pati leis. Čia ne partijos pirmininkas spręs, o suvažiavimas“, – pirmadienį ELTA surengtoje spaudos konferencijoje teigė J.Pinskus.
„Manau, kad aš tą kandidatūrą tikrai bandysiu kelti, kad ji išeitų į nacionalinę politiką daugiau, nes manau, kad jau dabar tikrai galim žymiai daugiau padaryti Lietuvos mastu“, – apie Ž.Pinskuvienės potencialą partijoje ir nacionalinėje politikoje kalbėjo J.Pinskus.
Pasak jo, Ž.Pinskuvienė šių rinkimų metu padėjo partijai įgauti žinomumo. J.Pinskus neslėpė, kad jos charizmą ir žinomumą partija išnaudoja ir dabar.
Tiesa, pati perrinkta Širvintų merė pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tokias savo vyro užuominas paaiškino kaip po rinkimų užplūdusią euforiją.
„Lietuvos regionų partijos pirmininkas J.Pinskus šiandien euforijoje – jis tikrai džiaugiasi mano sėkme, džiaugiasi visos partijos sėkme, nes Lietuvos regionų partija pirmą kartą dalyvavo savivaldos rinkimuose, jau turi išrinktą merą – mane, turime dar du merus antrame ture, 56 mandatai iš pusės Lietuvos savivaldybių, tai tikrai šiandien euforijoje.
Šiandien jam visos pačios gražiausios, visos geriausios, visos karalienės ir visos gali būti prezidentėmis. Tai priimkime tai kaip tokią šventinę dieną“, – vertino Ž.Pinskuvienė.
Visgi paklausta, ar svarstytų apie šalies vadovo postą, ji nuo tiesaus atsakymo išsisuko ir pabrėžė, kad ir toliau yra pasiryžusi dirbti Širvintų gyventojams.
„Aš atsakysiu viena – tikrai ne Lietuvos regionų partijos pirmininkas J.Pinskus sprendžia, ką partija kels į prezidentus po metų. Tai spręs partija ir suvažiavimas. Aš tik šiandien naktį tapau trečią kartą Širvintų rajono žmonių tiesiogiai išrinkta mere. Be galo tuo džiaugiuosi, be galo dėkoju savo žmonėms už pasitikėjimą, ir dar kartą noriu pakartoti, kad jų nenuvilsiu. <...>
Esu pasiruošusi toliau stipriai ir atkakliai dirbti“, – pabrėžė Ž.Pinskuvienė.
Antradienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Ž.Pinskuvienė pridūrė, kad šio pareiškimo J.Pinskus su ja nederino.
„Lietuvos regionų partija tikrai yra pasiruošusi dalyvauti visuose ateinančiuose rinkimuose. <...> Ką tik praėjo savivaldos rinkimai. J.Pinskus nei su Ž.Pinskuviene, nei su partija, nei su partijos suvažiavimu šio klausimo nederino. Ką jūs norite iš manęs išgirsti? Lietuva turi išsirinkusi puikų prezidentą G.Nausėdą“, – kalbėjo Širvintų merė.
„Ar aš atmetu galimybę dalyvauti? Aš atmetu galimybę dalyvauti“, – pabrėžė Ž.Pinskuvienė, pridūrusi, kad „labai gerai jaučiasi“ būdama Širvintų rajone.
Teigia, kad lygybės ženklo dėti negalima
Vertindama Širvintų vadovės perspektyvas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, jog prezidento rinkimai toli gražu nėra savivaldos ar net Seimo rinkimai.
Jos teigimu, nors Ž.Pinskuvienė ir sulaukia didžiulio Širvintų gyventojų palaikymo, vargu, ar tokį palaikymą pademonstruotų kitų miestų, ypač didmiesčių, rinkėjai.
„Galima kelti kandidatūrą į prezidentus, galima kelti kandidatūrą misijai į Marsą – visko galima prisigalvoti. Bet jei rimtai, reikia suprasti, jog prezidento rinkimai nėra mero rinkimai, jie nėra rinkimai Seimo vienmandatėje apygardoje.
