Tiesa, dalis socialdemokratų, išgirdę, kad atsidūrė tarp penkių išrinktųjų, juokėsi, kiti nuoširdžiai stebėjosi, bet buvo ir tokių, kurie neslėpė savo prezidentinių ambicijų.
Dominuoja penkios pavardės
Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius Justas Pankauskas portalui lrytas.lt nurodė, kad iš 60 skyrių kandidatus į prezidentus kol kas išsirinko tik dešimt. Skyriai kandidatus kelti pradėjo dar pavasarį ir tai daryti galės dar maždaug du mėnesius.
Kandidatai į prezidentus skyriuose renkami tuomet, kai įvyksta skyrių konferencijos. Jų metu sprendžiami įvairūs klausimai, taip pat – ir susiję su rinkimais.
„Daugiausiai skyrių – šeši – yra iškėlę dabartinės partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūrą, taip pat yra iškeltos Gintauto Palucko, Nerijaus Cesiulio, Vytenio Povilo Andriukaičio ir Liutauro Gudžinsko kandidatūros“, – portalui lrytas.lt sakė J.Pankauskas.
Jo teigimu, nors teoriškai skyriai gali kelti po kelis kandidatus, įprastai kiekvienas jų pasiūlo po vieną pavardę.
„Kadangi Vilniaus skyrius yra didžiausias savo struktūrine prasme, nes yra ir grupės, tai viena grupė yra pasiūliusi dvi kandidatūras – tiek G.Palucko, tiek L.Gudžinsko“, – informavo LSDP atsakingasis sekretorius.
Savo kandidatus jau yra pateikę Jonavos, Kaišiadorių, Molėtų, Šakių, Širvintų, Panevėžio rajono, Kalvarijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos skyriai. Taip pat – ir Socialdemokračių moterų sąjunga, iškėlusi V.Blinkevičiūtės kandidatūrą.
Beje, Kalvarijos skyrius bandė kelti Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą, tačiau pasirinkimą teko pakeisti, nes šiam dar nėra 40-ties.
Nepartinių kandidatų kol kas nepasiūlė nė vienas LSDP skyrius, nors partijos įstatuose tokio ribojimo nėra.
Kandidatų kėlimo procedūra baigsis metų gale. Partijos taryba iškeltų politikų teirausis, ar jie sutiktų kandidatuoti, o tuomet nuspręs, kuris kandidatas turėtų atstovauti socialdemokratams prezidento rinkimuose.
Ką sako patys politikai?
Ar partijos skyrių keliami socialdemokratai patys svarstytų apie kandidatavimą prezidento rinkimuose? Vienus šis klausimas prajuokino, kiti sako rimtai svarstantys apie tokią galimybę, tačiau yra ir slapukaujančių.
Kol kas didžiausia intriga išlieka, ar prezidento posto nuspręs siekti LSDP pirmininkė, europarlamentarė V.Blinkevičiūtė. Jos pavardė dažniausiai minima ir tarp bendražygių. Ne tik dėl to, kad politikė vadovauja partijai, bet ir dėl aukštų jos reitingų.
Pati V.Blinkevičiūtė yra sakiusi, kad sprendimą, ar dalyvaus rinkimuose, jau priėmė, tačiau viešai kol kas jo neatskleidžia.
Savo ruožtu Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis portalui lrytas.lt neslėpė mąstantis apie tokią galimybę.
„Jeigu skambinat prezidentui, tai ir būsiu prezidentu. Žinote, nė vienas dzūkas nebuvo Lietuvos prezidentu, tai reikia kažką daryti“, – juokavo jis.
„Be abejo. Jeigu tu eini į politiką, tai visą laiką galvoji“, – kiek surimtėjęs į klausimą, ar pats yra pagalvojęs apie kandidatavimą į prezidentus, atsakė N.Cesiulis.
Nors džiaugėsi bendražygių išreikštu pasitikėjimu, socialdemokratas aiškino, kad jam svarbiausia, ką galvoja žmonės.
„Palaukime skyrių ir partijos sprendimo. Aš norėčiau gal net ne partijos, o Lietuvos žmonių sprendimo. Prezidentas turi būti ne partijos, o žmonių prezidentas. Žinote, partija yra partija. Kas svarbiau? Žmogus ar partija? Man svarbiau yra žmogus“, – dėstė jis.
Pastebėjus, kad tam, jog sužinotų, ką galvoja žmonės, pirmiausia vis dėlto turi sulaukti partijos apsisprendimo, ar ši mestų jį į rinkiminę kovą, meras pabrėžė, jog yra galimybė dalyvauti ir kaip nepriklausomam kandidatui.
„Gali būti nepriklausomas. Visokių idėjų yra. Mes gyvename labai gražioje demokratinėje valstybėje, palaukime, pažiūrėsime, dar yra laiko“, – nedetalizavo N.Cesiulis.
Tuo tarpu išgirdęs, kad yra tarp penkių kol kas keliamų partijos kandidatų į prezidentus, LSDP garbės pirmininkas V.P.Andriukaitis pradėjo juoktis, tačiau neslėpė labai nudžiugęs.
