Tačiau šis pareiškimas užkliuvo ne tik politikams opozicijoje, bet ir karybos ekspertams – pastebima, kad viešas spaudimas, Lietuvai dar neparengus reikiamos infrastruktūros, yra destruktyvus ir nelogiškas, o jokios alternatyvos Europoje vokiečių kariams iš tiesų nėra.
Kalbos apie naujus gynybos partnerius
Praėjusią savaitę Vilniuje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B.Pistoriusas, paklaustas apie vokiečių planus Lietuvoje dislokuoti brigadą, aiškaus atsakymo nepateikė – anot jo, svarbu ne tai, ką Vokietija planuoja, o ką NATO laiko reikalinga.
„Kas, iš karinės pusės, yra būtina? Kas yra reikalinga? Ar turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą? Galbūt, kalbant apie viso rytinio flango apsaugą, reikia lankstesnių struktūrų? NATO dar nepriėmė sprendimo dėl to“, – kalbėjo B.Pistoriusas.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G.Landsbergis teigė, kad Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl brigados nėra pakeistas, o pati brigada, dislokuota Lietuvoje, yra gyvybinis šalies interesas, apie kurį nuolat garsiai ir vieningai turi kalbėti visos šalies institucijos.
„Reikia pasakyti, kad tai yra bendras valstybės interesas, jį reikia įgarsinti. Jeigu mūsų partneriai, išgirdę tokią Lietuvos poziciją, pasakytų, kad „atleiskite, mes nepaskaičiavome savo pajėgumų, gal mes negalime, gal niekada negalėsime“, tada turime ieškoti tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada, ir čia užtikrinti mūsų saugumą“, – sakė G.Landsbergis.
„Jeigu yra kalba ir aiškus partnerių pažadas, kad Lietuvos teritorija atakos atveju būtų ginama nuo pirmos sekundės, nuo pirmo centimetro, tada dešimt dienų neveikia. Po dešimties dienų mums reikėtų atsikovoti teritorijas. Per dešimt dienų įvyksta Buča“, – argumentavo ministras.
D.Antanaitis: alternatyvos Europoje nėra
Karybos ekspertas Darius Antanaitis pabrėžė, kad tokių pajėgumų, kurie galėtų būti alternatyva Vokietijai, Europoje nėra.
„Vokietija yra pati galingiausia ekonomika Europoje, turinti didžiausią pramonę ir didžiausią potencialą. Todėl sąjungininkais turėti didžiausią karinę galią – JAV, ir didžiausia ekonominę galią – Vokietiją, yra pats racionaliausias, logiškas sprendimas.
Kad kažkokia kita valstybė galėtų išskirti iš savo kariuomenės brigadą tik mūsų poreikiams patenkinti, tai Europoje tokių pajėgumų nėra.
Vietoje to, kad kaltinume kitą valstybę, jog ji nesirūpina mūsų saugumu, žymiai svarbiau investuoti į mūsų saugumą ir su dėkingumu priimti tai, ką gali pasiūlyti Vokietija“, – portalui lrytas.lt kalbėjo D.Antanaitis.
Karybos eksperto teigimu, nėra ir jokios logikos pasirodžiusiuose svarstymuose, neva Vokietiją galėtų pakeisti Lenkijos kariai.
„Gyvename viename regione su Lenkija – nesame atskirai Lietuva, atskirai Lenkija ir atskirai Estija, todėl privalome kalbėti NATO kontekste, o ne kaip vienas karys lauke. O NATO kontekste tai, kad Lenkija kažkokiu būdu pažadės ar įsipareigos, kad mus sustiprins, jėgų paskirstymo visiškai nekeičia – esame lygiai tas pats regionas.
Mums reikia, kad į mūsų regioną būtų dislokuoti arba ateitų į pagalbą kariuomenės daliniai iš kito regiono – tik taip galime pakeisti jėgų pusiausvyrą.
Kitu atveju mes tik perdedame daiktą iš vienos kišenės į kitą ir galvojame, kad pas mus jau du daiktai“, – pabrėžė jis.
D.Šakalienė: „G.Landsbergio spaudimas nėra logiškas“
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad Vokietijos ministro pozicija apie brigados poreikį Baltijos šalims buvo interpretuota klaidingai.
„Buvo kalbama apie tai, kad NATO operaciniai gynybos planai yra atnaujinami, todėl tikslus karinis sprendimas turi būti sudėliotas taip, kad dvišaliai susitarimai ir lūkesčiai nesusikirstų su bendrais, naujais NATO gynybos planais“, – portalui lrytas.lt sakė D.Šakalienė.
Politikė teigė susitikimuose su Vokietijos atstovais girdinti nuostabą dėl tokios intensyvios lietuvių reakcijos į B.Pistoriuso žodžius, tačiau tuo pačiu – ir patikinimus, kad pažeidžiamiausių valstybių pozicija bus pagrindas formuojant naują NATO saugumo politiką.
Tačiau kiek konkrečiai vokiečių karių nuolat bus Lietuvoje, anot D.Šakalienės, didele dalimi priklausys nuo Lietuvos pasirengimo juos priimti.
Tuo metu užsienio reikalų ministro G.Landsbergio ultimatyvus, reikalaujantis tonas, kvestionuojantis vokiečių įsipareigojimą, anot socialdemokratės, yra destruktyvus ir nepadeda šiam Lietuvos interesui.
