Savo ruožtu Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis neatmeta galimybės rinkimuose išvysti ir Dalią Grybauskaitę, tačiau tam tikrų rizikų įžvelgia net ir labai palankiai vertinamai buvusiai šalies vadovei.
Apie pastarųjų dienų aktualijas ir būsimą prezidentinę kovą parlamentarai diskutavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
Skirtingai vertina Vyriausybės verdiktą
Praėjusią savaitę Lietuva Vyriausybės sprendimu uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija, o netrukus Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai kalbėsis ir apie visiško bendro sienos su agresore uždarymo galimybių.
E.Gentvilas svarstė, kad tam tikras neigiamas tokio sprendimo pasekmes Lietuva pajustų, bet svarbiausias prioritetas – saugumas.
„Akivaizdu, kad pasekmės būtų abipusės. Ekonominės, humanitarinės pasekmės, bet net patys ekonomistai pripažįsta, kad saugumas yra svarbiausia, o ekonomika šioje situacijoje yra antroje – podukros vietoje.
Jeigu neužtikriname saugumo, tai visa ekonomika gali žlugti. Šitoje vietoje saugumas išlieka prioritetiniu dalyku. (...) Ukrainos situacija parodė, kad be saugumo jokia ekonomika negali normaliai funkcionuoti“, – aiškino liberalas.
A.Mazuronis savo ruožtu įžvelgė ir kitą priežastį, kodėl Lietuva nusprendė iš dalies užverti duris į Baltarusiją.
„Atsakyčiau šiek tiek kitaip – reikėtų atvirai pasakyti, kad tai (dviejų pasienio kontrolės punktų uždarymas, – lrytas.lt) neturi nieko bendro su saugumo situacija – tai jau senokai planuotas Lietuvos veiksmas, kuris susijęs su techniniu sienos praleidimo punktų aprūpinimu, tam, kad juose tiesiog nėra techninių galimybių sunkiasvorį transportą patikrinti dėl kontrabandos.
Matyt, logiška, matant kontrabandos srautus, tekančius iš Baltarusijos, kad tą žingsnį reikėjo padaryti, ir reikėjo padaryti turbūt šiek tiek anksčiau“, – svarstė „darbietis“.
Tačiau kartu jis pasigenda logikos, kodėl visų pasienio kontrolės punktų uždarymas turėtų Lietuvai suteikti daugiau saugumo.
„Jei kalbėsime apie absoliutų sienos uždarymą, tai aš sutinku su prielaida, kad, jeigu nebus saugumo valstybėje, apie ekonominius dalykus kalbėti turbūt nereikės. Bet, tiesą pasakius, nelabai matau, kuo visiškas sienos uždarymas gali prisidėti prie mūsų saugumo.
Turbūt naivu tikėtis, kad „Wagner“ pajėgos, kurios yra dislokuotos, bandytų patekti į Lietuvą per oficialius sienos praleidimo punktus“, – aiškino A.Mazuronis.
Anot parlamentaro, toks veiksmas niekaip neprisidėtų prie Lietuvos saugumo, taip pat pakenks ekonomiškai ir kartu pakenks patiems Baltarusijos žmonėms, kurie esą yra „vakarietiško mąstymo“, tačiau liks įkalinti režime.
„Man susidaro toks vaizdas, ką labai svarbu paminėti, kad mes padedam mūsų kolegoms lenkams, kurie yra intensyviam priešrinkiminiam laikotarpyje.
Ten opozicinės politinės jėgos įtaka didėja, jie tą sienos uždarymo klausimą propaguoja, ir natūralu, kad prieš rinkimus jiems tai yra pakankamai aktualu, o Lietuva ir Latvija kažkokiu būdu prisideda prie to, ignoruodami tą faktą, kad, jeigu bus norima iš Baltarusijos pakliūti į Lietuvą, net ir uždarius sieną nebus jokių kliūčių tą padaryti per kitas Šengeno erdvėje esančias valstybes, tik kelias bus šiek tiek sunkesnis“, – komentavo A.Mazuronis.
Tačiau E.Gentvilas tikino ir tokiuose Darbo partijos vadovo žodžiuose girdintis opozicinį balsą.
