Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, neretai vaikai internetinėje erdvėje susipažįsta ne tik su savo bendraamžiais, bet ir su piktų kėslų turinčiais žmonėmis, o tai gali turėti itin skaudžių pasekmių.
Tiesa, žinių specialistai turi ir nuolat savo vaikų veidus viešojoje erdvėje rodantiems tėvams.
Apie socialiniuose tinkluose vyraujančius pavojus antradienį surengta diskusija „Socialiniuose tinkluose augantys vaikai. Kaip padėti ir apsaugoti?“
Ateityje tėvų veiksmai socialiniuose tinkluose gali atsisukti prieš juos
I.Skuodienė pažymėjo, kad, atėjus vasarai ir prasidėjus vaikų atostogoms, grėsmių socialiniuose tinkluose gali ženkliai padaugėti, mat turėdami daugiau laisvo laiko moksleiviai jį taip pat leis ir prie ekranų.
Specialistės teigimu, tėvai turėtų visus internetinėje erdvėje tykančius pavojus aptarti ne tik su savo atžalomis, bet ir su tais, kurie galbūt leis laiką su vaikais – seneliais, kitais juos prižiūrinčiais asmenimis.
„Tam tikros informacijos transliavimas, naujų draugų paieška yra tam tikra grėsmė, ir būtina tėvams kalbėti ir stebėti tai, kur dalyvauja vaikai, kaip dalyvauja ir kokia informacija dalinasi. Tėvai kartais net nustemba, kad gali taip būti.
Vienas iš pavyzdžių – 11–12 metų mergaitė net nepagalvodama socialiniame tinkle susipažino su vaikinu, kuris prisistatė esantis žymiai jaunesnis, nei buvo tuo metu, pradėjo keistis tam tikra informacija, kalbant apie apnuogintą kūną.
Tai viena – informacija gali virsti seksualiniu smurtu, o kita – gali būti tam tikras šantažas, reikalaujant pinigų“, – dėmesį atkreipė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis-Mičienė, paklausta, kiek emocinio raštingumo naudodamiesi socialiniais tinklais turi turėti ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, svarstė, jog didelė dalis dėl socialinių tinklų keliamų klausimų tinka ir suaugusiems.
Specialistė pabrėžė, kad dalis moksleivių į internetinę erdvę patenka tiesiog natūraliai ir visiškai tam nepasiruošę.
„Mes diskutuojame apie vaikus, bet didelė dalis klausimų tinka ir suaugusiems. Man labai patinka pavyzdys apie vairavimą ir vairavimo teises – kiek mes investuojame į vaiko saugumą kelyje, pradedant nuo to, kad jis yra pėstysis, kiek mes su juo šnekame apie tai, kaip pereiti gatvę, ruošdami jį pirmą kartą paleisti savarankiškai kelionei, kiek mes su juo per tai kartu pereiname, po to su dviračiu...
Tai kiek mes paruošimui kelyje pastangų įdedame, o su išmaniaisiais įrenginiais, internetu, socialiniais tinklais – dalis vaikų tiesiog automatu atsiduria toje jūroje. Dalis tėvų neturi pasiruošimo, ir, suprantama, kad tada nėra kalbos apie tai, kad jie galėtų pasirūpinti vaikų saugumu“, – aiškino psichologė.
Tiesa, daug klausimų visuomenėje keliama ir dėl pačių tėvų viešo dalijimosi savo atžalų atvaizdais. Teisininkas Tomas Jurgelionis savo ruožtu pabrėžė, kad socialiniai tinklai į mūsų kasdienybės gyvenimą įžengė palyginti neseniai, todėl teisėsauga darbo dėl netinkamų atvaizdo panaudojimų greičiausiai turės tik ateityje.
„Pavyzdžiui, populiariausias feisbukas atsirado berods 2004 metais, tai kol jis pradėtas aktyviai naudoti, tas laikas dėl teisminių ginčų, manau, bus ateityje.
Dabar dar kol kas, mano giliu įsitikinimu, tiek tėvai, tiek ir nepilnamečiai vaikai nesupranta galimų teisinių pasekmių ateityje, jie dalindamiesi vaizdais, nuotraukomis, filmavimo medžiaga iš esmės neįvertina, kad ateityje dėl tos medžiagos turinio gali kilti vienokių ar kitokių teisinių problemų“, – aiškino T.Jurgelionis.
I.Skuodienė pridūrė, jog visuomenė socialiniuose tinkluose visgi tampa reiklesnė – pavyzdžiui, vaiko teisių gynėjams praneša apie netinkamą vadinamųjų influencerių – nuomonės formuotojų elgesį.
