Tiesa, tokie politologų įspėjimai pačių politikų nė kiek nestebina – anot jų, jeigu pralaimėtų prezidento rinkimuose, I.Vėgėlė dar nenorėtų išbarstyti sukaupto populiarumo, todėl naujos partijos steigimas – visai tikėtinas scenarijus.
Planas B?
Pirmadienio vakarą „LRT forumo“ laidoje naujienų agentūros ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris teigė ganėtinai tvirtai galintis prognozuoti būsimą valdančiąją daugumą.
Žurnalistas spėjo, kad ją sudarys mažiausiai trys partijos, tikėtina – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) arba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir koks nors trečias politinis darinys, pavyzdžiui – I.Vėgėlės partija.
„Jeigu prezidento rinkimų I.Vėgėlė nelaimės – o gali būti, kad nelaimės – tuomet tai jam gali būti geras startas ir įsisukimas prieš politinę karjerą apskritai, kurią jis akivaizdžiai planuoja kaip savarankiškas žaidėjas, atsisakęs ypatingai viliojančių mezalianso pasiūlymų su daugeliu partijų, tame tarpe ir su tais pačiais valstiečiais“, – savo spėjimą argumentavo V.Bruveris.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis pastebėjo, kad iš tiesų yra ne vienas precedentas, kai prezidento rinkimus pralaimėjęs kandidatas su įgyto populiarumo banga nukeliauja į Seimą.
„Rinkimų ciklas išsidėlioja taip, kad jeigu I.Vėgėlė nelaimi prezidento posto, ant tos bangos eina į Seimo rinkimus. Tačiau jam reikės sužaisti, nes į prezidento rinkimus jis turės eiti kaip nepartinis kandidatas“, – pabrėžė M.Jastramskis.
Tiesa, prezidento rinkimai – jau kitų metų gegužę, tad politologas kėlė klausimą, kaip I.Vėgėlei galėtų pavykti suburti ir įregistruoti partiją iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė laidos metu priminė, kad apie tokį planą B – savo partijos įkūrimą – praeityje I.Vėgėlė jau yra užsiminęs.
„Nėra taip, kad jis nebūtų užsiminęs apie šią alternatyvą, todėl apie tai ir diskutuojame – tai nėra tik mūsų fantazijos reikalas. Nepamirškime, kad partija gali būti kuriama jau šiek tiek anksčiau, pradėti rinkti žmonės. Jis, kaip lyderis, į šį traukinį gali įšokti gerokai vėliau – jau po prezidento rinkimų kampanijos“, – pastebėjo R.Urbonaitė.
Visgi naujienų portalo lrytas.lt kalbintų politikų nuomonės dėl I.Vėgėlės rinkiminių planų išsiskyrė.
S.Skvernelis: I.Vėgėlė turi du variantus
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DSVL) pirmininkas Saulius Skvernelis abejonių, kad I.Vėgėlė dalyvaus prezidento rinkimuose, praktiškai neturi – kaip ir I.Vėgėlės kandidatavimu į Seimą, jeigu prezidento rinkimus pralaimėtų.
„Jeigu tokį žingsnį darai, kam tada aukoti laiką, sveikatą, finansus ir kokią gegužės 12 dieną baigti tą karjerą?“ – retoriškai klausė S.Skvernelis.
Tad tokiu atveju, anot S.Skvernelio, dalyvauti politikoje nusprendęs žmogus turi du variantus: arba kurti savo partiją (o tai – labai sudėtingas procesas), arba prisijungti prie kokios nors mažesnės, formaliai jau veikiančios partijos.
Tiesa, buvęs premjeras tikino, kad su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ I.Vėgėlė apie bendradarbiavimo galimybes nesikalbėjo.
„Su mumis tikrai nesikalbėjo. Aš asmeniškai su juo esu kalbėjęsis prieš pora metų – kai jis baigė karjerą tarybos pirmininko pareigose, bendromis frazėmis. Bet niekada nekalbėjome apie kokius nors bendrus politinius veiksmus“, – nurodė parlamentaras.
R.Karbauskis: jeigu būtų I.Vėgėlės kreipimasis į LVŽS, jį svarstytume
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad su I.Vėgėle yra kalbėjęs dėl galimo bendradarbiavimo prezidento rinkimuose, tuo metu galimas I.Vėgėlės dalyvavimas Seimo rinkimuose, anot jo, yra tik spekuliacijos.