Prezidento rinkimai turi kitokią logiką – kitaip tariant, prezidento rinkimus gali laimėti tas kandidatas, kuris patinka ne tam tikroms visuomenės grupėms – čia tu turi gauti didžiosios dalies rinkėjų paramą.
Aš kol kas į tai žiūriu, pavadinkime taip, pakankamai skeptiškai, nes mes anksčiau puikiai matydavome, kokie kandidatai vis dėlto turi didžiausią potencialą laimėti prezidento rinkimus. Bijau, kad Ž.Pinskuvienės situacija yra tokia, jog vargu, ar ji galėtų tikėtis didžiųjų miestų balsų, pavyzdžiui, Vilniaus. O čia rinkėjų koncentracija tikrai yra didelė.
Natūralu, kad tau neužtenka tiesiog pasirūpinti kelių nutiesimu, trinkelių ištiesimu ar gražia kalėdine eglute – čia yra kito lygio žaidimas ir apskritai kitokios to žaidimo taisyklės“, – portalui lrytas.lt aiškino R.Urbonaitė.
Pasak MRU politologės, šiuo atveju kardinaliai skiriasi ir šalies vadovo funkcijos, o Ž.Pinskuvienės kompetenciją ir žinias svarbiausiais valstybės klausimais kol kas įvertinti būtų itin sudėtinga.
„Viskas gerai – Ž.Pinskuvienė laimi mero rinkimus įspūdingais skaičiais, tos savivaldybės gyventojai išreiškia paramą, mes tos paramos nekvestionuojame.
Bet nepamirškime to, kad prezidento funkcijos yra ne trinkelių klojimas, ne vadybiniai ar ūkiniai reikalai, bet kas yra prezidentas? Tai yra užsienio politika, tai yra saugumo politika, tai yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Galų gale, tai yra teisminės valdžios formavimas ir daugelis kitų dalykų. Kol kas Ž.Pinskuvienė su užsienio politika neturi jokių asociacijų, mes kalbame apie radikalų krypties keitimą ir poreikį demonstruoti išmanymą to, apie ką Ž.Pinskuvienė kol kas apskritai nekalbėdavo.
Klausimas, kaip galėtų atrodyti netgi jos programa, nes sutikime, kad programa savivaldos rinkimams nėra programa prezidento rinkimams“, – pažymėjo R.Urbonaitė.
Dar vienas minusas, pašnekovės manymu – tai, jog Širvintų rajono vadovė priklauso konkrečiai partijai, o žmonės esą to nelabai mėgsta.
„Pasižiūrėkime, kaip šitai partijai apskritai sekėsi rinkimuose. Kaip suprantu, Regionų partijos puslapis atrodo gana blankokai – atrodo, kad ir pats puslapis skirtas Pinskuvienei, nes be jos ten daugiau nieko nėra.
Matydamas tai, kokiose srityse kandidatai į prezidentus turėtų būti pasikaustę, kokias žinias ir kompetencijas turėtų demonstruoti idealiuoju atveju, supranti, kad vargu ar mes čia turime kažką tikrai labai ypatingo, ar tikrai tas potencialas gali būti matuojamas pagal potencialą Širvintų savivaldybėje.
Negalima dėti lygybės ženklo tarp savivaldos rinkimų ir prezidento rinkimų, tarp potencialo Širvintų savivaldybėje ir visoje Lietuvoje“, – vertino R.Urbonaitė.
Apskritai kalbėdama apie būsimus prezidento rinkimus politologė atkreipė dėmesį, jog dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda visuomenėje vertinamas itin gerai, todėl jo šansai būti perrinktam išlieka dideli. Anot R.Urbonaitės, G.Nausėda turi pliusą dar ir dėl to, kad vis dar yra nepartinis.
„Matome, kad ir galimų konkurentų kol kas jam nėra labai labai daug. Mes paprastai turime nepartinius, visoje Lietuvoje gerai žinomus, gerą reputaciją turinčius kandidatus, kurie tą potencialą vėliau ir pademonstruoja. Ž.Pinskuvienė turi potencialą Širvintose, bet kitur jis dar yra nepatikrintas.
