Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai ir karybos ekspertai įvertino, ar tikrai A.Anušauskas padarė klaidą, paviešinęs informaciją apie Lietuvos ketinimus įsigyti ginkluotę iš Vokietijos, ir kokių tikslų tokiu elgesiu siekia ministras.
Kas įvyko?
Pirmadienį paskelbęs, kad Lietuva netrukus pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais dėl vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimo, A.Anušauskas susilaukė ne tik šalies vadovo, bet ir bendražygių kritikos.
Seimo narys, liberalas Raimundas Lopata klausė dėl šio sprendimo skaidrumo ir galimai susilpnintų Lietuvos derybinių pozicijų, iš anksto paviešinus ketinimus, o konservatorius Laurynas Kasčiūnas nurodė, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje (VGT) iš viso nebuvo sutarta, kurio konkrečiai gamintojo tankus Lietuva pirks.
Tuo metu Seimo opozicija dėl A.Anušausko išplepėtų detalių ketina kreiptis į prokuratūrą.
Prezidentas G.Nausėda trečiadienį neslėpė pasipiktinimo A.Anušausko sprendimu paviešinti informaciją apie planuojamą pasirašyti ketinimų protokolą.
„Kalbame apie dalykus, kurie buvo paskleisti vakar ir padaryti ne visiškai korektiškai. Mes susitarėme Valstybės gynimo taryboje, kad laikomės nuostatos, jog dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne išėjus tuoj pat skelbti feisbuke“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Suprantu, kad galbūt kažkam atrodo labai svarbu pasidalinti šviežiausia informacija feisbuke, bet tai tikrai neturėtų būti pagrindinė nei ministro, nei kito valstybės pareigūno funkcija“, – pridūrė jis.
Tuo metu A.Anušauskas tikino, kad viešinti informaciją apie ketinimų protokolus yra įprastinė praktika.
„Tai dalykas, kuris yra komunikuojamas visų šalių. Esu pasakęs ir dar kartą pakartosiu, kad iš karto pasakiau, kad tas dalykas negali būti kaip nors įslaptintas, nes tai tiesiog neatitiktų įstatymų. Ketinimai, kuriuos šalys pasirašo su Vokietijos vyriausybe – šiuo atveju, su gynybos ministerija – tiesiog patvirtina, kad jos nori dalyvauti šiame procese ir gauti daugiau informacijos“, – kalbėjo A.Anušauskas.
I.Kalpokas: „Tokie pareiškimai nėra daromi“
Vertindamas susidariusią situaciją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas pirmiausiai pastebėjo politinį kontekstą.
Anot jo, niekam nėra paslaptis, kad G.Nausėdos ir A.Anušausko santykiai nėra itin geri, o šalies vadovo kritika ministrui, jo „traukimas per dantį“ nėra naujiena.
Tuo pačiu politologas pastebėjo ir L.Kasčiūno politines ambicijas bei artėjančius konservatorių partijos pirmininko rinkimus, tad ir jis galimai norėtų pasinaudoti proga sumenkinti A.Anušausko autoritetą.
Tačiau I.Kalpokas pabrėžė, kad pats A.Anušauskas sudarė sąlygas visai šiai kritikai, savotiškai įduodamas jam oponuojantiems politikams ginklą į rankas.
„Iš tiesų tokie pareiškimai, nepriklausomai, ar ta informacija buvo riboto naudojimo, ar ne, nėra daromi. Tai strategiškai ypač svarbus sprendimas, ypač svarbus kariuomenės pirkimas, ir paprastai tarp atsakingų asmenų yra pasiekiamas bent kažkoks susitarimas, o tik tada jau išeinama su bendra pozicija dėl to, kas daroma.
O dabar tos diskusijos, abipusiai pareiškimai, kad „aš tai daryčiau kitaip“, pirmiausiai pakerta visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema ir sprendimų priėmimu, kiršina visuomenę.
Du milijardai eurų yra didžiulė suma Lietuvai. O jeigu mes nepasitikime, kaip numatoma tuos pinigus išleisti, tai yra didžiulė politinė problema. Žinant, kokiais neramiais laikais gyvename, pasitikėjimo krašto apsaugos sistema silpninimas yra be proto blogas dalykas“, – įvertino I.Kalpokas.
