Antradienį turėjo paaiškėti, kas taps naujuoju LRT vadovu, tačiau nei vienam kandidatui nesurinkus reikiamų septynių LRT tarybos narių balsų, skelbiamas naujas konkursas birželį.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai pastebi, kad dabartinė tvarka ne tik kelia daug klausimų, bet ir atveria kelią „pokiliminėms“ deryboms.
Balsų neužteko
Antradienį vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose dalyvavo šeši kandidatai, tačiau viešai apie savo kandidatūras buvo paskelbę tik komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomasis direktorius Aistis Zabarauskas bei Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Mantas Martišius.
Žiniasklaidoje pranešta, kad konkurse taip pat dalyvavo „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė bei „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas.
Dar kartą vadovauti LRT siekė ir dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Portalo lrytas.lt šaltinių žiniomis, M.Garbačiauskaitė-Budrienė ir A.Zabarauskas surinko po šešis LRT tarybos narių balsus, tačiau reikėjo, kad už naująjį generalinį direktorių balsuotų bet septyni iš 12 tarybos narių.
Po keturis tarybos narius skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
S.Malinauskas: „Visiškai nežinome, kas vyko už uždarų durų“
Žurnalistas Skirmantas Malinauskas įsitikinęs, kad nei vienoje privačioje įmonėje ar komerciniame kanale nebūtų įmanoma tokia situacija, kokia dabar susiklostė nacionaliniam transliuotojui.
Pusė LRT tarybos narių parodė savo nepasitikėjimą dabartine vadove M.Garbačiauskaite-Budriene, tačiau neišrinko ir naujo vadovo. Klausimas atidėtas iki birželio.
Tačiau birželį – tik dokumentų pateikimas, vertinimas, tad tik vasaros pabaigoje įvyks patys rinkimai, o ir tada nėra jokių garantijų, kad tokia pati situacija nepasikartos. Tuo metu dabartinė LRT vadovė, kurios įgaliojimai turėtų nutrūkti balandį, toliau laikinai vadovaus LRT, priims sprendimus.
„Tai akivaizdus atsakomybės, chaoso įnešimo klausimas, o kaip iš to reikės išeiti – niekas nežino. Dabartiniai kandidatai nesurinko septynių balsų, tai kas turėtų pasikeisti jiems dalyvaujant antrą kartą, kad kažkas iš jų tuos septynis balsus surinktų? Kažkas keis savo nuomonę, vyks pokilminės kovos, derybos. Tai tikrai jokio solidumo neprideda“, – portalui lrytas.lt komentavo S.Malinauskas.
S.Malinauskas pastebėjo, kad LRT biudžeto augimas, didėjant surenkamiems mokesčiams, yra milžiniškas – šiuo metu siekia 63 mln. eurų, kai dar 2020 metais buvo apie 40 mln. eurų.
„Lyginant su komercinėmis televizijomis, visuomeninis transliuotojas yra didžiausia žiniasklaidos priemonė – LNK ir TV3 kartu sudėjus tokio biudžeto neturi. Tad tokio lygio vadovas turėtų būti renkamas platesniu balsavimu, o ne kaip politinio kompromiso figūra, kada aštuonis iš 12 tarybos narių deleguoja Seimas ir prezidentas.
Visiškai nežinome, kas vyko už uždarų durų, nežinome, kuo komisiją sužavėjo A.Zabarauskas, kuris buvo prezidento patarėjas, kokia yra jo vizija. Nežinome, kodėl M.Garbačiauskaitė-Budrienė neįtiko, koks buvo tas motyvas?“ – įvardijo žurnalistas.
Anot S.Malinausko, vienus dalykus LRT įstatymas numato, bet kitaip procesai vyksta realybėje, pastebimos tam tikros įstatymo spragos.
Pavyzdžiui, numatyta, kad į LRT vadovo postą kandidatuojantys asmenys gali būti neviešinami. S.Malinauskas pripažįsta, kad galimai dalis kandidatų, ateinančių iš kitų televizijų, nenorėtų, kad apie jų kandidatavimą sužinotų jų įmonių akcininkai, tačiau vis tiek informacija apie visus kandidatus netrukus paaiškėja.
Kas vyks toliau?
Žurnalisto manymu, naujai paskelbtame LRT vadovo konkurse dalyvaus tiek pat arba dar mažiau kandidatų – motyvacijos kandidatuoti naujiems žmonėms nedaug, matant, kiek balsų surinko dabartiniai konkurentai, be to, akivaizdu, kad kandidato vardą ir pavardę vis tiek išviešins.
„Jeigu balsai pasidalintų lygiai taip pat, kaip dabar, tokiu atveju turėtume paradoksą, kai gali tęsti tokią situaciją be galo, žaisti, ir niekas atsakomybės neprisiima.
O tai, kas dabar vyks, yra visiškai akivaizdu. Man pačiam teko dirbti Vyriausybėje, puikiai žinau, kaip politikai stengiasi ir nori daryti įtaką LRT, kad ji būtų kažkam palanki, arba iš LRT padaryti oficiozą, kad ten nebūtų jokios kritikos politikams, kad vadovai bijotų tai daryti.
Jie dabar visais įmanomais būdais stengsis tuos žaidimus žaisti – bus daromas vienoks ar kitoks spaudimas tarybos nariams, bus susitikinėjama, kalbamasi, ką būtų geriau paremti, ko neremti. Bus kalbamasi ir su kandidatais, nes jie abu dabar pakabinti labai keistoje situacijoje“, – pabrėžė S.Malinauskas.