„Norėčiau pasakyti, kad ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje artėja treji rinkimai. (...) Noriu, kad žiūrovai taip ir vertintų – Lietuva pirmą kartą yra tokioje situacijoje, turiu sutikti, kad turbūt tikrai ne viskas yra optimaliai daroma, bet nebūkime kategoriški ir nesakykime, kad viskas blogai. Nes rinkimai artėja ir Lietuvoje“, – aiškino Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
Paklaustas, kada visuomenei yra ramiau – ar tada, kai ji žino, ką daro valdžia, ar kai nekalba apie tai, ką daro dėl visų saugumo – A.Mazuronis svarstė, kad viskas turėtų būti „subalansuota“.
„Visuomenei turi būti pateikinėjami ne ministro matymai, vizijos ar politiniai įsivaizdavimai, bet labai aiški faktinė informacija, kuri gali būti pateikta. Dabar mes girdime įvairiausių politinių prisisapnavimų tam tikrais atvejais, kartais ribotos medžiagos išmetimą į viešumą, nekoordinuotų pasisakymų, kurie, mano manymu, pridaro valstybei ir piliečiams ženkliai daugiau žalos, įneša panikos ir įtampos“, – įsitikinęs Darbo partijos pirmininkas.
Prisimindamas ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską įklampinusį skandalą dėl neva riboto naudojimo informacijos atskleidimo, liberalas E.Gentvilas ragino su išvadomis neskubėti, nes ši istorija esą dar apsipynusi neaiškumais.
„Bus verdiktai ir prokuratūros, ir Paslapčių koordinavimo tarnybos. Mano pirmas požiūris toks: jeigu informacija buvo atnešta iš KAM pavaldžių struktūrų į Valstybės gynimo tarybą su grifu „riboto naudojimo“, tai su ta informacija turėjo būti elgiamasi labai atsakingai. Šiuo atveju, man atrodo, galėjo būti pasakyta per daug.
Bet kitas klausimas – ar visada pagrįstai uždedamas grifas „riboto naudojimo“? Esu matęs dar „Lietuvos energijos“ visokius nešamus popierius, kur būtinai uždedamas grifas, kai praėjusios dienos laikraščiuose galėjai skaityti tai, kas parašyta tose apribojimo pažymose“, – prisiminė parlamentaras.
„Nurungti“ G.Nausėdą bus ypač sudėtinga
Laidoje paliesta ir jau kitų metų gegužę vyksiančių prezidento rinkimų tema. E.Gentvilas anksčiau yra užsiminęs, kad tarp kandidatų matytų ir savo, Liberalų sąjūdžio, partijos pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Visgi, apie savo kandidatūrą liberalas tikrai nesvarsto.
„Kiekvienas žmogus galvoja apie save. Aš apie save irgi galvoju, kad aš negalėčiau dalyvauti šituose rinkimuose. Nei aš esu reitinguose, nei siekiu juose būti, nei aš turiu vidinio noro ir motyvacijos“, – prisipažino E.Gentvilas.
Tiesa, į Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen liberalas tikino vis dar žiūrintis su didele viltimi, nors konkuruoti su dabartiniu šalies vadovu G.Nausėda esą sudėtinga bus kiekvienam kandidatui.
„Žiūriu į Viktoriją kaip į potencialų ateities lyderį. Šie rinkimai galbūt kaip tokie antrosios kadencijos siekiančio prezidento G.Nausėdos rinkimai visiems oponentams yra labai sudėtingi. Viktorijai taip pat būtų labai sudėtinga įveikti pareigose esantį prezidentą. (...)
G.Nausėda nėra padaręs baisių klaidų – jis gali patikti, nepatikti, bet tai nėra prezidentas, kuris visiškai nuvylė tautą. Todėl prezidentas G.Nausėda turi didžiules galimybes, ir bet kuriam konkurentui – ar I.Vėgėlei, ar V.Čmilytei-Nielsen – bus sudėtinga.
Aš žiūriu į ateitį, ar šituose rinkimuose V.Čmilytės dalyvavimas padėtų pagrindus tolesnei jos galimai politinei karjerai. Šituose rinkimuose įveikti prezidentą Nausėdą ne tik jai, bet ir bet kuriam, nurodytam reitinguose, būtų labai sudėtinga, bet aš nesakau, kad neįmanoma“, – komentavo E.Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas atkreipė dėmesį, jog net ir prezidento rinkimus pralaimėjęs, bet į antrąjį turą patekęs politikas po kelių mėnesių vyksiančiuose Seimo rinkimuose galėtų puikiai startuoti. Pavyzdžiui, G.Nausėdai per prezidento rinkimus nusileidusi Ingrida Šimonytė sėkmingai konservatorius nuvedė į pergalę parlamento rinkimuose.