Didžiausia problema šiuo metu, anot jo, yra tai, kad šiandien visi politikai reiškia savo labai stiprią ir radikalią nuomonę, ir ginčijasi dėl sprendimų, kurie nėra iki galo padaryti.
„Tuo pačiu tai, kad nebuvo įtrauktos visos institucijos, kurios yra atasakingos už šiuos dalykus, yra problema, nes sukuria iliuziją arba regimybę, kad kažkas galėjo būti neskaidru“, – kalbėjo jis.
R.Vilpišauskas: situacija atrodo keistai
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas stebėjosi, kodėl po prezidento kritikos dėl ribotos informacijos atskleidimo nesiimama atitinkamų veiksmų.
„Nežinau, kas buvo aptarta VGT posėdyje ir kokia informacija yra riboto naudojimo, bet, jei prezidentas sako, kad ministras paviešino riboto naudojimo informaciją, tai reiškia, kad jis nesilaikė įstatymų. Dėl to keista, kad tai yra pasakoma, o toliau paliekama tarsi aiškintis jau krašto apsaugos ministerijai ir pačiam ministrui. Man tai atrodo keistai“, – portalui lrytas.lt sakė R.Vilpišauskas.
„Visų pirma, turėtų būti aiškiai nustatyta, ar buvo paviešinta tai, ko negalima buvo viešinti, ar ne. Nes dabar tai yra prezidento interpretacija. Jeigu buvo paviešinta, tada atitinkamos sankcijos turi būti už įstatymų nesilaikymą“, – pridūrė VU TSPMI politologas.
Pasak R.Vilpišausko, ginklų pirkimas yra ir politinis sprendimas, ir jis turėtų būti sprendžiamas atsargiau.
„Vokietija svarbi Lietuvos saugumo partnerė - iš tiesų, galutiniai sprendimai dar nepriimti, ir, kiek suprantu, dėl tankų įsigijimo sąlygų taip pat nėra susitarta. Apskirtai tokie klausimai turėtų būti atsargiai svarstomi viešai“, – aiškino specialistas.
Politologas neatmetė tikimybės, kad jau ne pirmas toks A.Anušausko poelgis reiškia tai, kad jis siekia politinės naudos ir sau pačiam.
„Manau, kad galvojimas apie reitingus ir kaip juos dar labiau padidinti turbūt yra pagrindinis motyvas“, – svarstė R.Vilpišauskas.
D.Antanaitis: ketinimų protokolas nėra sutartis
Tuo metu Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis paaiškino, kad ketinimų protokolas nėra sutartis – tai tik vieša deklaracija apie norą pradėti pokalbį dėl įsigijimo, jame nėra įrašyta nei kaina, nei pirkimo apimtis.
„Ketinimų protokolo pasirašymas reiškia viena – ketinu pradėti su tavimi kalbėtis. O tai reiškia, kad aš iš savo pusės išskiriu reikalingus resursus pradėti su tavimi kalbėtis, o gamintojas įgalioja žmones ir suteikia tiems žmonėms visą reikalingą informaciją bei finansavimą pradėti su tavimi kalbėti“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė D.Antanaitis.
Anot jo, lygiai tokius pačius ketinimo protokolus su Vokietijos kariuomene ir gamintojais yra pasirašiusios ir paskelbusios kitos valstybės, pavyzdžiui, Italija, kurios norėtų prisijungti prie bendro tankų „Leopard“ pirkimo kartu ir taip atpiginti tankų kainą.
Idealiausiu atveju, pasak eksperto, pirkimas būtų vykdomas kartu su kita valstybe, o ne tiesiai kalbantis su gamintoju.
Karybos ekspertas teigė negalintis komentuoti Seimo nario Raimundo Lopatos iškeltų klausimų, esą pasirinkdama vokiškus tankus, o ne amerikietiškus „Abrams“, Lietuva nusisuka nuo svarbiausios sąjungininkės JAV, taip pat nevertino R.Lopatos kritikos, kad A.Anušauskas dėl šių planų pirmiausiai turėjo tartis su parlamentarais, o dabar esą sprendimas atrodo priimtas neskaidriai.