„Nežinojau. Malonu, kad prisimena. Vadinasi, mano asmuo dar nepamirštas tarp bičiulių. Labai džiugu. Esu labai nustebintas“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Tiesa, politikas patikino, kad rinkimuose tikrai nekandidatuos: „Oi ne, ne, ne. Ačiū. Yra kitų, kurie gali geriau.“
V.P.Andriukaitis nenorėjo išskirti savo favoritų, kuriuos norėjų matyti kaip partijos atstovus prezidento rinkimuose, tačiau kaip neabejotiną lyderę įvardijo V.Blinkevičiūtę.
„Man visiškai aišku, kad ji yra lyderė. Apie ją turi suktis visos diskusijos. Suprantama, yra ir puikių jaunų merų, lyderių“, – atkreipė dėmesį jis.
Žinia, kad yra tarp LSDP skyrių keliamų kandidatų į prezidentus, nustebino ir partijos vicepirmininką L.Gudžinską.
„Man jūs naujieną pasakėte. Aš šito nežinojau“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
L.Gudžinskas teigė, kad partijos gretose yra nemažai solidžių žmonių, kurie yra populiaresni, žinomesni, todėl savo galimybes jis sakė vertinantis labai atsargiai.
„Ne, žinokite, jei atvirai, tikrai negalvojau apie tai. Net nelabai galėčiau ir pakomentuoti. Labiau matyčiau save dalyvaujantį parlamento rinkimuose. Dėl prezidento... Žinoma, visada galima galvoti apie didžiausias aukštumas, bet aš laikausi filosofijos, kad viskas turėtų būti žingsnis po žingsnio“, – kalbėjo socialdemokratas.
LSDP vicepirmininkas svarstė, kad ryškiausia partijos kandidate greičiausiai būtų V.Blinkevičiūtė. Jei ji dalyvauti nesutiktų, bendražygių tarpe, anot L.Gudžinsko, yra ir kitų aktyvių politikų.
Tiesa, partijai jis yra pristatęs ir savo viziją, kad ji prezidento rinkimuose galėtų kelti ne savo kandidatą, o remti, pavyzdžiui, dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą, jei šis sieks perrinkimo. Kaip sėkmingą pavyzdį jis pateikė konservatorius.
„Konservatoriai jau 20 metų kelia nepartinius kandidatus į prezidento rinkimus, tai gal mes irgi galime plačiau pasižiūrėti į tą procesą. Esu ir partijos taryboje pasisakęs, kad mes turime apsvarstyti galimybę, jei nėra apsisprendimo viduje, tarkime, remti dabartinį prezidentą, kaip konservatoriai yra padarę D.Grybauskaitės atveju“, – dėstė L.Gudžinskas.
Jo teigimu, jei partija nuspręstų, kad pagrindinis taikinys turėtų būti Seimo rinkimai, toks scenarijus jai galėtų būti naudingas.
„Čia mano, kaip politologo pasvarstymai“, – pažymėjo L.Gudžinskas.
Ekspertas įvertino visas kandidatūras
Socialdemokratų skyrių kol kas iškeltus penkis kandidatus įvertino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas. Jo teigimu, nors kiekvienas jų turi savų pliusų ir minusų atstovauti partijai rinkimuose, nugalėti šansų greičiausiai neturi nė vienas.
„V.Blinkevičiūtė neabejotinai yra populiariausia socdemė, bet, vis dėlto, tas populiarumas, kurį pastaruoju metu ji generuoja, nebėra labai aukštas. Tai nebūtų labai saugus variantas, galvojant, kad iškelsime ir ji tikrai drąsiai kovos dėl antrojo turo. Aišku, išvis pas socialdemokratus, ko gero, tokių variantų nėra“, – portalui lrytas.lt komentavo I.Kalpokas.
Didžiausia problema keliant V.Blinkevičiūtės kandidatūrą, pasak politologo – neaiški jos pačios motyvacija.
„Ko gero, jai pačiai komfortabiliausia būtų dar bent kadenciją pabūti Briuselyje ir nesivelti į vietinę politiką. Dėl šitos priežasties, akivaizdu, kad ir ji pati noru labai netrykšta“, – pastebėjo jis.
Tačiau, I.Kalpoko manymu, ji vienintelė iš socialdemokratų turėtų šansą apskritai patekti į antrąjį rinkimų turą: „Ji galėtų duoti kovą dėl antros vietos, kartu su konservatorių kandidatu, kas jis bebūtų, ir I.Vėgėle. Čia būtų trijų arklių lenktynės dėl antros vietos.“
Nors G.Paluckas yra vienas ryškiausių socialdemokratų veidų, jo galimybės rinkimuose, kaip pabrėžė I.Kalpokas, tapo savotišku nesėkmės simboliu.
„G.Paluckas su socdemais dalyvavo daug rinkimų ir, bijau suklysti, man atrodo nė vienų nelaimėjo. Tam tikru metu jis buvo tapęs jeigu ne pašaipų objektu, tai savotišku nesėkmės sinonimu.