Jis įsitikinęs, kad dabartinė LRT vadovo rinkimų tvarka yra ydinga, o vienintelis būdas tai spręsti – užtikrinant didesnį atvirumą.
„Futbolo federacijos prezidentą renka 100 žmonių, tai kodėl LRT vadovą renkame iš 12 kažkokių rinktinių asmenų, kurie slaptu balsavimu, mums visiškai nežinant argumentų, kažką nutaria?
Balsavimas turi būti slaptas, bet turi būti ne 12, o 120 renkančių, iš skirtingų visuomeninių, žurnalistų organizacijų. Ne tik Žurnalistų sąjunga – yra įvairios organizacijos, kurios vienija ir televizijas, ir leidinius, ir internetinę žiniasklaidą.
Balsuoti galėtų visi, ir tokiu būdu situacija išsispręstų žymiai paprasčiau“, – svarstė jis.
I.Kalpokas: interesų konflikto regimybės nebuvo išvengta
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas pripažino, kad susidarė paradoksali situacija, ir ne tik dėl lyginio narių skaičiaus, kuris situaciją dar labiau komplikavo.
„Reikia pripažinti ir tai, kad generalinio direktoriaus rinkimų kampanija buvo peržengusi tik LRT tarybos ribas. Matėme pačių įvairiausių dalykų, traukiamų į viešumą, ypač apie dabar pareigas einančią generalinę direktorę“, – portalui lrytas.lt sakė I.Kalpokas.
Pavojinga politologas vadina ir situaciją, kai daugumą LRT tarybos narių skiria Seimas ir prezidentas. Anot jo, šio konkurso metu nebuvo išvengta interesų konflikto regimybės, kai vienas iš dviejų daugiausiai balsų surinkusių kandidatų į LRT vadovus buvo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, o dalis narių į tarybą paskirti būtent prezidento.
„Viena vertus, nacionalinis transliuotojas turėtų būti nepolitizuotas, kita vertus, didžiąją tarybos narių dalį skiria Seimas ir prezidentas. Dalis tarybos narių yra skirti buvusios prezidentės, dalis skirti jau prezidento G.Nausėdos, ir, sprendžiant iš to, kad niekas iš balsavusių nenusišalino, tai interesų konflikto regimybės nebuvo išvengta“, – pastebėjo ekspertas.
I.Kalpokas svarstė, kad prerogatyvą skirti LRT tarybos narius būtų galima perimti iš politikų ir perduoti profesinėms žurnalistų organizacijoms.
„Konkursas būtų daug skaidresnis, jei būtų galima matyti, kas kandidatuoja, nepasitenkinti tik nutekintais duomenimis, ir jeigu matytume, kas už ką balsavo. Nes dabar susidaro tokios pavojingos prielaidos, kai galimai turime suinteresuotus asmenis, bet negalime matyti, ar jie balsavo už tuos kandidatus, kurie yra galimai susiję, ar ne“, – įvardijo jis.
A.Lašas: slaptumas atrodo keistai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas teigė, kad neišrinkę naujojo LRT vadovo ir paskelbę naują konkursą LRT tarybos nariai veikė pagal įstatymo raidę, tačiau pripažino, kad dabartinė tvarka programuoja patinę situaciją, kuri, tikėtina, pasikartos ir dar kartą.
„12 tarybos narių reguliavimas atrodo keistai, nes visur, kur yra tokio tipo valdymo organai, yra nelyginis skaičius narių, kad nesusidarytų tokia patinė situacija, kuri dabar ir susidarė“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Lašas.
Anot jo, paskelbus naują konkursą, tikėtina, tie patys kandidatai ir vėl pateiks paraiškas.
„Klausimas, kas pasikeitė ir kodėl manoma, kad ateis kokie nors nauji kandidatai, kurie staiga lems esminį pokytį skaičiavimuose“, – kalbėjo A.Lašas.
Politologas įsitikinęs, kad tokia užprogramuota trintis niekur neveda, o šios problemos nesunku atsikratyti, taryboje numačius nelyginį narių skaičių. Be to, A.Lašas taip pat teigė manantis, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarkai reikėtų ir daugiau pokyčių, pavyzdžiui – atviro kandidatų, jų programų pristatymo.
„Šiuo atveju slaptumas atrodo labai keistai. Kandidatai pateikė savo kandidatūras, ir kuo čia reikėtų stebėtis? Kad žmonės nori užimti konkretų postą? Tiek jų pačių, tiek jų programos, vizijos pristatymas galėtų vykti tame pačiame LRT tarybos posėdyje, kuris būtų transliuojamas. Tarybos nariai apie kandidatus taip pat diskutuotų viešai“, – svarstė A.Lašas.
„Šiaip ar taip visi sužino, kas dalyvavo, kas ir kiek balsų gavo. Tad didelės paslapties nėra, kokio nors spaudimo viešumas nesudarytų. Toks skaidrumas iki balsavimo stadijos ne tik apmalšintų aistras, bet ir suteiktų daugiau aiškumo“, – pridūrė jis.
Tuo metu siūlymams, kad ir LRT tarybos narių balsavimas turėtų būti viešas, politologas nepritaria, nes tai galėtų veikti kaip spaudimo priemonė.