„Tai yra ir tam tikrų produktų reklamavimas. Reikia atkreipti ypatingą dėmesį, kai vaikai yra išrengiami, perrengiami ar bliuzonais, ar kelnėmis, šliaužtinukais, kur tikrai vaiko atvaizdas net eina į kūną. Tikiu, kad tėvai nebūna apie tai pagalvoję, bet tam tikra dalis arba visa kūno dalis atskleidžiama net ir nuogo kūno.
Įdomu, kaip po 20 ar 30 metų vaikai tai traktuos, ir gali būti tikrai teisinių bylų dėl vaiko atvaizdo, dėl nuogo kūno demonstravimo viešoje erdvėje. Tą reikia labai gerai apgalvoti.
Būna tėvų, kurie transliuoja ir vaiko gyvenimą – gavome tokių pranešimų, kuomet mama įeina į savo mergaitės kambarį ir transliuoja vaizdą tiesiogiai į socialinį tinklą. Mergaitei apie 2 metus, ir ji, sėdėdama iš miegų lovoje, aiškiai sako, kad aš nenoriu, jog tu filmuotum. Ir mama transliuoja, pasakoja, kad vaikas nenori.
Stebintys žmonės iš karto praneša, nes vaikas aiškiai išsako savo nuomonę, kad jis nenori, jog jį matytų kiti, ir į tai būtina atsižvelgti“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Pasak I.Skuodienės, nors kai kurie tėvai vis dar linkę manyti, kad vaikas yra jų nuosavybė, visgi būtina jo nuomonę išklausyti visais gyvenimiškais klausimais.
„Taip, tėvai yra atsakingi iki 18 metų, bet būtina klausyti vaiko nuomonės visais su gyvenimu susijusiais klausimais. (...) Ir lygiai taip pat perklausti – ar tu sutinki, kad tavo nuotrauka galėtų būti demonstruojama čia“, – pabrėžė specialistė.
Ragina susimąstyti, kokia žinia transliuojama vaikui
Naujienų portalo lrytas.lt vyriausiasis redaktorius ir vadovas Tautvydas Mikalajūnas savo ruožtu pastebėjo, jog žmonės jau pradeda suprasti, kas yra duomenų apsauga. Tą esą puikiai suvokia ir žiniasklaida, perpublikuodama, pavyzdžiui, žymių žmonių vaikų nuotraukas.
„Yra sveikas protas, tu tiesiog supranti, jog negali publikuoti to, kas susiję su nepilnamečių duomenimis, atvaizdu. Pastaraisiais metais, kai duomenų apsauga pamažu įsivažiuoja, visos institucijos ir įmonės turi su tuo reikalą bei iš to mokosi. Kitas dalykas – žiniasklaidos kanalai, priešingai nei socialiniai tinklai, yra pakankamai stipriai reglamentuojami.
Lietuvoje mes turime dvi institucijas, kurios prižiūri žurnalistų veiklą, turinį, tuo metu socialiniuose tinkluose tas reglamentavimas yra gerokai palaidesnis. Atsakomybė ir emocinis raštingumas, suvokimas, kaip reikia elgtis socialinėje erdvėje, dar yra pakankamai nedidelis.
Galėtų būti blogiau, bet galėtų būti ir geriau. Gerai, kad žmonės į tai reaguoja“, – aiškino T.Mikalajūnas.
„Patys vartotojai, skaitytojai jau irgi žino savo teises. Yra toks terminas „teisė būti užmirštam“, kur žmogus prieš 5 ar 8 metus savo noru kalbėjo, ir po kažkiek metų susivokia, galbūt užauga, ir nebenori būti matomas. Mes privalome į tai reaguoti ir tai išimti, nes tai yra duomenų apsauga.
Bendras paveikslas yra gerėjantis, bet iššūkių yra daug. Mes suprantame pavojus ir rizikas, kiek mums tai gali kainuoti visomis prasmėmis“, – pridūrė naujienų portalo lrytas.lt vadovas.
Psichologė V.Lakis-Mičienė ragino susimąstyti ir apie tai, kokios žinutės yra siunčiamos vaikui, kai šis yra nuolat filmuojamas ar fotografuojamas savo tėvų.
„Net ir visą jį atvaizduojant siunčiame žinią, kad taip gyvenasi gyvenimas – kad neužtenka tiesiog būti, reikia papildomai užfiksuoti. Ir vaikai jau nuo ankstyvo amžiaus išmoksta – jeigu tiesiog gyveni, tai nesiskaito, reikia būtinai užfiksuoti ir gal paviešinti.
O kokią žinią siunčiame vaikui, kai jis sako ne, o mes vis tiek darome – mes iš principo iš karto siunčiame žinią apie savivertę, kitas dalykas – siunčiame žinią apie jo ribas. Tai atrodo nekalti, maži veiksmai, bet čia jau yra jo suvokimo apie savo ribas pagrindai, apie tai, kaip kiti reaguoja į jo siunčiamą signalą, kad jis kažko nenori ir nesutinka.