R.Karbauskis pabrėžė, kad jeigu I.Vėgėlė nesuburs savo partijos dar iki prezidento rinkimų, po jų tam laiko nebebus – vėliau nei likus 180 dienų iki rinkimų dienos įregistruota politinė organizacija dalyvauti rinkimuose negali.
Tačiau jeigu I.Vėgėlė kreiptųsi į valstiečius dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose su LVŽS, R.Karbauskis tokią galimybę svarstytų.
„Jeigu būtų toks kreipimasis, hipotetiškai vertinant, į LVŽS iš I.Vėgėlės, mes tikrai jį svarstytume.
Tačiau įsivaizduokite situaciją – jis turi dalyvauti prezidento rinkimuose, jeigu jų nelaimi, turi norėti dalyvauti Seimo rinkimuose, ir tada apsispręsti, ar kreiptis – jau būsime gerokai įsibėgėję savo rinkimų kampanijoje, sudarytas sąrašas, vienmandatės.
Visa tai atrodo labai sudėtingai, bet hipotetiškai galiu sakyti, kad taip – galėtume svarstyti“, – teigė LVŽS pirmininkas.
Tiesa, R.Karbauskiui užkliuvo I.Vėgėlės pokalbiai su kitomis politinėmis jėgomis.
„Klausant I.Vėgėlės pasisakymų dabar atrodo, kad jis ieško paramos ir tarp liberalų, ir tarp žmonių, kurie turi tradicines vertybes.
Tai yra labai keista, nes, kai žmogus šnekasi su socialdemokratais ir S.Skvernelio demokratais, jis šnekasi su liberalais – nesvarbu, kad jie yra opozicijoje, jie savo pažiūromis yra liberalai. Šioje situacijoje nesuprantu to, kaip tai galima suderinti“, – kalbėjo LVŽS vedlys.
„Galbūt I.Vėgėlė tiesiog zonduoja bendrą situaciją, bet jeigu jis rimtai šnekasi su tomis partijomis, tada mums su juo šnekėtis nėra apie ką“, – pridūrė jis.
R.Karbauskis netiki ir galimybe I.Vėgėlei Seimo rinkimuose dalyvauti su kokia nors jau egzistuojančia, tačiau į Seimą nepatekusia mažesne politine jėga.
Anot jo, susitarti ir su mažosiomis partijomis nebūtų lengva, be to, iš tiesų ir nėra su kuo tartis.
„Su kuo? Su P.Gražuliu? Nematau su kuo, nes tos mažos partijos įvaizdis palies patį kandidatą. Kokia jam prasmė pravedinėti (į Seimą – aut.past.) kažkokią grupę žmonių, kurių jis nepažįsta?
Sutikčiau su mintimi, kad jis steigs savo partiją, savo komandą, bet kad kažkuri iš tų mažųjų partijų priimtų visą jo komandą, neturėtų savo ambicijų?
Daugelyje rinkimų matėme, kaip mažosios partijos nesugeba sutarti dėl nieko. Susėda partijų, kurios rinkimuose surenka vieną procentą, lyderiai, bando susitarti ir niekada nesusitaria – visi pilni ambicijų ir savo tą procentą laiko labai svarbiu“, – priminė R.Karbauskis.
„Jeigu kas iš politologų ar žurnalistų pasakytų konkretų pavadinimą (neparlamentinės partijos, su kuria galėtų kandidatuoti I.Vėgėlė – aut.past.), aš paaiškinčiau, kodėl tai neįmanoma“, – pridūrė jis.
Tiesa, R.Karbauskis sutinka, kad pralaimėjęs prezidento rinkimus I.Vėgėlė dar nenorėtų baigti savo politinės karjeros, tačiau LVŽS lyderis kaip geriausią kelią I.Vėgėlei mato prezidento rinkimus dar po penkerių metų – kai juose nedalyvaus dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.
„I.Vėgėlės šansai šiuose rinkimuose išlošti prieš G.Nausėdą yra menki“, – įsitikinęs R.Karbauskis.
Jokių pokalbių nebuvo
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tikino nusistebėjęs I.Vėgėlės pareiškimu, esą šiuo metu dėl dalyvavimo politikoje jis kalbasi su visomis politinėmis partijomis, nes su „darbiečiais“ jis nesikalbėjo.