Viena vertus, jis tebėra vienas iš ryškiausiai matomų socdemų, bet, jeigu jam nepavyko kalnų nuversti vadovaujant socdemams, nepavyko patekti net gana saugioje vienmandatėje į Seimą, o tik per sąrašą prasimušti, apie prezidento rinkimus kalbėti būtų turbūt kažkas tarp labai naivaus ir optimistiško varianto“, – aiškino VDU docentas.
Visai neblogu partijos pasirinkimu ekspertas įvardijo N.Cesiulį.
„Jis potencialiai galėtų būti išaugęs mero poziciją ir pasirengęs eiti į nacionalinę politiką. Galvojant apie tai, kad jeigu ne V.Blinkevičiūtė, jeigu ne G.Paluckas, partijai vis tiek reikia kokių nors ryškesnių veidų, ne vien tik tų, kurie yra asocijuojami su senąja socdemų karta“, – svarstė I.Kalpokas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Alytaus miesto mero kandidatūra būtų labai rizikinga, nes jis yra „visiškai neišbandytas žmogus nacionaliniu mastu“.
„Tai būtų išties didelė rizika iš socdemų pusės. Iš kitos pusės, jei V.Blinkevičiūtė nenori eiti arba nori pasitaupyti kitiems rinkimams, neiti į Seimo rinkimus su pralaimėtojos ženklu, kažką vis tiek reikės kelti. Čia galėtų būti toks pakankamai neskausmingas variantas. O kad žmogus yra tikrai labai ambicingas, tai nėra abejonių“, – teigė politologas.
Ar N.Cesiulis būtų geriausias pasirinkimas, siekiant pritraukti jaunesnį rinkėją?
„Sunku pasakyti. Kažkada ankstyvoje jaunystėje jis buvo didžėjus, bet šiaip jis nėra iš tų, kurie būtų labai asocijuojami su jaunimui būdingomis tendencijomis. Bet, galvojant apie tai, kad potencialiai turbūt yra žmonių, kurie turi polinkį į socdemiškas idėjas, bet nelabai norėtų balsuoti už senąją socdemų kartą, tai galėtų būti variantas“, – sutiko I.Kalpokas.
„Tačiau socdemai jau bandė su atsinaujinimu, atsijauninimu ir naujos kartos pritraukimu. Švelniai tariant, neypatingai sėkmingai jiems tai pavyko“, – pridūrė jis.
Apie V.P.Andriukaitį VDU docentas pasisakė trumpai: „Aš manau, kad politikams yra visai geras bruožas žinoti, kada oriai išeiti į užtarnautą poilsį. Kol kas atrodo, kad galbūt jis yra nepraleidęs progos į tą poilsį išeiti.“
Tuo tarpu L.Gudžinsko kandidatūra, pasak jo, būtų visai įdomus variantas, žinant paties politiko išsilavinimą iš kompetencijas.
„Žmogus iš akademinio pasaulio, politologas. Galėtų pademonstruoti bent jau tam tikras teorines kompetencijas, išmanymą apie tai, ko reikia prezidentui, kaip turėtų veikti prezidentas. Bent jau teorine prasme jis nebūtų žmogus, kuris mokosi veiksmo eigoje“, – įsitikinęs I.Kalpokas.
Iš kitos pusės, kaip sakė pašnekovas, L.Gudžinsko politinė patirtis yra labai ribota.
„Jeigu mes galvojame apie nacionalinį atpažįstamumą, tai jo nacionalinis atpažįstamumas yra mažiausias iš visų aptartų kandidatų. Ko gero, reikėtų grįžti prie to, kad dalis socdemų rinkėjų atrodo gana inertiški ir jiems reikia atpažįstamų veidų. Šioje vietoje atpažįstamumo trūkumas tikrai galėtų būti didelė problema“, – kalbėjo jis.
Skeptiškas politologas buvo ir dėl L.Gudžinsko pasvarstymų, kad socialdemokratai galėtų kelti ne savo kandidatą, o remti G.Nausėdą.
„Mes turime scenarijų, kai vienus rinkimus nuo kitų skiria pusmetis. Jeigu socdemai nedalyvauja prezidento rinkimų kampanijoje su savo atskiru kandidatu, jie iš esmės iškrenta iš viešojo diskurso, praranda galimybę iš anksto startuoti su savo idėjomis, programa, kurią po to galima transformuoti į Seimo rinkimų programą. Tai tikrai jiems nebūtų geras sprendimas.
Aišku, pasirinkimo prasme, ko gero, taip, jiems būtų visai neblogas variantas nesikankinti su savais kandidatais, kurių vis tiek neišrinks, o paremti garantuotą nugalėtoją, tam tikra prasme išjoti ant balto žirgo, bet reikia nepamiršti ir to, kad kitos pagrindinės politinės jėgos iš anksto startuos su savo idėjomis.
Čia yra pavojus, kad socdemams per vasarą, kai visi atostogaus, o po jos bus likę keli mėnesiai iki rinkimų, reikės labai skubėti įšokti į nuvažiuojantį traukinį“, – apibendrino jis.
