Nei prezidentui Gitanui Nausėdai ant kulnų lipanti socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, nei reitingų dugne esantis advokatas Ignas Vėgėlė, tikėtina, tokių rezultatų rinkimuose neturės.
I.Vėgėlė – burbulo politikas?
Rugsėjo 14–23 dienomis atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gyventojų apklausos duomenimis, populiariausiu politikoje šalyje ir toliau išlieka prezidentas Gitanas Nausėda – šalies vadovą teigiamai rugsėjį įvertino 61,9 proc. apklaustųjų.
Prezidentas taip pat pirmauja ir kitoje apklausoje – atvirame klausime, kai apklausos dalyvis gali laisvai atsakyti, kuris visuomenės veikėjas geriausiai atstovauja jo ar jos interesams. Šiame klausime G.Nausėdą įvardija 15,6 proc. apklaustųjų.
Tuo metu vienu iš pagrindinių galimų G.Nausėdos konkurentų prezidento rinkimuose įvardijamas advokatas Ignas Vėgėlė šiame klausime yra įvardijamas vos 1,5 proc. apklaustųjų – daugmaž taip pat dažnai, kaip visuomenininkas Andrius Tapinas ar Petras Gražulis.
Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas šio rezultato teigė nevertinantis kaip galimo indikatoriaus prezidento rinkimams.
Anot politologo, kai rinkėjų klausiama, už ką jie balsuotų prezidento rinkimuose, paprastai I.Vėgėlė surenka daugiau palaikymo.
„Kai klausiama, kas geriausiai atstovauja, tai didžioji dalis apklaustųjų įvardija tuos žmones, kurie yra aktyvioje politikoje, galios pozicijoje. Šiuo atveju I.Vėgėlė nėra nei vienoje iš šių pozicijų, todėl galbūt jis mažiau ateina į galvą tiesiog paklausus, kas geriausiai atstovauja“, – įvertino I.Kalpokas.
Politologo manymu, jo rezultatas prezidento rinkimuose, tikėtina, būtų kitoks, tačiau koks – labai sunku spėti, kadangi I.Vėgėlės rinkiminėje kovoje dar nematėme.
„Jis yra vienas iš rimčiausių juodųjų arkliukų – kaip realioje rinkiminėje situacijoje galėtų pasirodyti. Visos kitos alternatyvos, kiti kandidatai jau patikrinti rinkiminėse situacijose, o šiuo atveju nelabai žinome, ką galvoti“, – pastebėjo jis.
Tuo metu komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas šiuo atveju I.Vėgėlę pavadintų „burbuliniu politiku“.
Anot jo, tam tikri politikai yra labai populiarūs savo burbuluose – socialiniuose tinkluose renka daug patiktukų ir atrodo, kad yra didelis visuomenės palaikymas, tačiau išėjus iš burbulo paaiškėja, kad yra visai kitaip.
Ne veltui, anot M.Lapinsko, I.Vėgėlė ir A.Tapinas šioje apklausoje pagal populiarumą yra šalia – „burbulizmo“ prasme jie gana panašūs.
„I.Vėgėlė yra pakankamai nutolęs nuo meinstrymo – nuo viduryje esančios rinkėjų grupės, kuri ir nulems rinkimų rezultatus, dėl to jo bendras reitingas Lietuvoje atrodo būtent šitaip.
Tuo metu G.Nausėda yra tvirtai atsistojęs pačiame centre, ir tokiu būdu patenka ant rinkėjų pažiūrių, jų pasaulėžiūros piko“, – palygino M.Lapinskas.
V.Blinkevičiūtė nekuria veiksmo įspūdžio?
Prezidentui G.Nausėdai savo populiarumu ant kulnų visą laiką lipa europarlamentarė, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Teigiamai rugsėjį ją įvertino 48 proc., apklaustųjų, tuo metu kaip geriausiai atstovaujančią rinkėjų interesams ją įvardijo 9,7 proc. respondentų.
Nepaisant to, kad populiarumu V.Blinkevičiūtė dažnai priartėja prie G.Nausėdos, M.Lapinskas nemano, kad tai reikštų tokią pačią įnirtingą kovą dėl prezidento posto.
Komunikacijos specialisto manymu, tai, kad rinkėjai V.Blinkevičiūtę vertina teigiamai, anaiptol nereiškia, kad taip pat norėtų ją matyti Simono Daukanto aikštėje.
„Lietuvoje yra labiau V.Blinkevičiūtės avataras – ne pati V.Blinkevičiūtė, o jos portretas, nes ji į politines grumtynes nesikiša, pasiraitojusi rankovių neatsakinėja į sunkius klausimus – pavyzdžiui, kokie turi būti mokesčių tarifai.
Ji kalba iš atstumo, tarsi komentuodama iš šono, ir jeigu rinkėjai ją teigiamai vertina ar neturi „nieko prieš“, nereiškia, kad šis žmogus būtų geras kaip veikėjas“, – kalbėjo M.Lapinskas.