„Man irgi keista buvo. Visad sakydavau, kad jei jis teigia, kad susitinka su visais, tai galėtų paminėti, kad susitinka su visais, išskyrus su mumis. Ne, su mumis nebuvo jokio kontakto, jokios šnekos“, – nurodė jis.
Tiesa, A.Mazuronis teigė girdėjęs kalbų, kad pralaimėjęs prezidento rinkimus I.Vėgėlė kurtų savo politinę partiją.
„Įsivaizduoju, kad jis turi dvejopą planą. Pirmiausia – dalyvauti prezidento rinkimuose, ir šiame plane jam partijos rėmimo nesinorėtų. Natūralu, kad tam nepavykus, turbūt iš karto po to, kiek įmanoma greičiau bandys formalizuotis į kažkokį judėjimą tam, kad galėtų sudalyvauti Seimo rinkimuose.
O tai įmanoma padaryti keliais būdais: jungtis prie kažkokios esamos politinės partijos, prie kokio juridinio vieneto, kuris jau registruotas, bet realiai nieko nėra. Arba kurti kažką visiškai naują, bet nežinau, ar jis turėtų aplink tiek dirbančių žmonių, nes tai padaryti yra pakankamai sudėtinga“, – įvertino A.Mazuronis.
Jokių oficialių susitikimų su I.Vėgėle teigė neturėjusi ir Lietuvos socialdemokratų partija, o klausimas apie galimą bendradarbiavimą su I.Vėgėle socialdemokratą Gintautą Palucką net prajuokino.
„Mums kandidatų netrūksta, nežinau, ką jis gali pasiūlyti ar prašyti“, – tikino jis.
E.Gentvilas: kitokių atvejų nelabai atrastume
Tuo metu „visiškai logišku“ sumanymu I.Vėgėlei kurti savo partiją laiko Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvilas.
„Žmogus, kuris kandidatuoja prezidento rinkimuose ir turi sėkmės šansą – nebūtinai laimėti, bet gero pasirodymo šansą – turi galvoti ir apie tai, ar jis žybtels kaip meteoritas nakties danguje, ar kažką paliks po to sėkmingo kandidatavimo“, – įvertino parlamentaras.
E.Gentvilas priminė, kaip anksčiau politikoje nedalyvavęs Petras Auštrevičius 2004 metais dalyvavo prezidento rinkimuose, užėmė trečią vietą ir paskui integravosi į liberalus, tęsė politinę karjerą.
„Turbūt atvejų, kai taip sėkmingai, 2–3 vietą prezidento rinkimuose užėmę žmonės pasitrauktų ir nebedalyvautų politikoje, nelabai atrastume. I.Vėgėlei tokia galimybe kvepia. 2–3 vieta debiutantui būtų sėkmingas pasirodymas, būtų logiška, kad po to jis galvotų apie galimą tolesnę karjerą.
Jeigu jis lieka toks psichas vienišius, be nieko, tai ką tu vienas padarysi? Dar penkerius metus laukt kitų rinkimų? Todėl visiškai logiška būtų konstruoti savo politinę partiją, su kuria eitų kur nors toliau, kada nors vėliau“, – įvertino parlamentaras.
Liberalas pateikė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pavyzdžius, kuomet žmonės iš šalies pradeda politinę karjerą dalyvaudami prezidento rinkimuose ir suburdami savo partijas.
Pastebėjus, kad I.Vėgėlė prezidento rinkimuose tikrai dalyvautų kaip nepartinis kandidatas, o po prezidento rinkimų jau liktų per mažai laiko partijos įkūrimui, E.Gentvilas sudėliojo tarpinį, galimą scenarijų.
„Pavyzdžiui, partija būtų sukurta balandžio mėnesį, tačiau paties I.Vėgėlės partijoje dar nėra. Partija išrenka laikinąjį pirmininką, I.Vėgėlė prezidento rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas, o po rinkimų, birželį, stoja už partijos vairo vietoje laikinojo vadovo.
Tai būtų tam tikra rinkėjų apgavystė, vaidinant, kad „Aš nepartinis! Su jokiomis partijomis nieko bendro neturiu!“, bet štai greta jau paruošta kėdė partijos vadovo pozicijoje“, – svarstė liberalas.
