Tačiau, anot ekspertų, valdantiesiems jau ketvirtoji metinė prezidento kalba siunčia aiškią žinią dėl tolesnės santykių eigos, o visuomenei – dėl tolesnių šalies vadovo planų.
Pasikeitęs dėmesys
Kauno technologijos universiteto (KTU) politologas Ainius Lašas pastebėjo, kad šių metų G.Nausėdos kalba išsiskyrė švietimo tematika – netrūko kritikos valdantiesiems dėl švietimo komercializacijos, nesugebėjimo stiprinti valstybinio švietimo.
Kaip ir priklauso, G.Nausėda nemažai dėmesio skyrė užsienio politikai. Politologas pastebėjo, kad visi prezidento sudėti akcentai šioje srityje buvo aiškūs, nors nelabai skyrėsi nuo ankstesnių šalies vadovo sakytų kalbų.
„Pabrėžčiau skirtį nuo buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės – G.Nausėda sąlyginai nedaug skyrė dėmesio teismams ir korupcijai bendrai.
Prezidentas užsiminė apie „čekiukų skandalą“, bet nieko nepasiūlė, tiesiog suvertė viską ant valdančiųjų, kad šie neadekvačiai sureagavo. Ta kritika yra pagrįsta, tačiau platesnio matymo iš prezidento nebuvo“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo A.Lašas.
Nors apskritai kritikos valdantiesiems metinėje prezidento kalboje netrūko, aštriausiai ji išsakyta, politologo manymu, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui.
„Jiems kliuvo daugiausiai ir vienpusiškos kritikos. Jeigu kitų ministrų srityse prezidentas surasdavo akcentus, kuriais galėdavo pasidžiaugti, tai susisiekimo ir sveikatos ministrų atžvilgiu viskas buvo orientuota tik į kritiką“, – pabrėžė jis.
„Vasarą bus ryškus konfliktas“
Dėmesį į prezidento kritiką valdantiesiems atkreipė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas.
„Žanras, kurio prezidentas nepraleidžia – tai Vyriausybės ir valdančiųjų kritika, o situacija tokiai kritikai pasitaikė labai, labai dėkinga, nes iš tiesų tai, kaip buvo tvarkomasi su vadinamuoju „čekiukų“ skandalu, paliko labai daug erdvės tam, kad valdantieji būtų nesunkiai pristatomi kaip susitelkę į kažkokį siaurą savo pačių interesą, o ne į bendrąjį viešąjį gėrį.
Tai, savaime suprantama, prezidentas ir akcentavo, dar nepraleisdamas progos nubrėžti skiriamąją liniją tarp savęs ir valdančiųjų“, – pastebėjo I.Kalpokas.
Anot eksperto, tai, ką prezidentas savo kalboje išsakė apie valdančiąją daugumą, gali nurodyti, kaip toliau klostysis šalies vadovo ir konservatorių santykiai.
I.Kalpokas pastebėjo, kad G.Nausėda nubrėžė aiškias konfliktines linijas tarp savęs ir valdančiųjų – įvardytas moralinių standartų klausimas, paliestos ekonominės problemos – šalies vadovas, kalbėdamas apie valstybės paramą, nurodė, kad reikėtų sušvelninti situaciją, kurioje atsiduria verslas ir gyventojai.
Galiausiai, kaip pastebėjo I.Kalpokas, itin daug dėmesio G.Nausėda skyrė švietimui, o tai, tikėtina, ir gali būti būsimo konflikto šaknis.
„Tikrai jau galima matyti, kad vasarą bus labai ryškus konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro pozicijos.
Tikrai galime tikėtis ne tik meteorologiškai, bet ir politiškai karštos vasaros“, – įsitikinęs jis.
„Pirmas šūvis rinkiminėje kampanijoje“
Šios temos, kurias G.Nausėda įvardijo kaip pagrindinę skirtį tarp savęs ir valdančiųjų, anot I.Kalpoko, gali būti ženklas apie prasidėsiančią rinkiminę kampaniją.
Politologas pastebėjo, kad G.Nausėda įvardijo savotišką ekonominę alternatyvą valdantiesiems, pabrėžė moralinių standartų liniją, kalboje sugrįžo kultūros dėmuo, kuris buvo gana stiprus pirmojoje G.Nausėdos kampanijoje, be to, vėl pabrėžta ir gerovės valstybė.
„Ekonominės kairės alternatyvos brėžimas kartu su etiniais, moraliniais klausimais ir dėmesiu kultūrai, – tai yra ankstesnės kampanijos aidas, tačiau taip pat ir dėmenys, aplink kuriuos galėtų toliau vystytis tolesnė kampanija“, – įsitikinęs I.Kalpokas.
Tuo metu politologas A.Lašas teigė šios G.Nausėdos kalbos nematantis kaip kuo nors išskirtinės. Visgi, politologo manymu, prezidento kalbą galima traktuoti kaip pirmą šūvį rinkiminėje kampanijoje, mat buvo aiškiai išsakyta jo, kaip politiko, vizija ir programa.
„Temų buvo paliesta daug, nuolat grįžo tema apie gerovės valstybę – ji, vėlgi, truputį išplaukusi. Prezidentas bando būti geras visiems – kai nereikia skirstyti riboto biudžeto, tada gali pasakyti, kad skirkime pinigų ir tam, ir anam.
Šiuo atveju prezidentas yra dosnus, bet jam lengva būti dosniam, kai nesi premjeru“, – apibendrino jis.
