Šiuo pareiškimu, anot politologų, konservatorių partija galimai siekia kelių tikslų. Tiesa, ar iš tiesų valdantieji ryžtųsi pirmalaikiams Seimo rinkimams arba naujos Vyriausybės formavimui, ekspertų nuomonės išsiskyrė.
Spręs Vyriausybės likimą
Penktadienio rytą G.Landsbergis pranešė, kad dėl kilusio kanceliarinių išmokų įsisavinimo skandalo rinksis partijos prezidiumas, kuriame bus sprendžiama ir dėl Vyriausybės pasitraukimo bei išankstinių Seimo rinkimų.
„Aš nemanau, kad yra koks nors kitas būdas kaip išspręsti šitą problemą be visiško politinės sistemos perkrovimo“, – sakė G.Landsbergis.
Kalbėdamas apie kanceliarinių lėšų įsisavinimo skandalo epicentre atsidūrusius dešiniųjų ministrus – Jurgitą Šiugždinienę, Simoną Kairį ir Gintarę Skaistę – G.Landsbergis pažymėjo apskritai abejojantis, ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą politinė Lietuvos sistema šiuo metu gali atlaikyti.
Kokių tikslų siekiama?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Rima Urbonaitė teigė konservatorių lyderio ėjimą vertinanti blogai, mat pirmalaikiai rinkimai visiškai nesprendžia problemos. Anot R.Urbonaitės, toks G.Landsbergio ėjimas „va banque“, pereinantis į grasinimą, gero įspūdžio nepalieka.
„Tai yra kiek manipuliatyvu. Kodėl apskritai kalbama apie pirmalaikius rinkimus, kurie mokesčių mokėtojams kainuos labai, labai brangiai? Ir nekalbame apie tam tikrą sprendimų priėmimą – šiek tiek antnaujinant Vyriausybę, iš tikrųjų nuraminant.
Nors G.Landsbergis sako, kad tokia „sakralinė auka“ yra blogas sprendimas, nes kalti visi, bet palaukite – kokia yra šio sprendimo, kurį siūlo G.Landsbergis, kaina? Kaina yra didžiulė, o naudos – jokios.
Už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus G.Landsbergis siūlo padaryti dar vieną cirką. Man tai nepadaro įspūdžio“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo R.Urbonaitė.
Anot politologės, G.Landsbergio argumentai, kodėl reikėtų pirmalaikių rinkimų, visiškai neįtikina.
„Iš G.Landsbergio neišgirdau pagrindinio dalyko – kad jis norėtų susėsti su visų partijų lyderiais ir rasti sprendimą, kaip pakeisti šią ydingą sistemą.
Neišgirdome iš nieko „atsiprašome“. Tai tikrai yra atsiprašymo vertas dalykas. O dabar moralizuoti, kad mes iškėlėme per aukštą skaidrumo standartą… Kurioje vietoje yra per aukštas standartas? Laikytis Lietuvos įstatymų? Teisės aktų?
Kai pateikinėji ataskaitas, kurios nieko bendro neturi su tuo, ko reikalauja įstatymai? Manau, kad taip nėra“, – įvertino R.Urbonaitė.
Politikos ekspertė svarstė, kad tokiais draminiais elementais G.Landsbergis siekia, kad visi „susigriebtų“ ir prašytų valdančiųjų neišeiti, nešaukti pirmalaikių rinkimų, nes papildoma, dar ir politinė krizė Lietuvai šiuo metu nereikalinga.
R.Urbonaitė taip pat neatmetė, kad konservatoriai galimai skaičiuoja, jog pirmalaikiai Seimo rinkimai jiems galėtų būti parankesni nei rinkimai 2024 metais.
Tiesa, R.Urbonaitė nesiėmė prognozuoti, ar konservatorių prezidiumas vis dėlto pasiryš tokiam sprendimui ir skelbs pirmalaikius rinkimus, tačiau svarstė, kad jeigu jie nebūtų paskelbti, G.Landsbergis atrodytų keistai.
„Kaip atrodytų pats G.Landsbergis po tokių pareiškimų, kai prezidiumas pasakytų „ne“? G.Landsbergis pats pasakė, kad „jeigu mano žodis dar kažką reiškia“. Sunku prognozuoti veiksmus, kur logikos ir racionalumo yra mažai likę“, – kalbėjo ji.
Deja vu jausmas
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas teigė skeptiškai vertinantis G.Landsbergio pareiškimą apie visos Vyriausybės pasitraukimą.
Politikos ekspertas G.Landsbergio pareiškimą vertina kaip žinutę, kad dabar partija situaciją jau vertina rimtai. Galimai bandoma pasakyti, kad iš pradžių tas ilgas J.Šiugždinienės gynimas nebuvo adekvatus, tačiau dabar jau daromi „dramatiški pareiškimai visu rimtumu“.
„Bet kad jie tikrai žengtų šį žingsnį, turėtų tame matyti kažkokių dividendų. O kol kas vienintelis nuspėjamas tokio žingsnio rezultatas – buvimo valdžioje susitrumpinimas daugiau nei metams“, – svarstė I.Kalpokas.
Politologas pripažino jaučiantis savotišką „deja vu“, mat panašią situaciją jau matėme baltarusiškų kalio trąšų skandalo fone. Tąkart atsistatydinimo pareiškimus padėjo G.Landsbergis ir Marius Skuodis, tačiau premjerė sprendė, ar neturėtų pasitraukti visa Vyriausybė.
Dabar, anot I.Kalpoko, taip pat matomi panikos, neapsisprendimo, ką daryti ir judėti pirmyn, ženklai.
„Dabar yra bandymas sutelkti dėmesį į tai, kad yra reaguojama, žiūrima, kaip toliau judėti į priekį, o ne į pačią esmę, kodėl iškilo šios problemos“, – pabrėžė I.Kalpokas.
Primename, kad prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J.Šiugždiniene, ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas. Kauno miesto savivaldybės taryboje taip pat dirbę ministrai G.Skaistė ir S.Kairys pripažįsta taip pat negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