Tokiais mažais žingsneliais jis ugdo savo nuostatą į savo apsaugą, kaip kiti gali su juo elgtis“, – aiškino psichologė.
Pasak I.Skuodienės, ypač atėjus vasarai labai svarbu įvertinti, kiek ir kokiuose socialiniuose tinkluose vaikas gali leisti laiką. Ji priminė ir tai, kad didžiąja dalimi socialinių platformų gali naudotis 13 metų sulaukę paaugliai, tačiau šios nuostatos dažnai nepaisoma, o socialiniai tinklai atsakomybės už vaikų melą neprisiima.
„Tėvams labai svarbu pasikalbėti, nuo kurio amžiaus vaikas jungiasi į socialinius tinklus ir koks yra realus poreikis. Ar tikrai 7 ar 8 metų vaikui reikia šiuo metu dalyvauti feisbuke ir instagrame? Ta informacija, kuri yra transliuojama, dažniausiai neatitinka vaiko metų ir raidos“, – pastebėjo vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
I.Skuodienės teigimu, viešojoje erdvėje tikrai yra žmonių, linkinčių gero, bet lygiai taip pat yra ir piktadarių, kurie naivius vaikus gali panaudoti savo tikslams.
„Labai svarbu vaikams paaiškinti, su kuo bendrauti, kas gali būti draugais. Vaikai džiaugiasi, kad turi draugų, sekėjų, bet kokie pavojai už to slypi?“ – svarstė ji.
Specialistė pridūrė, jog pasitaiko atvejų, kai vaikai nepažįstamiems žmonėms siunčia savo atvaizdus, kuomet yra apsinuoginę, dalijasi asmenine, tėvų informacija ar net gyvenamosios vietos adresu.
„Yra buvę situacijų, kad vaikai prieina vos ne prie tėvų kortelių fotografavimų. Yra labai skaudžių atvejų“, – pažymėjo I.Skuodienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė taip pat atkreipė dėmesį, jog mokykloms užsidarius, didelė dalis patyčių keliasi būtent į socialinius tinklus, todėl su vaikais apie tai pasikalbėti tiesiog būtina.
Ką daryti su narkotikų vartojimu?
Diskusijoje paliesta ir daug nerimo šiuo metu kelianti narkotikų ir kitų svaigalų problema ugdymo įstaigose. Neseniai „Lietuvos ryto“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vien sostinėje narkotikų klausimas yra itin skaudus.
Portalo lrytas.lt vadovą T.Mikalajūną nustebino kvaišalų problemos mastas.
„Tas tyrimas yra labai nušviečiantis mastą, bet jis irgi neatspindi visos situacijos, kaip yra iš tikrųjų. Kodėl mes džiaugiamės, kad alkoholio vartojimas mažėja tarp jaunimo? Kaip ir gerai, bet yra ir kita medalio pusė – jaunimas vartoja kitus dalykus“, – pastebėjo jis.
I.Skuodienė savo ruožtu pažymėjo, kad pačios ugdymo įstaigos įsisiūbavus šiam skauduliui tapo gerokai aktyvesnės. Ji taip pat akcentavo, kad mokyklose būtina diegti įtraukias ir mokiniams įdomias prevencines priemones – pavyzdžiui, apie narkotikų žalą vaikams ir paaugliams galėtų pasakoti toksikologai, kiti gydytojai.
„Jei palygintume praėjusių metų pirmus keturis mėnesius ir šių metų pirmus keturis mėnesius, tai pranešimų iš mokyklų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų išaugo 50 procentų. Pirma tema – vaikų vartojimas, ką su tuo daryti, nes vartojimas yra plataus masto.
Neseniai lankiausi mažesniame miestelyje link Žemaitijos, paklausiau, su kokiais sunkumais susiduria mokyklos, tai viena iš didžiausių problemų yra vaikų vartojimas. Galimybės ir medžiagos priėjo jau iki jų miestelio“, – kalbėjo specialistė.
Psichologė V.Lakis-Mičienė įvardijo ir signalus, kurie gali išduoti, kad vaikas socialinėje erdvėje ar realiame gyvenime susiduria su dideliais sunkumais.
„Visų pirma, tai yra pasikeitęs elgesys, kai vaikas pradeda turėti slaptesnį gyvenimą. Jei kalbame apie paauglystę, apskritai atsiranda atskirumo, individualumo, ir tai yra normalu. Bet tas toks slaptumas, prislėgtumas, tas pats laikas, praleidžiamas prie ekrano, yra svarbus dalykas.
Svarbus ženklas yra tas, kai miegas ir miego kokybė suprastėję. Kai nuolat gauni dopamino dozę, sunku sustoti ir užbrėžti ribą“, – sakė specialistė.
