Premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad sieks konservatorių partijos nominacijos prezidento rinkimuose, tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas jau atsisakė kovos dėl prezidento kėdės.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai įvertino netikėtus konservatorių partijos manevrus ir svarstė, kas paskatino premjerę dėl šalies vadovo posto kautis antrąjį kartą.
Netikėtas sprendimas
„Taip, išbėgsiu į aikštelę TS-LKD primariuose“, – trečiadienį savo feisbuko paskyroje pranešė I.Šimonytė.
„Kodėl? Na, 60+ skyrių nominacija įpareigoja. Motyvų daug ir įvairių, bet sudėjus viską į vieną mintį – noriu, kad nuosaikūs, proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečiai tikrai turėtų už ką įmesti balsą“, – aiškino premjerė.
Visgi panašu, kad premjerės ketinimų iki paskutinės minutės nežinojo ir patys partijos nariai. Štai Seimo narys, konservatorius Andrius Navickas neslėpė nuostabos dėl tokio premjerės sprendimo.
„Prisipažįstu, galvojau, kad nekandidatuosite. Vien jau dėl to, kad žinau, kokiu krūviu dirbate. Tačiau džiaugiuosi tokiu apsisprendimu ir tuo, kad šįsyk jis be didelio aplink esančių spaudimo“, – feisbuke pakomentavo A.Navickas.
Nuostabos ir džiaugsmo neslėpė ir konservatorius Žygimantas Pavilionis, pranešęs, kad išgirdęs I.Šimonytės sprendimą, pats nutarė pirminiuose konservatorių partijos rinkimuose nedalyvauti.
„Va čia tai sprendimas!!! Jėga!!! Mes laimėsime. Nors ir aš buvau kelių TS-LKD skyrių įvardytas kandidatu į prezidentus ir iki šios minutės delsiau atsakyti, dabar su ramia širdimi patvirtinu, kad net nemėginsiu kandidatuoti ir padarysiu viską, kad I.Šimonytė laimėtų!!!“ – feisbuke sureagavo jis.
Netrukus po I.Šimonytės paviešinto sprendimo pasipylė kitų partiečių neigiami atsakymai dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.
Viena iš labiausiai tikėtinų konservatorių kandidačių prezidento rinkimuose M.Navickienė teigė, kad apie kandidatavimą svarstė tol, kol sužinojo, kad šio posto vėl bandys siekti premjerė.
„Turbūt būčiau galvojus apie tai, bet labiausiai laukiau būtent tokio scenarijaus ir tokio sprendimo, nes pati tikrai tikiu, kad premjerė yra geriausia kandidatė, kurią gali turėti partija šiuose rinkimuose“, – paaiškino M.Navickienė.
Tokį patį argumentą turėjo ir krašto apsaugos ministras A.Anušauskas.
„Jeigu premjerė eina į rinkimus, tai, be abejonės, aš tikrai į atrankinius turus nepretenduoju“, – pranešė A.Anušauskas.
Pirminiuose partijos rinkimuose nebedalyvaus ir Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. Savo sprendimą trečiadienį dar praneš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis trečiadienį pareiškė, kad, jo vertinimu, I.Šimonytė yra stipriausias kandidatas, kurį konservatoriai gali turėti, tuo metu kiti kandidatai – ir jau pasiskelbę, ir tik numatomi, anot jo, „daugiau yra kietos jėgos ir populistinių nuotaikų šalininkai“.
Paklaustas apie I.Šimonytės rinkimines perspektyvas, G.Landsbergis teigė, kad svarbiausia, jog dešinės rinkėjas turės už ką atiduoti balsą.
„Kartais yra svarbus pats olimpinis principas – sudalyvauti tam, kad rinkėjas būtų atstovaujamas, nepaisant to, kaip viskas vėliau susidėlios“, – kalbėjo partijos pirmininkas.
