Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė antradienį parlamente teigė, kad nutarimą kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos teikiantys Seimo nariai imasi viešųjų ryšių akcijos, mat, anot jos, esą patys nutarimo teikėjai, žvelgiant į dokumento tekstą, netiki, kad konvencija gali prieštarauti Konstitucijai.
„Aš manyčiau, kad yra daromas viešųjų ryšių žingsnis, norinti parodyti, kad kažkas Seime vyksta ir parodyti savo rinkėjams. Bet iš to, kaip yra sukonstruotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, man yra visiškai akivaizdu, kad to nutarimo rengėjai patys netiki tuo, kad yra prieštaravimas Konstitucijai“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Anot jos, didžiausios abejonės dėl Stambulo konvencijos yra susijusios ne su jos konstitucingumu, o su joje apibrėžiama socialinės lyties sąvoka, kuriai dalis opozicijos nepritaria. Be to, pasak A. Širinskienės, Stambulo konvencijoje nurodomos priemonės prieš smurtą moterų atžvilgiu esą jau yra įteisintos Lietuvoje, tad tarptautinės sutarties ratifikavimas, parlamentarės manymu, nieko naujo į šalies teisinį reglamentavimą neatneštų.
„Tiesiog yra problematiška (socialinės lyties – ELTA) sąvoka, kuri lytį suvokia ne kaip biologinę duotybę, bet kaip socialinį konstruktą. Visos kitos Stambulo konvencijos normos, įskaitant ir tą orderį, kuris įsigalioja nuo liepos 1 dienos, nacionalinėje teisėje jau yra, tai kyla klausimas, kam yra reikalinga konvencija, kuri neįneša nieko naujo, išskyrus labai prieštaringą sąvoką“, – komentavo A. Širinskienė.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas Aurelijus Veryga pažymėjo, kad „valstiečiai“ nekelia klausimų dėl Stambulo konvencijos konstitucingumo. Jis pabrėžė, jog jo bendražygiai nepritaria šiam dokumentui dėl kitų priežasčių.
„Neprisimenu, kad būtume kėlę klausimus dėl paties konstitucingumo. Mes nepritariame Stambulo konvencijai dėl visai kitų priežasčių – ne dėl to, kad ji galimai prieštarautų ar neprieštarautų Konstitucijai, o dėl to, kad mes matome ten kitas rizikas, tarkime, socialinė lytis, kuri ten yra apibrėžiama. Kitas dalykas – mes niekada negauname atsakymų į klausimą, ko trūksta mūsų įstatymuose, kad mes galėtume pasakyti, kad giname moteris nuo smurto“, – antradienį žurnalistams Seime kalbėjo A. Veryga.
Jis neslėpė, kad LVŽS skeptiškai vertina siekį dėl Stambulo konvencijos kreiptis į KT.
Darbo partijos frakcijos Seime atstovas Andrius Mazuronis taip pat neslėpė kritiškai vertinantis nutarimą, kuriuos siūloma dėl Stambulo konvencijos kreiptis į KT. Jo manymu, šiuo žingsniu tiesiog siekiama rasti būdą, kad minima konvencija parlamente būtų kuo greičiau ratifikuota.
„Tai čia yra noras prisidengti, rasti teisinį būdą, kaip pateisinti, kad ta Stambulo konvencija būtų kaip galima greičiau priimta. (...)
Suformuluojami klausimai (KT – ELTA), jau žinant, kokie bus atsakymai. Iš principo Seimą norima pastatyti prieš situaciją, kad maždaug nebūtų kito varianto kaip tik balsuoti už ir ratifikuoti tą konvenciją. Tai yra bandymas gudrauti tam, kad ta konvencija būtų lengviau priimta ir lengviau ratifikuota“, – pažymėjo opozicijos atstovas.
Kreiptis į KT siūlo dalis valdančiųjų ir socdemai
Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su valdančiosios koalicijos atstovais ir Seimo socialdemokratais inicijavo parlamento kreipimąsi į KT dėl Stambulo konvencijos.
Pastarąją savaitę registruotame nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarimo projektą pasirašė ne tik Seimo pirmininkė, bet ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnatė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė.
Nutarimo projektui dar turės pritarti ir Seimas.
ELTA primena, kad nevyriausybinės organizacijos paprašė parlamento vadovės kreiptis į KT, jog šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.
Anksčiau Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Tuo metu Europos Parlamentas iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.
