Siūlė platinti kokainą
„Aš naudojausi kitais žmonėmis – manipuliavau, vogdavau, sukčiavau lošdamas pokerį. Už kvaišalus pardaviau draugus“, – prisipažino buvęs narkotikų platintojas Slava.
Praeityje ir pats heroiną vartojęs klaipėdietis, kai pastarąjį kartą išėjo iš kalėjimo, nutarė pakeisti gyvenimą ir atsiprašyti visų, kuriems buvo pakenkęs. Tokių žmonių suskaičiavo daug.
Pirmąją „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį „Dingusio paauglio mirtis sukrėtė, bet pražūtingi vakarėliai tęsiasi“ skaitykite čia.
Jų yra ne tik Lietuvoje, nes nusikalstama veika Slava užsiėmė ir Ispanijoje, kur buvo sučiuptas ir patupdytas už grotų.
Užsienio šalies griežtojo režimo kalėjime jis sutiko narkotikų kurjerių, nusikalstamų kartelių vadeivų.
„Vienas kurjeris už grotų toliau rezgė nusikalstamus planus, siūlė ir man išėjus iš kalėjimo platinti kokainą. Bet aš atsisakiau“, – teigė pašnekovas.
Tą dieną, kai sutiko atskleisti prekybos narkotikais užkulisius, Slava turėjo ir kitų planų.
Jis rengėsi filmuotis amerikiečių Lietuvoje kuriamoje dokumentinėje juostoje, kurioje bus pasakojama apie tragišką žydų likimą per Antrąjį pasaulinį karą.
Į susitikimą vyras atskubėjo prieš filmavimą. Balti marškiniai, išblizginti batai ir barzda, kurią prašė užsiauginti filmo kūrėjai.
Slava džiaugėsi nauja patirtimi, dalijosi įspūdžiais, kaip filmavosi lietuviškuose serialuose. Viename jų vaidino girtuoklį, o kitame gavo rimtesnį vaidmenį, dalyvavo ir kino festivalyje.
„Nauja patirtis man padeda nesigręžioti į tamsią praeitį“, – paaiškino aktoriaus duonos paragavęs buvęs nusikaltėlis.
Įsitaisęs kavinėje prie nuošalaus stalo pašnekovas paaiškino, kodėl sutiko viešai kalbėti: „Įklimpsta vis daugiau jaunimo. Paaugliai mano, kad pabandę gali bet kada sustoti. Bet tai – iliuzija. Tikiuosi, kad mano pasakojimas padės suprasti, kas už viso to stovi.“
Ieško pažeidžiamų aukų
– Kvaišalus vartoja vis jaunesni. Kaip narkotikų prekeiviai prieina iki moksleivių? – paklausiau Slavos.
– Ieškoma pažeidžiamų aukų, kurios sutiktų platinti. Vieni paaugliai daug laiko leidžia internete, bet jaučia tuštumą, vienatvę. Kiti turi problemų – pavargo nuo mokslų, susipyko su tėvais. Treti trokšta to, ką turi bendraamžiai iš pasiturinčių šeimų.
Prekeiviai tokių ieško ir prisijaukina. Pasako, kad jie už atlygį dirbs tarsi slaptieji agentai iš kino filmų, – ieškos bendraamžių, kurie turi pinigų, ir jiems sakys, kad pabandžius neva bus smagu.
Pirma dozė visada pasiūloma nemokamai. O kai įtraukiama, tada jau duodama tik už pinigus. Neretai pasiūloma „žolės“, po to – chemijos.
Kartais pasiūloma pažiūrėti filmų apie kietus vyrukus ar paneles. Dauguma paauglių turi dievinamų aktorių, muzikantų.
Pasakoma, kad jų dievaičiai irgi vartoja, nors tai nebūna tiesa.
Taip ratas plečiasi, o „barygos“ žeriasi vis didesnį pelną.
Šešėlinis verslas veikia piramidės principu. Tie, kurie platina gatvėse, nepažįsta tų, kurie yra viršūnėje.
Buvau vienas stambesnių prekeivių, turėjau nuolatinių turtingų klientų.