I.Kalpokas: konservatorių veiksmus darosi sunku prognozuoti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas neslėpė nuostabos, kad I.Šimonytė vis dėlto nusprendė dar kartą pakovoti dėl prezidento posto. Jis teigė galvojęs, kad konservatoriai norės ministrę pirmininkę pasaugoti Seimo rinkimams.
„Iš tiesų man labiau atrodė, kad I.Šimonytę bus bandoma pasaugoti ir palaikyti, iš kitos pusės, ko gero, nebuvo tiek daug pasirinkimų ir kažkam reikėjo tos atsakomybės imtis“, – portalui lrytas.lt sakė I.Kalpokas.
Politologas pastebėjo, kad partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis nuo šios atsakomybės „nusiplovė“ jau prieš savaitę, o M.Navickienė, bent stebint iš viešosios erdvės, nedegė dideliu noru dalyvauti prezidento rinkimuose.
Nors premjerės sprendimas kandidatuoti atrodo šiek tiek impulsyvus ir spontaniškas, I.Kalpokas neatmeta, kad I.Šimonytė dėl to tarėsi su artimiausia komanda.
Anot jo, jeigu I.Šimonytė iš tiesų nebūtų planavusi dalyvauti prezidento rinkimuose, būtų jau anksčiau signalizavusi, kad abejoja, sakiusi, kad skyriams net neverta kelti jos kandidatūros ar, kaip G.Landsbergis, būtų paskelbusi neigiamą atsakymą iš anksto.
„Kadangi visa istorija tęsėsi iki dabar, tai mažų mažiausiai ši galimybė buvo neatmetama. Tas sprendimas buvo priimtas galvojant, kad greičiausiai nelabai yra žmonių, kas galėtų bent kiek padorų rezultatą parodyti ir bent pakovoti dėl antrojo turo“, – įvertino I.Kalpokas.
„Bet ką apskritai pastebėjome per šiuos metus, tai kad konservatoriai darosi ta partija, kurios veiksmus labai sudėtinga prognozuoti“, – pridūrė politologas.
R.Urbonaitė: nežinome, kas dedasi partijos viduje
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė taip pat neslėpė nuostabos dėl tokio konservatorių sprendimo.
„Mes būtume nenustebę, jei I.Šimonytė būtų pasakiusi, kad aš jau vieną kartą į tą upę bridau, nepavyko, kaip premjerė savo darbą darau ir noriu pabaigti. Dabar mes turime kitą sprendimą. Ji vis dėlto jaučia įpareigojimą bent sudalyvauti šiuose kandidatų į kandidatus rinkimuose vien dėl to, kad skyriai ją delegavo.
Iš kitos pusės, jos noras, kad nuosaikūs ir proeuropietiškos dešinės rinkėjai Lietuvoje turėtų savo kandidatą... Šiaip toks kandidatas gali būti ir nebūtinai I.Šimonytė, o, pavyzdžiui, kažkas kitas iš pačių konservatorių ar V.Čmilytė-Nielsen.
Kodėl tai suvesta į vieną asmenį, tarsi jis geriausiai atstovautų tokio rinkėjo interesams, man sunku pasakyti“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Urbonaitė.
Jos teigimu, šis sprendimas greičiausiai nebuvo individualus, I.Šimonytė atsigręžė ir į tai, ką projektuoja pati partija.
„Nepamirškime, kad tai yra vidiniai rinkimai, todėl tai yra tam tikras statuso įvertinimas partijos viduje. Kitas dalykas, nepamirškime kito aspekto, kad tie procesai nėra visai savaiminiai. Partijos vadovybė irgi strateguoja, galvoja, kas galbūt ir turėtų išbėgti į tą aikštelę, kas galėtų prisiimti vieną arba kitą vaidmenį.
Galų gale, partija strateguoja, ko nori iš tų rinkimų, nes tikslas yra ne tik sudalyvavimas rinkimuose, ypač, kai žinai, kad tavo galimybės yra labai ribotos. Yra kiti tikslai. Aš dėl to ir galvočiau, kad čia yra ne tik asmeninis I.Šimonytės apsisprendimas, bet buvo ir tam tikros diskusijos partijos viduje.
