Praėjusią savaitę projektą vetavęs šalies vadovas siūlė parlamentarams suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams, tačiau parlamentarai laikosi kitos pozicijos. Galutinis balsavimas dėl prezidento veto numatytas ketvirtadienį.
Ragino ribojimus sulyginti
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, aiškindamas šalies vadovo veto motyvus, pabrėžė poreikį remtis Rusijos ir Baltarusijos režimų sulyginimo principu ir užsienio bei vidaus politikos nuoseklumu.
„Atliepiant tam tikras diskusijas viešojoje erdvėje, norėtųsi užbėgti už akių ir patikinti, kad prezidento teikiami siūlymai niekaip nepaveiks Baltarusijos ir Rusijos demokratinės opozicijos veiklos Lietuvoje, jos statuso, galimybių prie jos prisijungti iš Baltarusijos ar Rusijos šiuo metu.
Tai yra, gauti vizą, su ta viza gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gauti e.rezidento statusą, įsigyti nekilnojamąjį turtą, ir kitus dalykus, jeigu tai atitinka įstatyme jau dabar numatytas sąlygas – jeigu tarpininkauja užsienio reikalų ministerija ir tam yra humanitariniai pagrindai“, – Seimo posėdžio metu nurodė K.Budrys.
Posėdžio metu Seimo Mišrios grupės narė Rita Tamašunienė prezidento patarėjo teiravosi, kokiomis priemonėmis galima užtikrinti, kad įstatyme numatyti ribojimai nepaveiks Lietuvoje jau gyvenančių baltarusių.
K.Budrys patikino, kad režimų persekiojami tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai gavo prieglobstį Lietuvoje ir prieš karą, gautų ir įsigaliojus siūlomiems ribojimams.
Tuo metu konservatorius Valdas Rakutis pastebėjo, kad pirminio įstatymo varianto, kuriuo ribojimai Baltarusijos ir Rusijos piliečiams buvo vienodi, poveikis aplinkai parodė, kad pagrindiniais taikiniais tapo ne A.Lukašenkos režimas, bet į Lietuvą atvažiavę ir čia gyvenantys baltarusiai.
Tad V.Rakutis teiravosi, ar Seimo priimtas prezidento veto neduotų priešingo rezultato negu tikimasi priimti įstatymu.
Savo ruožtu prezidento patarėjas pateikė teisininkų išvadą, kuria teigiama, kad į Lietuvą humanitariniais pagrindinais patekusiems baltarusiams įstatymas tiesioginio poveikio neturės.
Tačiau diskusija posėdžio metu neišsiplėtė – Seimo nariai bendru sutarimu nutarė, kad įstatymo projektas, kartu su šalies vadovo siūlymais suvienodinti ribojamąsias priemones rusams ir baltarusiams, grįš į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, o ketvirtadienį vėl bus svarstomas Seimo salėje.
Dar prieš svarstant klausimą Seimo posėdžių salėje, valdančiųjų frakcijų atstovai pranešė sutarę prezidento veto atmesti. Plačiau apie jų išsakytus argumentus skaitykite čia.
Dėl ko nesutariama?
Prezidentas Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vetavo praėjusios savaitės penktadienį.
„Seimo priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos 7 skirtingos ribojamosios priemonės, kurių 4 būtų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o 3 – tik Rusijos piliečiams.
Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis. Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
