Nors Lietuvos politikai, kaip ir Ukraina, siekė konkrečių narystės Aljanse terminų ir sąlygų, NATO narės nurodė, kad pateiks Ukrainai kvietimą prisijungti prie Aljanso tada, „kai dėl to bus sutarta tarp sąjungininkių ir kai Ukraina įvykdys keliamas sąlygas“.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ dalyvavę Lietuvos politikai praskleidė antradienį įvykusių įtemptų derybų užkulisius ir ką iš tiesų reiškia NATO sutarta žinia.
V.Zelenskio pykčiui – dvi priežastys
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad NATO viršūnių susitikime ukrainiečių pasiektas rezultatas yra rezervuotas – kartelė galėjo būti pakelta anksčiau.
„Tai nėra tai, ką mes galėjome pasiekti kaip NATO bendruomenė“, – laidos metu pripažino jis.
Seimo narys svarstė, kad ukrainiečiai iš NATO samito norėjo daugiau, tačiau nesitikėjo, kad bus pakviesti prisijungti prie Aljanso, nepaisant to, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siūlomą formuluotę dėl narystės perspektyvų pavadino absurdiška.
„Pirmiausiai tai yra žmogaus, kuris veda savo tautą į gynybinį karą, kuris mato, kaip jo tauta žūsta, emocijos ir vertinimas. Šioje vietoje niekas, kas nemato karo savo kieme, žūstančių šeimos narių, negali jo smerkti.
Antras dalykas yra derybinė kartelė. Užkeli kartelę, pakaitini temperatūrą tikėdamas, kad tai pavirs ne į tai, ką sakai viešai, bet į tai, kas gali būti per vidurį.
Manau, kad tie ginkluotės paramos paketai, kurie buvo paskelbti NATO viršūnių susitikimo metu, G7 dvišalės saugumo garantijos, įsipareigojimai ir toliau tiekti ginkluotę ir tokią ginkluotę, kurios anksčiau Vakarai neteikė – tai ir yra tos pakaitintos atmosferos rezultatas“, – įsitikinęs L.Kasčiūnas.
„Kai mes nuo sausio mėnesio pradėjome tą temperatūrą kelti, pats buvau įsitikinęs, kad kažkokio lūžio dėl kvietimo pasiekti turbūt nepavyks. Bet visada tai bus galima konvertuoti į kitus dalykus“, – pridūrė jis.
Pastebėjus, kad be pakeltos temperatūros buvo sukelti ir ukrainiečių lūkesčiai, L.Kasčiūnas teigė manantis, kad tuos lūkesčius pavyko sukontroliuoti.
„Mums pavyko pasakyti Vakarams labai svarbų dalyką. Jie teigia, kad šalis, kuri kariauja, negali būti pakviesta į NATO, ir tai skamba labai logiškai. Bet mes tada pabrėžiame, kad tai reiškia, jog rusai gali palaikyti karą – gal ne tokį intensyvų, gal su įšaldytu konfliktu – ir tada ukrainiečiai tampa geopolitiniais įkaitais.
Man atrodo, buvo svarbu, kad šie argumentai būtų išgirsti. Galbūt šiandien nepakankamai išgirsta – bet gal po metų, Vašingtone, bus priimtas sprendimas, kuris remsis jau kitais argumentais“, – vylėsi politikas.
Lietuvos siektas tikslas
Tuo metu Darbo partijos pirmininkas, kitas NSGK narys Andrius Mazuronis teigė, kad Ukrainos atžvilgiu „samito rezultatai yra nuliniai, niekiniai“.
„Turbūt pakvietimo tapti NATO nariais ukrainiečiai nesitikėjo, bet ko jie tikrai tikėjosi, ir ko visą laiką siekė Lietuva su Baltijomis šalimis ir Lenkija, tai kad būtų labai aiškiai įtvirtintos konkrečios datos, kada gali atsitikti vienas ar kitas veiksmas, kad būtų labai aiškus veiksmų planas.
Rezultatas, kurį turime dabar, neturi jokio konkretumo. Pasakyta, kad Ukraina kažkada galės tapti nare, kai atitiks kažkokias tai dienai aktualias sąlygas, bet kokios tai sąlygos, iki dabar nėra aišku“, – laidos metu kalbėjo A.Mazuronis.
Politiko manymu, vienintelis dalykas, ką Ukraina pasiekė, tai tam tikros saugumo garantijos, ginkluotės tiekimai, tačiau tai, kaip pastebėjo A.Mazuronis, yra dvišalių susitikimų pasekmė, o ne NATO pasiekimas.
Kaip atrodė svarbiausios derybos?
Paklaustas, kodėl Lietuvos politikams nepavyko įtikinti užsienio sąjungininkių, L.Kasčiūnas pabrėžė pernelyg didelę kai kurių NATO šalių įtaką visiems Aljanso sprendimams.
„Kitokią nuomonę turėjo pernelyg didelę įtaką ir svorį turinčios valstybės. Tos valstybės, kurios turėjo kitokią nuomonę, nei mes, būtent tuose ginkluotės paramos paketuose davė daugiausiai – tai ir JAV, ir Vokietija.
Bet tai reiškia, kad tai yra susiję – temperatūros kaitinimas yra susijęs su kitais dividendais ir kitais būdais paremti ukrainiečius“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Seimo narys paaiškino, kad JAV bei Vokietijos politikai įsitikinę, kad Ukrainos pakvietimas į NATO reikštų įsipareigojimą investuoti savo resursus ir visą dėmesį į Ukrainos gynybą, o tai galėtų reikšti ir dar didesnę konfrontaciją su Rusija.
„Pabrėžkime paprastą dalyką – kalbame apie valstybes, kurios turi tą resursą, kurios savo turiniu, kovine galia yra NATO esminė varomoji galia. Jos mato visą paveikslą“, – sakė jis.
Tuo metu Lietuvos politikai ir diplomatai, anot L.Kasčiūno, padarė viską, kas nuo jų priklauso.
„Paskutiniame etape buvome likę vieni, ir dar laikėmės“, – derybų užkulisius praskleidė politikas.
Pastebėjus, kad derybų rezultatai galimai galėjo būti geresni, jeigu už užsienio politiką atsakingi šalies politikai – prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – būtų komunikavę vieningiau ir susitikę dažniau nei prieš devynis mėnesius, L.Kasčiūnas nesutiko – anot jo, lemiamą dieną politikai veikė išvien.
„(NATO viršūnių susitikimo metu – aut.past.) jie sėdėjo vienoje salėje, kur tai ir buvo sprendžiama.
Kai vyko sprendimų priėmimo procesas, dėl procedūrų, dėl tylos laužymo (numatomas laikotarpis, per kurį šalis gali vetuoti Aljanso siūlomą formuluotę – aut.past.), prezidentas ir užsienio reikalų ministras buvo vienoje komandoje.
Visi mes esame už tai, kad Ukraina būtų arčiau Aljanso – dėl to nėra abejonių. Klausimas, galbūt buvo galima dar kažkiek paspaust, palaikyti (nepritarus NATO formuluotei – aut.past.), palaukti, kol V.Zelenskis suspės atskristi į viršūnių susitikimą ir dar išklausyti jo – gal būtų buvusi dar kitokia formuluotė.
Tačiau nebuvo tikėtina, kad tai būtų buvęs lūžis, bet galimai tai būtų buvę galima tai padaryti. Bet mes buvome likę vieni, net be kaimynininių valstybių“, – nurodė L.Kasčiūnas.
Visą pokalbį laidoje „24/7“ žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. ir 21:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