Taip pat ji turi reputaciją, kuri nėra visiškai be klaustukų. Yra ir partinis šleifas, juo labiau, kad ji dar partijas yra ir keitusi“, – pastebėjo ekspertė.
Taikytų į G.Nausėdos elektoratą?
Politologas Virgis Valentinavičius savo ruožtu pajuokavo, kad Ž.Pinskuvienė yra „tokia pat graži“, kaip ir G.Nausėda, todėl jos šansus reikėtų vertinti rimtai. Visgi, pasak jo, čia reikėtų kelti klausimą ir dėl platesnio palaikymo.
„Skirtingai nuo Ž.Pinskuvienės, jos partija pasirodė labai kukliai. Ž.Pinskuvienė atstovauja politinei jėgai, kuri yra stipri tik Širvintose, o Širvintos toli gražu nėra visa Lietuva.
Kalbant apie konkurenciją nacionalinėje scenoje – o prezidento rinkimai yra būtent tokia konkurencija – jeigu jos neparemtų stipresnės bendranacionalinės pajėgos, jos šansai liktų kuklūs“, – portalui lrytas.lt sakė V.Valentinavičius.
Politologo manymu, jei Ž.Pinskuvienė visgi nuspręstų kandidatuoti į šalies vadovo kėdę, ji taikytų į tą pačią auditoriją, į kurią taiko ir dabartinis prezidentas G.Nausėda.
„Ji konkuruotų tame pačiame populistiniame rinkimų meniu, kuriame ir taip jau yra daug kandidatų – pats prezidentas, dabar pastaruoju metu girdėjome linksniuojamą advokatą I.Vėgėlę, ir Ž.Pinskuvienė pretenduotų į tuos pačius balsus, kaip ir tie du.
Tai tas pats žanras – pataikavimas žmonėms, manipuliavimas, kai nėra svarbus rimtas prezidento pareigų atlikimas“, – komentavo V.Valentinavičius.
Paklaustas, kaip vertina Širvintų vadovės kompetencijas valstybinės reikšmės klausimais, jis svarstė, jog reikalavimus prezidentui dažniausiai kelia ne ekspertai, o patys rinkėjai, kurie savo mėgstamiems politikams linkę daug ką ir atleisti.
„Rinkėjui prezidento kvalifikacija skirti teisėjus, kaip taisyklė, labai mažai rūpi. Jie labiau užsikabina už absoliučiai tuščio ir nekonstitucinio pažado „gerovės valstybė“. Dabartinis prezidentas per rinkimų kampaniją pažadėjo rojų žemėje, nepaisant to, kad konstituciškai už visus ekonominius ir socialinius sprendimus atsako Vyriausybė. Ir žmonėms to užtenka.
Ž.Pinskuvienė šiuo požiūriu visiškai nesiskiria nuo G.Nausėdos – galbūt pradžioje tai buvo sėkmingi rajono gerbūvio projektai, bet dabar tai yra tipiška savivaldybė, kurioje įsitvirtino viena asmenybė.
Mes tokių turime daug Lietuvoje, o per paskutinius rinkimus matome, kad jų dar labiau padaugėjo. Mažame rajone pakanka parodyti kažkiek nuoširdaus ar apsimestinio rūpesčio žmonėmis, pataisyti vieną kitą gatvę, ir jau žmonės yra tavo pusėje.
Tuo labiau, kad rajono valdžia dalija darbo vietas, privilegijas, ir labai greitai bent kiek stipresnė politinė valdžia nedidelėje savivaldybėje gali tikrąja ta žodžio prasme užvaldyti žmones ir jų likimus.
Žmonės pasidaro labai priklausomi nuo valdžios malonių ir atitinkamai jiems sunku balsuoti prieš“, – dėstė V.Valentinavičius.
Visgi politologas taip pat pripažino, jog G.Nausėdą kitiems panašiems konkurentams išstumti gali būti itin sudėtinga.