„Lietuvos kariuomenė atliko šešių mėnesių įvairių tankų vertinimą ir pateikė savo sprendimą, kokių įrankių jiems reikėtų savo užduotims vykdyti. Mano manymu, šiuos klausimus ir atsakymus turėtų rasti Lietuvos kariuomenė, o ne politikai, ne verslininkai ar kas kitas. Būtent Lietuvos kariuomenė geriausiai žino, su kokiais iššūkiais jiems teks susidurti ir kokie įrankiai jiems tinkami tiems iššūkiams įveikti“, – kalbėjo D.Antanaitis.
S.Spurga: visiškai nesolidu
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga prezidento G.Nausėdos A.Anušauskui adresuotoje kritikoje apskritai neįžvelgė piktos kritikos ar kaltinimų – pasak politologo, šalies vadovas tiesiog patarė ministrui kalbėti atsargiau.
„Aš manau, kad tai, ką sakė prezidentas, jis pasakė ne kategoriškai – jis pasakė patarimą, kad taip daryti nedera. Kadangi mes nežinome, kas buvo sutarta ir kaip vyko VGT posėdis, kaip suprantu, prezidentas sako, kad buvo sutarta neviešinti tos informacijos, ir toks paviešinimas yra nepriimtinas.
Dabar žiūrėkime, ką mes žinome: man atrodo, kad galutinis sprendimas pirkti būtent šią tankų rūšį dar nėra priimtas, jis dar neįformintas. Ir dabar, kai ministras pasakė, kad būtent tai pirksime, kaip tai vertinti? Įsivaizduokite, kas atsitiks, jei dėl kažkokių motyvų bus priimtas kitas sprendimas? Tai visiškai nesolidu“, – vertino S.Spurga.
Politologo manymu, savo retoriką A.Anušauskui visgi reikėjo apsvarstyti atidžiau.
„Tokiais atvejais, kai tai liečia mūsų saugumą, manau, kad valstybės interesai yra aukščiau už atskiro politiko interesus būti dėmesio centre“, - portalui lrytas.lt sakė MRU specialistas.
Tiesa, parlamentarė Agnė Širinskienė dėl neva valstybės paslapties atskleidimo jau kreipėsi į prokuratūrą, tačiau S.Spurga ragina pirmiausia iki galo išsiaiškinti, ar paskleista informacija iš tiesų buvo tokia slapta.
„Mes pažįstame šitą politikę, ji irgi mėgsta būti dėmesio centre. Matyt, yra įstatymas, kuris apibrėžia valstybės paslaptį, yra informacija apie tankus, ir reikės padaryti išvadą, ar tai buvo valstybės paslaptis. Bet atidžiai klausydamas prezidento nematau, kad jis griežtai sakytų, jog buvo kažkas pažeista – manau, šiuo atveju G.Nausėda labai taktiškai apeliuoja į sveiką protą“, – aiškino politologas.
Paklaustas, kaip reaguoja ir į NSGK nario Raimundo Lopatos kritiką, esą Lietuva pirkdama vokiškus tankus nusisuka nuo JAV, S.Spurga čia taip pat įžvelgė tam tikrą politikavimą.
„Buvo pasakyta, kokie kriterijai yra svarbūs: ir kaina, ir įranga, ir aptarnavimas, įvairūs kiti parametrai, tai aš nežinau, ar R.Lopata kiekvieną dieną dirba su partneriais ir apie tai kasdien mąsto, svarsto, yra įsigilinęs ir į techninius, ir politinius niuansus.
Matyt, kitaip negali būti – sprendimus priima tie, kurie atsakingi už šią sritį. Kaip tik dabar pasirodė apžvalgos, kad įvairios šalys labai įvairiai sprendžia šitą užduotį – vieni perka korėjietiškus tankus, kiti – vokiškus tankus, amerikietiškus tankus“, – aiškino pašnekovas.