„(Vokietijos – aut.past.) ministro reakcija buvo tokia, kad toks konservatorių lyderio spaudimas dvišaliame kontekste, jog vokiečiai tuoj pat pasakytų tam tikrus atsakymus ar sprendinius, nėra logiškas, nes Lietuva iki šiol su savo infrastruktūriniais projektais visada vėluodavo.
Ir dabartinis infrastruktūros įrengimas, kuris mums ypatingai svarbus, nevyksta greitai. Tad, jeigu norime, kad vokiečiai pas mus atvyktų, turime turėti, kur juos priimti“, – pastebėjo Seimo narė.
Anot jos, Vokietijos politikams, aplankiusiems jau Lietuvoje tarnaujančius savo karius, padarė „įspūdį“ po šešis karius apgyvendinti dviviečiai kambariai.
„Nesugebėjome susitvarkyti, kad jų apgyvendinimas būtų bent kiek orus, bet vokiečiai vis tiek mūsų nemetė, net ir kepdami karštyje be kondicionavimo sistemų. Jie savo įsipareigojimų laikosi“, – pabrėžė ji.
D.Šakalienė pripažįsta, kad vokiečiams reikia laiko atstatyti savo karinius resursus, tačiau tokios griežtos G.Landsbergio pozicijos apie naujus sąjungininkus ji teigė niekaip negalinti paaiškinti.
„Vokietijoje svarstoma, ar su šeimomis, ar be šeimų kariai turėtų atvykti, kaip laike galima išdėlioti tam tikrus skaičius. (...) Tai akibrokštas, kai staiga pasakoma, kad gal ieškome kitų (partnerių – aut.past.). Tada konservatorių influenceriai paleidžia į viešą erdvę, kad čia lenkai galėtų būti.
Ar kokia nors kita valstybė pasiūlė brigadą? Ar lenkai tikrai norėtų mums duoti brigadą, matydami, kaip konservatoriai bendrauja su vokiečiais? Kas norėtų atsidurti tokioje situacijoje, kad Lietuvos Vyriausybės atstovai draskytų jiems akis?“ – klausė politikė.
L.Kasčiūnas: vokiečių brigados Lietuvoje reikia bet kokia kaina
NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas portalui lrytas.lt teigė taip pat iš B.Pistoriuso neišgirdęs, kad Vokietijoje abejojama brigados poreikiu.
Paklaustas, ar tuomet užsienio reikalų ministras G.Landsbergis išgirdo vokiečių abejonę, kad viešai prabilo apie naujus partnerius, L.Kasčiūnas teigė, kad G.Landsbergis tokiu būdu bandė išsakyti, jog Lietuvoje dislokuota brigada yra šalies gyvybinis interesas.
„Žinau tikrai nemažas G.Landsbergio pastangas, dedamas visais įmanomais diplomatiniais frontais, kad priešakinė gynyba Lietuvoje taptų realybe. Jis jaučia ir supranta, koks tai yra gyvybinis mūsų interesas.
Taip ir aiškinčiau tokį stiprų jo pasakymą, kad mums bet kokia kaina reikia tų pajėgų čia. Tik tiek perskaitau iš to. Tai yra žmogaus, jaučiančio gyvybinį Lietuvos gynybos interesą, mūsų diplomatijos šefo, balsas, signalas, kad tai mūsų gyvybinis interesas“, – argumentavo konservatorius.
Nors ir pasigirdo tokių balsų, L.Kasčiūnas teigė nematantis Lenkijos kaip galimos alternatyvos Vokietijai.
Anot L.Kasčiūno, tarp Lietuvos tikslo turėti brigadą Lietuvoje ir dabartinės situacijos Vokietijoje yra daug tarpinių stotelių, kuriomis Lietuvai reikia judėti į priekį.
„Viena iš artimiausių tarpinių stotelių – judėti prie išankstinio Vokietijos brigados ginklų dislokavimo Lietuvoje. Turime daryti viską, kad kuo greičiau įsirengtume tam reikalingą infrastruktūrą – garažus, sandėlius. (...) Tai būtų didžiulis pasiekimas, nes net tada, kai didžioji dalis karių būtų ne Lietuvoje, jie labai greitai galėtų atvykti – nereikėtų nei šešių, nei keturių dienų“, – pastebėjo jis.
Vokietijos gynybos ministras B.Pistorius teigė, kad sprendimas dėl vokiečių brigados turėtų būti priimtas liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Paklaustas, ar galėtų susiklostyti tokia situacija, kad NATO viršūnių susitikime būtų sutarta, kad dislokuoti vokiečių brigados Lietuvoje nereikia, L.Kasčiūnas teigė, kad tai būtų didelė Vakarų klaida.
„Jeigu Vakarai, NATO, kaip organizacija, mano, kad Rusija yra įstrigusi Ukrainoje, ir kariaudama negali atkūrinėti savo pajėgų, ir kad ji jau parklupdyta ant kelių, kad nebereikia galvoti apie priešakinę gynybą – tai bus didelė klaida“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
Tiesa, Seimo narys pripažįsta, kad infrastruktūra galėtų būti ruošiama greičiau, tariamasi, kokių teisinių sprendimų reikia, kad greičiau būtų pereinama nuo projektavimo procesų prie realių darbų.