„Kitaip sakant, tai sukelia tam tikrą pagundą politikams dalyvauti prezidento rinkimuose tam, kad būtų padarytas didelis įdirbis artėjantiems Seimo rinkimams“, – paaiškino jis.
A.Mazuronis savo ruožtu pabrėžė, kad partijų lyderiai turėtų reprezentuoti savo politines jėgas ir kautis dėl prezidento posto.
„Aš tikrai nesu apsisprendęs, bet labai svarbūs keli dalykai, ką Eugenijus jau pasakė. Manau, kad prezidento rinkimai bus Seimo rinkimų kampanijos pradžia. Tai suponuoja tai, kad partijų lyderiai turėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, jei partija tam pritaria.
Ta logika, kad partijų lyderiai apskritai nedalyvauja, mano manymu, svarbiausiuose rinkimuose, prisidengia kitais žmonėmis, politinės logikos prasme yra bloga. Partijų lyderiai tam ir yra lyderiai, kad jie turėtų tam tikras privilegijas, atsakomybes, ir vestų partiją į tam tikrus rinkimus.
Man keista atrodo, kai pagrindinių partijų lyderiai išstatinėja kitus žmones, ar tai būtų, su visa pagarba, Aurelijus Veryga, ar I.Šimonytė, ar dar kažkas. Kai partijų vadovai neina, man atrodo, tai partinės logikos prasme nėra labai gerai“, – kalbėjo „darbietis“.
Tačiau pats jis tikino prezidento posto sieksiąs tik tada, jei tokį norą išreikš partija.
„Partijoje galime rasti variantų, kurie partijai gali būti naudingesni, nei partijos vadovo dalyvavimas“, – paaiškino A.Mazuronis.
Kokie šansai D.Grybauskaitei?
E.Gentvilas savo ruožtu nemano, kad kiekvienas partijos vadovas turi dalyvauti prezidento rinkimuose – anot jo, Lietuva nėra „prezidentinė valstybė“, kurioje būtent ši institucija būtų svarbiausia.
„Jeigu tai būtų grynai prezidentinė valstybė, suprasčiau Andriaus dėstomą logiką. Bet Lietuva yra parlamentinės demokratijos respublika, ir partijos vadovas gali būti vertinamas kaip tas, kuris užtikrins tinkamą atstovavimą parlamente.
Jeigu partijos pirmininkas dalyvauja prezidento rinkimuose, o paskui sudirba partijos reikalus parlamentiniuose rinkimuose, atleiskite, parlamentinėje demokratijoje parlamentinės partijos vadovas, pridaręs nesąmonių prezidento rinkimuose ir pralošęs parlamento rinkimus, nebūtų gerai vertinamas“, – nurodė politikas.
Tiesa, pastaruoju metu vėl garsiai iškilo ir buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pavardė, dėl jos dalyvavimo prezidento rinkimuose net sukurta peticija. Ją tarp galimų kandidatų į prezidentus matytų abu Seimo nariai, tačiau pripažįsta, kad ir šiai nebūtų lengva.
„Dėl D.Grybauskaitės palaikymo koalicijos formatu tikrai nesu turėjęs jokių pokalbių, bet galimybių dalyvauti Daliai aš matau. (...)
D.Grybauskaitė, kurios veiklą aš pats asmeniškai esu ir skeptiškai įvertinęs, bet iš principo pozityviai, galėtų būti tas žmogus, kuris galėtų užtikrinti tolesnį stabilumą, nors nesakau, kad G.Nausėda jo neužtikrina“, – svarstė E.Gentvilas.
Pasak A.Mazuronio, gali nutikti visko, bet rizika D.Grybauskaitei – didelė.
„Jeigu ji eina ir pralaimi tuos rinkimus G.Nausėdai, kas irgi yra pakankamai realu, politinės karjeros pabaiga gaunasi šiek tiek su šaukšteliu deguto statinėje medaus, kas gali būti tai, ko D.Grybauskaitė ne visiškai trokšta.
Bet visi variantai yra neatmestini, ir tai tikrai būtų labai realus variantas, kuris įneštų šiek tiek nemigo naktų G.Nausėdos darbotvarkėje“, – sakė jis.