Anot jo, V.Blinkevičiūtė geba komunikuoti, bet nesukuria veiksmo įspūdžio.
„G.Nausėda sugeba išsirinkti aktualias temas – kaip į Valstybės gynimo tarybą įtraukimas paauglių svaiginimosi klausimas. Jis sukuria veiksmo įspūdį“, – palygino jis.
Tuo metu politologas I.Kalpokas neatmeta, kad prezidento rinkimuose reali kova tarp G.Nausėdos ir V.Blinkevičiūtės galėtų būti, tačiau ne tokia, apie kokią leistų įtarti reitingų rezultatai.
„V.Blinkevičiūtė matoma kaip nuolat kritikuojanti valdančiuosius, tai daranti iš tam tikros galios pozicijos – kaip partijos pirmininkė, bet kai apklausose reikia pasirinkti vieną aiškų favoritą, kas būtų tas, už kurį balsuojama, tai staiga jos reitingai yra gerokai žemesni“, – pastebėjo jis.
Dėl M.Navickienės – pusė gyventojų neturi nuomonės
Tuo metu galima konservatorių kandidatė į prezidentus, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė rugsėjį sulaukė tik 21,7 proc. teigiamų apklaustųjų įvertinimų, o net 50,1 proc. apklaustųjų neturėjo jokios nuomonės apie ministrę.
Politologas I.Kalpokas dėl tokio rezultato M.Navickienei, kaip galimai kandidatei, mato tam tikrą grėsmę.
„Aišku, geriau, kai daugiau žmonių neturi jokios nuomonės nei kai daug žmonių turi neigiamą nuomonę. Jei pasižiūrėtume į dvi svarbiausias konservatorių figūras – I.Šimonytę ir G.Landsbergį, tai ten neapsisprendusių labai mažai. Bet problema, kad nejaučiančių didelės simpatijos yra labai daug“, – palygino I.Kalpokas.
Anot jo, galima būtų kalbėti, kad mažas politiko žinomumas – didelė erdvė jo įvaizdžio kūrimui, tačiau tai, kad M.Navickienės pusė šalies gyventojų nežino, politologo manymu, nėra geras ženklas.
„Tai yra žmogus, trejus metus užimantis ministrės poziciją, o tai, kad per trejus metus žmogaus, vadovaujančio ministerijai, kuri daro rimtą poveikį kiekvieno iš mūsų materialinei situacijai, nežino, tai, ko gero, yra tam tikras šauktukas, kad tai galbūt pernelyg pilka ir potencialiems rinkėjams neįsimenanti figūra“, – vertino jis.
Tuo metu komunikacijos specialistas šioje situacijoje pavojaus neįžvelgia.
„Galima sakyti, kad tai yra baltas popieriaus lapas. Jos neasocijuoja su niekuo, ir jeigu pradedi kampaniją, ryškiai startuoji su ta kampanija, įstatai į tam tikros žinios rėmus, tai tokiu atveju tie pirmi įspūdžiai ir susiformuos“, – įsitikinęs M.Lapinskas.
Kaip paralelę M.Lapinskas mato Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko istoriją – kampanijos pradžioje jo taip pat praktiškai niekas nežinojo, bet, startavus rinkiminei kampanijai su ryškia žinia, staiga jis atsirado rinkėjų akyse.
„Rinkimų kampanija, ypač tokiems, kaip M.Navickienė, kuri bet kokiu atveju turi komunikacinius kanalus, tai užpildyti turiniu yra visai įmanoma“, – sakė jis.
V.Čmilytei-Nielsen trūksta savo nišos?
Tuo metu galima Liberalų sąjūdžio kandidatė į prezidentus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, nors ir turi nacionalinio lygio tribūną, iš kurios galėtų skleisti savo žinutę, komunikacijos specialisto teigimu, šia galimybe nepasinaudoja.
„Kampanija visų pirma yra tam tikra dramaturgija – tai ne fotografija, o filmas. Reikia vystyti, nuolat kelti įtampos laipsnį.
Nors V.Čmilytė-Nielsen yra gerai žinoma, užima reikšmingas pareigas, bet jeigu žmogui reikėtų pabaigti sakinį: „Balsuosiu už V.Čmilytę-Nielsen, nes…“, tai manau, kad labai daug žmonių, išskyrus aršius Liberalų sąjūdžio šalininkus, turbūt nelabai sugebėtų tą sakinį pabaigti.
Tai dar būtų pusė bėdos, bet neatrodo, kad Liberalų sąjūdis pats supranta, kaip norėtų tą sakinį pabaigti“, – įvertino M.Lapinskas.
Jo manymu, V.Čmilytė-Nielsen kol kas neturi užėmusi savo nišos ar temos, su kuria asocijuotųsi rinkėjų akyse.
V.Čmilytę-Nielsen teigiamai rugsėjį įvertino 36,1 proc. apklaustųjų.