O jų rezultatą šiandien mes matome šiame I.Šimonytės sprendime“, – svarstė politologė.
Be to, anot jos, svarbų vaidmenį vaidina ir žmogiškasis faktorius – ryšiai partijos viduje, simpatijų ir antipatijų klausimas.
„Atrodo, kad tiek I.Šimonytė, tiek M.Navickienė yra iš tos pačios komandos. Vėlgi, kokia yra reali situacija, kokie vėjai pučia už uždarų durų, mes negalime pasakyti. Galbūt M.Navickienė yra susitarusi su I.Šimonyte, to irgi nežinome. Yra daug vietos spėlionėms.
Man vis dėlto yra klaustukas, kodėl tai buvo padaryta, nes, kalbant apie M.Navickienę, prielaidų jai sustiprinti savo, kaip politikės, pozicijas, sukonstruoti per rinkimus savo stipresnį įvaizdį, buvo. Bet tada reikėtų labai daug investuoti į rinkimų kampaniją. O gal šį kartą konservatoriai nusprendė, kad geriau eiti su patikrintu lyderiu“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Nors pastaruoju metu atrodė, kad partija kaip kandidatę į prezidentus projektuoja M.Navickienę, politologė pastebėjo, kad tai vyko dėl neaiškaus I.Šimonytės verdikto.
„Aš visada sakiau – būkime atsargūs, nes mes nežinome, ką projektuoja pati partija viduje. Būtent iš pačios partijos nebuvo jokių aiškių signalų. Kitaip tariant, buvo klaustukas, ką partija mato toliau, kokią I.Šimonytės poziciją partijoje mato tolesnį partijos gyvenimą strateguojantys asmenys.
Dėl to ir buvo klaustukas, ar partija ryšis kurti naują lyderę – M.Navickienę. Panašu, kad kol kas partija galvoja, jog I.Šimonytės turimas politinis kapitalas vis dėlto yra stipresnis, o M.Navickienė galbūt bus ta, kuri ateityje, po I.Šimonytės, gali imtis tam tikros lyderystės arba tapti I.Šimonytės dešiniąja ranka.
Kaip matome mes, ir kaip partija, yra du skirtingi dalykai. Partija gali matyti kitus scenarijus“, – akcentavo pašnekovė.
Politologė mano, kad tai, jog I.Šimonytė sutinka būti partijos kandidate prezidento rinkimuose, gali reikšti, kad ji būtų pasiryžusi pirmininko pozicijoje pakeisti ir G.Landsbergį.
„Dabar aš drįsčiau daryti prielaidą, kad galbūt visgi po G.Landsbergio partijos vairą gali perimti I.Šimonytė. Ji gali neatsisakyti bent jau pakonkuruoti dėl partijos pirmininko posto. Jeigu ji sutiko būti kandidate į prezidentus, vadinasi, savo politinę ateitį ji toliau projektuoja su partija“, – įsitikinusi R.Urbonaitė.
Tačiau, jei partija patvirtintų savo kandidate I.Šimonytę, ir ji vėl prezidento rinkimuose pralaimėtų, ar tai netaptų kliūtimi jai dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose?
„Taip, jeigu ji bus išreitinguota ir pačiuose rinkimuose dar kartą pralaimės, tai nėra gerai. Manau, kad tai nėra labai gerai, nes paskui su tuo pralaimėjimo kartėliu eiti į kitus rinkimus, Seimo rinkimus, gali būti sudėtinga.
Nors galbūt partija galvoja, kad prezidento rinkimai iki Seimo rinkimų pasimirš, o lojalus rinkėjas taip ar taip ateis ir balsuos, nepriklausomai nuo to, I.Šimonytė laimės ar pralaimės“, – apibendrino politologė.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę.