Man dirbo keturi žmonės. Kiekvienas jų turėjo ratą platintojų, kurie prekiavo gatvėse. Per dieną susižerdavau apie tūkstantį eurų. Bet kai pats sėdau ant narkotikų, praradau sveikatą. Kalėjimas mane išgelbėjo.
– Kaip jūs įklimpote?
– Augau pasiturinčioje šeimoje. Galėjau turėti viską, ko tik panorėdavau.
Bet trūko tėvų dėmesio. Tėvas ilgai būdavo jūroje, o motina ištisas dienas dirbdavo. Dėmesio sulaukdavau tik gatvėje.
– Kaip veikia grupuotės, kurios užsiima nelegalia prekyba?
– Grupuotėje būna iki keliasdešimties narių. Du ar trys organizuoja, kaip įvežti krovinį į šalį.
Jis dalinamas į mažesnes dalis, kurios perduodamos jau kitiems, o šie išdalina dar žemesnei grandžiai. Tarpusavyje bendraujama per programėles, kad būtų kuo sunkiau susekti.
O įvežant didelį narkotikų kiekį į Europą naudojama tokia schema: surandamas žmogus, į kurio mikroautobusą pakraunama, tarkim, šimtas kilogramų hašišo.
Tada pareigūnams pranešama apie judantį nelegalų krovinį. Jie mikroautobusą sulaiko. O tuo metu pravažiuoja vilkikas su keliomis tonomis kokaino arba hašišo.
Vilkikas nuvyksta iki Šiaurės Ispanijos, kur angaruose krovinys paskirstomas į mažesnius ir pasklinda į kitas Europos šalis.
Nelegalaus verslo viršūnėje – Pietų Amerikos ir Ispanijos karteliai.
Stambūs narkotikų prekeiviai, ieškodami landų, tam tikrus žmones paperka, kitus šantažuoja ar gąsdina, kad kils problemų jų šeimoms.
O dabar į nelegalią rinką ėmė plūsti daug cheminių, sintetinių kvaišalų. Vyksta karas, kurio padariniai baisūs, bet „barygoms“ rūpi tik pelnas.
„Barygos“ įprastai turi priedangas – legalias įmones, per kurias išplauna juodus pinigus.
Tėvai vaikams turėtų paaiškinti, kad tie, kurie mokykloje ar vakarėlyje pasiūlo pabandyti, nėra tikri draugai. Siekdami naudos sau jie stumia kitą į prarają. Aš buvau ten atsidūręs, o išsigelbėjimo krantą pasiekiau labai sunkiai.
Moksleivių tėvai jaučia ir kaltę, ir baimę
Vilnietė, socialinė darbuotoja
„Vaikai, kurie turi emocinių sutrikimų, bijo kreiptis į psichologus, psichiatrus. Jie griebiasi cheminių medžiagų. Yra ir tokių, kurių tėvai vartoja.
Paaugliai kartais nežino, kad į elektronines cigaretes, kurias davė pagarinti draugai, būna įpilta nuodingų medžiagų. Vieni man pasakojo, kad pagarinę prarado suvokimą, kur yra. Kiti pajuto didelę baimę, o tretiems sutriko kvėpavimas.
Paaugliai ir patys draugams yra kvietę greitąją pagalbą.
Vienas paauglys siuntėsi kvaišalų iš užsienio, buvo pričiuptas.
Nepilnamečiai, kurie nori prasimanyti lengvų pinigų, vyksta į tam tikras sostinės vietas, o tada ieško bendraamžių, kuriems galėtų pardavinėti. Būna, kad paaugliams kvaišalų parduoda tie, kurie prie stoties ar prekybos centrų prašinėja išmaldos.
Vieną moksleivį pagavo rūkantį „žolę“. Į mokyklą iškvietė mamą. Ji eina aukštas pareigas. Buvo pasiūlyta specialisto pagalba, bet mama atsisakė pabūgusi, kad įsitrauks vaiko teisių specialistai, atsiras įrašų sveikatos istorijoje. Tokiais atvejais tėvai jaučia ir kaltę, ir baimę.
Jeigu pagalba būtų teikiama anonimiškai, atsirastų daugiau tokių, kurie jos neatsisakytų.“
